|
Prisiminė monsinjorą
Sausio 8-9 dienomis Garliavos bažnyčioje klebono kun. Kęstučio Vosyliaus rūpesčiu buvo aukojamos šv. Mišios už ilgametį Garliavos parapijos kleboną ir Aleksoto dekaną monsinjorą Andrių Gustaitį, kurį garliaviečiai prisimena kaip drąsų bolševikinės okupacijos metais surengtų sąjūdietiškų akcijų rėmėją, puoselėtoją. Štai kelios tų akcijų. Garliavoje ir jos apylinkėse Pijus Petraitis pastatydavo kryžių. Ateistai jį nugriauna, o po nakties vėl stovi toje vietoje naujas, dar gražesnis negu buvo. 1987-1988 metais Sąjūdžiui virstant tautos Atgimimu, Jonučių kapinėse išdygo didelis akmenų paminklas Žuvusiems kovotojams už Lietuvos laisvę, skirtas politiniams kaliniams, tremtiniams, partizanams (kūrėjai Prajara, Gudaitis, Petraitis, Švirinas, Drulia), prie kurio dabar vyksta šventiniai minėjimai.
Mons. A.Gustaitis prasitardavo, kad tėvynę reikia labiau mylėti negu artimą bei šeimos narius. Jo brolis Benjaminas 1941 metais buvo sukilėlis ltn. Dženkaičio būryje ir žuvo begindamas Aleksoto tiltą. Monsinjoras išlaikė stiprų veiklų bažnyčios chorą (vad. vienuolė Zuzana Miliūtė). Gražino, remontavo Garliavos bažnyčią. Visi minėjimai neapsieidavo be bažnyčios klebono mons. A.Gustaičio. Ilgą laiką Maltos ordino labdara iš Vokietijos parapijiečiams ėjo per jį (nes jis gerai mokėjo vokiečių kalbą). Buvo uolus pogrindinės spaudos leidinio Rūpintojėlis bendradarbis ir rėmėjas.
Mons. A.Gustaitis parėmė per karą sugriautos Šakių bažnyčios atstatymą. Prieš mirdamas paliko knygą Iš griuvėsių pakilus (1995), kurioje rašė apie Šakių bažnyčią. Garliavoje klebonaudamas, daug prisidėjo prie naujosios Pažėrų bažnyčios statybos.
1935 metais baigė Kauno kunigų seminariją ir birželio 16 dieną įšventintas kunigu. Dirbo Gižų, Prienų, Kalvarijos, Šakių, Plokščių vikaru, Marijampolės berniukų gimnazijos kapelionu. Vėliau dirbo klebonu Šakiuose, Didvydžiuose, Šventežeryje, Pajevonyje, Vilkaviškyje, Aukštojoje Panemunėje, Margininkuose. 1956-1960 metais Vilkaviškio vyskupijos kancleris, 1956-1999 metais Vilkaviškio vyskupo bažnytinio tribunolo pirmininkas. Už aktyvią veiklą su vaikais ir jaunimu sovietinė valdžia kun. A.Gustaičiui uždraudė dirbti Kauno mieste ir jis buvo priverstas išvykti į provinciją. Darbavosi Metelių, Igliaukos bažnyčiose. 1980 metais jam suteiktas monsinjoro titulas. 1981-1999 metais Garliavos klebonas ir Aleksoto dekanas. Buvo Vilkaviškio vyskupijos Kunigų tarybos ir Konsultorių kolegijos narys, Kauno kunigų seminarijos nuodėmklausys.
A.Gustaitis gimė 1910 m. lapkričio 30 d. Girininkų k., Pažėrų parapijoje (Kauno r.). Turėjo vieną brolį ir keturias seseris (viena jų, Agota, buvo Kretingos vienuolyno vienuolė, per karą pasitraukė į Vakarus, mirė Belgijoje). Sesers dukra Marija apie monsinjorą sako: O buvo nuostabiai geras, geras! Jis mus nepaprastai mylėjo, globojo. Taigi penkis mus vaikus užaugino, leido į mokslus (visi baigėme aukštuosius). Nuolat už jį meldžiuosi. Dieve, jam duok dangaus karalystę.
Mons. A.Gustaitis mirė 2000 m. sausio 9 d., palaidotas Pažėruose, senosios bažnyčios šventoriuje.
Jonas KIRLYS
© 2006 XXI amžius
|