|
Kas išdavė Lietuvos gydytojus ir medicinos darbuotojus?
Štai ir prasidėjo nauji kalendoriniai darbo metai. Nauji visai Lietuvai ir jos gyventojams, žengiantiems į Europos Sąjungos šviesų rytojų. Praeityje liko rusų lėktuvų skridimai ir kritimai, netikri aukštojo mokslo diplomai, viešbučių privatizavimai, žemės grobimai, asmeninės korespondencijos neteisėti tikrinimai (kunigaikščių regalijos lygintuvų dėžėse). A.M. Brazausko vadovaujama komunistinė nomenklatūra, pasivadinusi koalicija, toliau tikslingai ir sąmoningai naikina pilietiškumo, teisinės valstybės, demokratijos ir pasitikėjimo savo valstybe daigus, siekdama asmeninės naudos, pasitelkia į pagalbą net kai kuriuos profsąjungų vadovus.
Ryškiausias pavyzdys Lietuvos gydytojų sąjungos vadovybės veikla. 2005 m. sausio 27 d. Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, naudodamiesi įtempta socialine padėtimi, beviltiška sveikatos reformos situacija, medikų nusivylimu, pradėjo organizuoti visuotinį medikų streiką. Gydytojai, slaugytojos, medicinos darbuotojai patikėjo, kad pradėtas darbas bus tęsiamas, kova už savo teises ir teisingus reikalavimus bus rezultatyvi. Nepaisant valdžios biurokratų melo, šantažo ir juodinimo politikos, žiniasklaidos puolimo, buvo atsilaikyta prieš ligoninių administracijų spaudimą. Vyko pasiruošimas visuotiniam streikui. Jį vainikavo balandžio 8 dienos balsavimas su vieninteliu klausimu: ar pritariate streikui? Absoliuti dauguma pasisakė už. Buvo sulaukta kitų profesinių sąjungų palaikymo.
Atrodė, kad pagaliau bus pasiektas rezultatas, nuo kurio priklausys labai daug kas. Ar pradės Lietuvos darbuotojai vienytis į pilietinę, socialiai teisingą visuomenę? Ar nustos partiniai nomenklatūrininkai skirstyti žmones į elitą ir runkelius? Ar liausis jauni specialistai bėgti iš Lietuvos? Ar nebebus dehumanizuojama sveikatos apsauga? Ar pagaliau komunistinis nomenklatūrinis konglomeratas pradės kalbėtis su gydytojais, medicinos bendruomene civilizuota žmonių kalba? Gal tai būtų buvęs pirmas žingsnelis ir gairių numatymas, kaip išeiti iš susidariusios kritinės stagnacinės būsenos? Tačiau lūkesčiai apie kokybiškesnę sveikatos apsaugą, padoresnius gydytojų ir medicinos darbuotojų atlyginimus liko toli už horizonto.
Savanaudiška valdžia be didesnių pastangų trupiniais nuo savo stalo sugebėjo nupirkti Gydytojų sąjungos ir Sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos viršūnėlę. Po slapto ir išdavikiško sandėrio, sveikatos apsaugai neliko nei 5 proc. nuo BVP, nei reikalavimų iki 2005 m. gegužės 1 d. padidinti atlyginimus 50 proc., nei dar 30 proc. nuo 2006 m. sausio 1 d. Dingo gydymo kokybę tiesiogiai lemiantis reikalavimas patvirtinti darbo normatyvus ir darbo laiką iki 2005 m. liepos 1 d..
Per paskutinį 2005 metų pusmetį išryškėjo grėsminga, visais atžvilgiais nusikalstama profsąjungos viršininkės veikla. Tapo aišku, kam naudingas gydytojų ir medicinos darbuotojų suvedžiojimas. Būdamas praktikuojantis gydytojas ortopedastraumatologas ir kaip Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas, bendraujantis su Lietuvos kolegomis bei politikais, manau, kad:
1. Metodai, kuriais siekiama gydytojų kvalifikacijos kėlimo finansavimą ir organizavimą iš valstybės perduoti profesinės organizacijos žiniai ir pavaldumui, yra neaiškūs. Gerai būtų, jeigu tai būtų tik Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos kontrolė. Tačiau panašu, kad organizuojamas nusikaltimas. Susitarus sveikatos apsaugos ministrui ir Gydytojų sąjungos prezidentui, milijonai litų, skirtų kvalifikacijos kėlimui, iš valstybės biudžeto bus perpumpuojami į neaiškų Kauno banką, panašų į buvusiąją Sekundę. Bankas jau dabar ruošiasi kredituoti be palūkanų Gydytojų sąjungos narius, duoti jiems dviejų atlyginimų dydžio paskolas 45 dienoms. Ruošiasi veltui pagaminti banko korteles, kuriomis bus galima atsiskaityti už kvalifikacijos kėlimo kursus ir t.t. Tačiau Lietuvos gydytojų sąjungos nariais yra ne visi gydytojai, o ir esantys yra nusivylę bei labai abejoja pono L.Labanausko nesavanaudiškumu. Kad ponas L.Labanauskas gali turėti interesų Sampo banke, rodo ir toks faktas. Prasidėjus pensijų reformai, L. Labanauskas važinėjo po gydymo įstaigas ne gydytojų ir medicinos reformos klausimų spręsti, o asmeniškai agitavo už Sampo banką, kaip vienintelį kaupiamųjų pensijų fondo garantą. Jau tada buvo aiškus jo suinteresuotumas šios finansinės įstaigos veikla.
2. Seimo lygių galimybių kontrolierius turėtų rimtai susirūpinti tokia padėtimi. Pasitelkiant finansinį šantažą bandoma visus gydytojus suvaryti į Gydytojų sąjungą, tad ką daryti tiems, kurie nenori būti L.Labanausko baudžiauninkais? Jeigu Seimas ketina kiekvienam gydytojui asmeniškai skirti pinigų kelti kvalifikacijai, tai tuos pinigus privalo gauti visi, turintys licencijas, išduotas Valstybinės licencijavimo komisijos, o ne pagal ministro ir pono Liutauro malonę.
3. Lietuvos valstybės specialiosios tarnybos turėtų suklusti ir išsiaiškinti, kokie interesai taip artimai susiejo Darbo partijos ministrą ir Gydytojų sąjungos prezidentą. Ar tai nėra apsišaukėlio be diplomo mokykla ponui Žilvinui Padaigai, kaip reikia lėšas, skirtas sveikatos apsaugai, kvalifikacijos kėlimui bei vadinamajai reformai, perpumpuoti į savo kišenes? Tarnybos turėtų išsiaiškinti, kodėl negirdimi Kauno onkologijos ligoninės, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės medikai, negirdimos Kupiškio, Anykščių, kitų regionų gydytojų ir ligonių aimanos.
4. Gydytojams ir medicinos darbuotojams laikas suvokti, kad negalintis apginti savo interesų, bijantis kovoti už save žmogus niekada nepadės ir neapgins sergančio, negaluojančio, sužaloto žmogaus. Geriausiu atveju medikas bus tik nuolankus amatininkas, biurokratas ir rašeiva, teikiantis paslaugas, už kurias iš duodančiųjų nomenklatūrininkų ir kolaborantų rankų gaus tik centus. Nuo kažkieno malonės priklausantys medikai žmonių kokybiškai negydys.
Beviltiškos yra Prezidento ir kitų inteligentų dejonės dėl patriotiškumo nebuvimo, dėl abejingumo savo valstybei. Kol bus tokia situacija, kol žiniasklaida bus parsiduodanti ir perkama, kol visuomeninis transliuotojas bus tik lėkštos propagandos ruporas, o inteligentai šviesuoliai, baimės surakinti, tūnos savo urveliuose joks progresas nebus įmanomas.
Prie Lietuvos valstybės lopšio visada budėjo save gerbiantys, žinantys savo vertę ir visuomenės gerbiami gydytojai, mūsų istorinės asmenybės: V.Kudirka, J.Basanavičius, K.Grinius, V.Kuzma ir daugelis kitų.
Norėčiau, kad kolegos gydytojai, visi medicinos darbuotojai ir šalies gyventojai susimąstytų, kas juos mulkina, apgaudinėja, meluoja ir kodėl turime tokią socialinę padėtį, kai žymi šalies gyventojų dalis gyvena žemiau skurdo ribos. Parsidavėlius ir išdavikus mes rinkome patys ir tik mūsų valioje keisti tokią padėtį. Tam tereikia nusikratyti vergų pančių ir pradėti mąstyti. Visi žino, kad medikai prie ligonio lovos moka aukotis ir nenuleidžia rankų net tada, kai padėtis atrodo beviltiška.
Gediminas AKELAITIS,
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas,
gydytojas ortopedas-traumatologas
© 2006 XXI amžius
|