|
Gyvenkime ir kurkime Kristuje
Dr. Aldona Kačerauskienė
Vilniaus ateitininkai turi gražią tradiciją: kiekvieną antradienį, jei tik nesutrukdo svarbūs įsipareigojimai, renkasi į vakaro šv. Mišias Šv. Kazimiero bažnyčioje: pasimeldžia, pagieda ir dažnai pasilieka kalbėtis. Toks pokalbis įvyko ir gruodžio 27 dieną.
Ateitininkų federacijos pirmininkas Liutauras Serapinas perskaitė pranešimą Kristuje gyvenkime ir kurkime Pranešimo pavadinimas nėra atsitiktinis. Rugpjūčio viduryje Panevėžio mieste įvyks ateitininkų kongresas, turėsiąs tokį patį šūkį. Pirmininkas priminė, kad ateitininkas nėra vien paprastas katalikas. Jis nėra tik Dievo karalystės gyventojas. Jis yra jos kūrėjas ir gynėjas. Savo mokslu ir menu, savo darbu ir gyvenimu, savo žodžiu ir raštu skelbia bei rodo Dievą visiems ir visur.
Kadangi pokalbiui susirinko daugiausia sendraugių, tai ir buvo apsistota prie jų problemų aptarimo. Petras Plumpa taikliai pasakė, jog galime pastebėti du sendraugių klodus. Tai senieji sąmoningi sovietmečio katalikai išsilavinę, baigę aukštuosius mokslus, gana aktyvūs. Jų skaičius mažėja: iškeliauja Amžinybėn, dėl kūno negalių priversti užsidaryti namuose. Antrieji, baigę aukštuosius mokslus jau po nepriklausomybės atkūrimo, dažniausiai aktyvūs būna tik tuomet, kai yra nesukūrę šeimos. Vienas ateitininkijos principų šeimyniškumas galioja tose šeimose, kuriose ir vyras, ir žmona yra ateitininkai. Jeigu vienas iš jų yra kitas vertybes išpažįstantis žmogus, tai ir antrojo ateitininkiška veikla ima silpti, galop visai išblėsta. O gaila. Jie gali būti nepamainomas ramstis studentams. Kalba nukrypo į maldą, į jos galią. Visada įdomios individualios patirtys, pasidalijimai jomis. P.Plumpa prisiminė: Man tikėjimas atėjo lageryje konvertitų dėka. Jie subūrė maldos grupeles, melsdamiesi už netikinčiuosius arba už tuos, kurių tikėjimas buvo nusilpęs. Jų maldos pasiekė ir mane. Ką tik praėjo metai, pavadinti Eucharistiniais. Jeigu pavyktų adoruojant Švenčiausiąjį Sakramentą bent kokį spindulėlį nukreipti į blogio taškus, turėtume nuostabių rezultatų. Bet koks pasaulio atnaujinimas prasideda nuo Dievo garbinimo. Tai Popiežiaus žodžiai.
S.Nijolė pasidalijo užsienio patirtimi. Ten, kur meldžiamasi, mažėja nusikaltimų skaičius. Jos nuomone, per antradienio šv. Mišias reikėtų skelbti intencijas: už teisėjus, policininkus ir t.t.
Liutauras priminė, jog prieš metus Ateitininkų federacijos valdyba pasiaukojo Švč. Mergelei Marijai. Kadangi valdybą sudaro dauguma studentų, tai jie save ir organizaciją paaukojo Švč. Mergelei Marijai. Susibūrė aktyvi maldos grupelė. Rezultatai akivaizdūs: į grupelę ateina nauji nariai. Net tie, kurie iš pradžių teikė nedaug vilties, dabar pajuto vienuolinio gyvenimo pašaukimą. Jaunimas nebeturi tokios dvasinių vertybių orientacijos, kokią turi sendraugiai. Jie mūsų nesupranta. Kadangi niekas iš nieko savaime neatsiranda, reikia eiti pas jaunimą, kalbėtis, aiškintis, pasakoti asmenines patirtis, sakė Liutauras.
Buvo prisiminta, jog Šventasis Raštas yra tikėjimo pamatas. Reikėtų ateitininkams steigti Šventojo Rašto skaitymo grupeles.
Iki ateitininkų kongreso dar geras pusmetis. Rengtis jam pradėta jau dabar. Tikėkimės, kad Šventojo Rašto skaitymo, maldos ir studijų grupelės ir bus artėjimas prie kongreso šūkio Kristuje gyvenkime ir kurkime.
Vilnius
© 2006 XXI amžius
|