|
Laisvės gynimas
Šiomis dienomis mus vėl gaivina Sąjūdžio ir Sausio 13-osios dvasia, gausu minčių, klausimų ir tiesos sakymų. O aš prisimenu kai kurias senos istorijos keistenybes.
Pačioje rusų istorijos pradžioje, kai jie vis pjovėsi tarpusavy, susirinko kartą protingesnieji ir surašė laišką norvegams, kuriuos rusiškai vadino variagais. Mūsų šalis didelė ir turtinga, bet nėra joje tvarkos. Ateikite ir valdykite mus. Atėjo variagai, tapo rusų kunigaikščiais ir atsirado Rusija, kuri jau sugebėjo tvarkytis.
Bet štai dabar girdim, kad lietuviai užsimanė kokių nors variagų. Žinoma, ne visi lietuviai, bet dar lietuviškai kalbantys. Dabar jie taip nusivylę savimi, kad šaukiasi variagų nors iš Archangelsko. Blogai, blogai ateikit, valdykit mus, gelbėkit!
O kaip dažnai vargšus žmones tyčia klaidina, kas nori sujaukti protus, painiodami valstybę ir valdžią, Tėvynę ir kokius nors blogus pareigūnus arba netikusį įstatymą. Tai visiškai ne tas pats. Blogas įstatymas reikia jį taisyti, o ne keikti tėvynę. Juk tėvynė tai mes patys, visi žmonės, nors ir klaidinami.
Daug tokių pasidavusių propagandai žmonių nebeskiria laisvės nuo nelaisvės, valstybingumą ar pavergimą matuoja pilvu ir prisitaikymu, daro išvadas, kad anoj sovietų nelaisvėj pilvas buvo ramesnis.
O gal jiems taip iš tolumos atrodo. Aš gyvenau įvairiais laikais, šį tą atsimenu. Ir pasakydavau tiems vis aimanuojantiems ir verkiantiems, kad Sąjūdis ar dar kas Lietuvą sugriovė: Pone Artūrai, pone Algirdai, nueikite už kampo į mėsos krautuvėlę ir nusipirkite ko yra kanopų ir tešmenų. Ten Lietuva dar nesugriauta.
Žmonės per apklausas gauna klaidinančius klausimus. Jų neklausia, ar vertina laisvę. O aš prisimenu, kokie žodžiai išlieti Laisvės varpe, kurį Amerikos lietuviai padovanojo anai atkurtai nepriklausomai Lietuvai: Tu skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos!
Tad nejau trečdalis žmonių Lietuvoj prisipažįsta neverti laisvės? Ne, aš tvirtinu, tai klausimai duodami neteisingi, ne iš esmės.
Laisvės dvasia gyveno gynusieji laisvę šautuvu. Kiti gynė ištikimybę savo kalbai ir tikėjimui, gynė viltimi, kad Lietuva vėl bus laisva.
Ta dvasia gyveno ir šiandien ypač prisimenami Sausio 13-osios pasiryžėliai, ne vien tie, kurių atminimui galvas lenkiam, bet visi, kurie pasakė: neleisim! Tai ir vyskupo A. Baranausko dvasia, kai jis mokė aukštaičius dainuoti revoliucines dainas. Carą jis vadino gudu ir sakė:
Kad tu, gude, nesulauktum,
kol bus kaip tu nori!
Bus kaip Dievas duos, ne tavo
priesakai nedori!
Ir Dievas davė laisvę. Tada savanorių iškovotą, paskui gintą sukilėlių, partizanų ir vėl jau taikiai iškovotą Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją. Ją tereikėjo branginti, puoselėti, ginti jau kitais būdais. Ginti kaip kiekvieno paprasto žmogaus teises nomenklatūros niokojamoj Lietuvoj, ginti kaip garbę ir teisingumą, neleisti, kad koks atsibastėlis tyčiotųsi, o nuosavi gudragalviai Tėvynės meilę pravardžiuotų idiotizmu. Čia, deja, per mažai gynėm, nesukilo protestuoti visa Lietuva, tarytum pasidavė.
Bet aš manau, jog ji sukils! Būkim garbingi žmonės, ir bus mūsų tėvynė garbinga. Kai garbinga, tai ir teisinga. Tebūnie taip!
Vytautas Landsbergis
Kalba Tėvynės sąjungos surengtame mitinge Sausio
13-osios penkioliktosioms metinėms paminėti.
© 2006 XXI amžius
|