Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Darbai, nuspalvinti pranciškoniškąja dvasia

Aldona ŠEDUIKIENĖ, OFS

Akimirka iš Pranciškoniškos pasauliečių akademijos steigimo iškilmių 2005 m. rugpjūčio 30 d. Cigonalių kaime, Kretingos rajone

Maždaug nuo 1994 metų šalies periodinėje spaudoje pasirodė straipsnių apie Lietuvoje atgyjantį Pasauliečių pranciškonų ordiną (OFS – Ordo Fratrum Saecularis –lot.). 2004-aisiais lietuvių kalba buvo išleista popiežiaus Pauliaus VI 1978 m. birželio 24 d. patvirtinta Ordino regula ir 2000 m. gruodžio 8 d. – Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos patvirtintos Generalinės konstitucijos – pagrindiniai Pasauliečių pranciškonų ordino dokumentai. Lietuvos OFS nacionaliniu ministru 2004 m. spalio 16 d. buvo išrinktas (antrajai kadencijai) br. Nerijus Čapas, OFS. 2004-ųjų duomenimis, Ordinas turi 589 narius, veikia brolijos Vilniuje (5), Kaune (1), Šiauliuose (4), Panevėžyje (5), Vilkaviškyje (6) ir Telšių vyskupijoje (11). Vietinės brolijos užsiima pačia įvairiausia veikla – švietėjiška, karitatyvine, organizuojamos Šventojo Rašto studijos, piligriminės kelionės, Švč. Sakramento adoracija, vyksta darbas su vaikais ir jaunimu. Žinoma, visi šie darbai nuspalvinti pranciškoniškąja charizma.

2005 m. rugpjūčio 30 d. Telšių vyskupijos brolija (ministras Modestas Žadvydas) įsteigė Pranciškonišką pasauliečių akademiją (PPA) – viešąją įstaigą, skirtą neformaliam suaugusiųjų ir jaunimo ugdymui, kurios tikslas – bendražmogišku, krikščionišku ir pranciškoniškuoju pagrindu ugdyti visavertę asmenybę. Gruodžio 10 dieną baigėsi rudens sesija, kurios metu įvyko trys konferencijos, kiekvienai buvo kviečiami du pranešėjai, po to vykdavo diskusijos. Rudens sesijos temos – „Žmogus yra asmuo“, „Asmuo ir laisvė“, „Homo religiosus“ – subūrė vis gausėjančią auditoriją. Nemaža intriga buvo tai, jog kiekviena tema buvo gvildenama ir filosofiniu, ir teologiniu požiūriu. Paskaitas skaitė dr. Irena Eglė Laumenskaitė, dr. Aldis Gedutis, dr. Nerijus Milerius, kun. Arūnas Peškaitis, OFM. Su Klaipėdos universiteto Menų fakultetu (dekanas V.Tetenskas) akademija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, tad ir pavasario sesijos konferencijos vyks prestižinės Menų fakulteto salėje (Klaipėda, K.Donelaičio g. 4). Pranciškoniškos pasauliečių akademijos veikla neapsiribos paskaitomis plačiajai visuomenei, jau yra rengiamos metinės programos Pasauliečių pranciškonų ordino nariams, ugdyti, programa jaunimui, numatyta leidybinė veikla, žadama publikuoti studijų medžiagą, bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis. Akademijos globėju tapo Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos provincijolas br. Benediktas Sigitas Jurčys, OFM – tai leidžia tikėtis Mažesniųjų brolių ordino paramos, kuri besikuriančiai Akademijai ir svarbi.

Vis labiau aktyvėjant Lietuvos pasauliečiams pranciškonams, gera proga pažvelgti į Ordino istorines ir dvasines ištakas.

Šventasis Pranciškus Asyžietis (1181-1226) buvo (ir tebėra) ypatingas Dievo pasiuntinys, dar vadinamas antruoju Kristumi. Apsinuoginęs iki vienintelio jam svarbaus asmeninio ryšio su dangiškuoju Tėvu, jis netruko patraukti paskui save būrius sekėjų, kas lėmė būtinumą sureguliuoti ir įteisinti šį judėjimą Bažnyčioje, kuriai šventasis liko ištikimas visu savo gyvenimu. Taip gimė pirmieji ordinai – Mažesniųjų brolių ir Klarisių. Prie Pranciškaus veržėsi ir pasauliečiai, norintys sekti jo dvasingumu, tačiau negalintys palikti šeimų. Tad jiems ir buvo įkurtas dar vienas – Trečiasis – Pasauliečių pranciškonų ordinas. Spėjama, kad tai galėjo įvykti jau 1209-1210 metais, tačiau oficialia data laikomi 1221-ieji, kada popiežius Honorijus aprobuoja ordino Regulą. Trečiasis ordinas gimė tada gyvavusių Atgailos brolijų (Collegia poenitentium) pagrindu, iš pradžių dar ir buvo vadinamas Atgailos ordinu. Įsteigę Trečiąjį ordiną, pranciškonai mažai juo rūpinosi, ryšiai su Pirmuoju ordinu sustiprėjo tik po 1247 metų, kai popiežius Inocentas IV jam oficialiai pavedė Trečiojo ordino „visitatio, correctio et reformatio“.

Panašias organizacijas (pasauliečiai šalia veikiančių vienuolijų) turi ne vien pranciškonų ordinas, tačiau pranciškonams pasauliečiams mažai kas prilygsta Bažnyčios malonių ir išplitimo atžvilgiu. Tarp jų matome daug šventųjų ir palaimintųjų iš įvairių luomų ir pašaukimų žmonių: popiežių, kunigaikščių, mokslininkų, menininkų, paprastų darbininkų. Šventojo Asyžiaus neturtėlio įtakos visuotinumas išties stulbinantis.

Šv.Pranciškaus dėka Bažnyčios gyvenime kilo naujų iniciatyvų. Mokslas buvo įvertintas kaip svarbi apaštalavimo priemonė, pasauliečių pranciškonų padedami Mažesnieji broliai kūrė ligonines, prieglaudas, taikė susivaidijusias šeimas; liturgijai davė Betliejaus prakartėlės tradiciją, Kristaus kančios stotis, Švč. Sakramento adoraciją ir laikymą altoriaus tabernakulyje, „Viešpaties Angelui“ pridėjo antrąją dalį ir įpratino kalbėti šią maldą vidurdienį varpams skambant. Taip pat reformavo brevijorių (Dienos valandas) ir liturginį Mišiolą, pamokslus pradėjo sakyti žmonėms artima ir suprantama kalba. Broliai (tarp jų daug kankinių) vyko į misijas Europoje, Afrikoje, Amerikoje, visur mokė ir švietė vietinius gyventojus skelbdami Kristaus mokslą. Prie jų misijų stočių ilgainiui išaugo miestai, kurių pavadinimai iškalbingai byloja – San Diego, San Francisko, Santa Maria de los Angeles. Nuo 1220 metų pranciškonai darbuojasi ir Šventojoje Žemėje. Paskutinįkart viešėdamas gintojoje Lenkijoje popiežius Jonas Paulius II būtent pranciškonams paliko prašymą melstis už jo sielą.

Pirmąją Regulą Trečiajam ordinui parašė pats šv. Pranciškus, suprantama, laikui bėgant ji kito, tačiau buvo stengiamasis išlaikyti dvasią. Tai patvirtina ir jau minėta naujoji Regula, kuri buvo patvirtinta 1978 metais. Jos pradžioje pateikiamas paties šv. Pranciškaus „Paraginimas atgailos broliams ir seserims“. Naujieji įstatai buvo rengiami ilgai ir atsakingai, toks darbas – „labai svarbus ieškant paveikiausių Dvasios kelių pastebėti pranciškoniškąją charizmą Dievo tautoje mūsų dienomis ir jos gyvybingumą“ (Pranciškoniškosios šeimos keturių generalinių ministrų laiškas. Roma, 1978 m. spalio 4 d.). Šiame laiške taip pat pabrėžiamas „sugrįžimas prie ištakų“ ir „dėmesingumas Dvasiai, skaitant laiko ženklus“. Galime tik džiaugtis, kad pagaliau naujoji Pasauliečių pranciškonų ordino Regula išversta į lietuvių kalbą. Belieka tikėtis, jog pasauliečiai pranciškonai Lietuvoje atgis ir į Bažnyčios bei visuomenės gyvenimą atneš tikrumą ir gyvybę. To ir meldžiame mūsų Viešpatį per serafiškojo tėvo šv. Pranciškaus užtarimą.

P.S. Kreipiamės į kiekvieną, prašydami kad ir nedidele auka paremti Pranciškonišką pasauliečių akademiją, sąskaita – SEB Vilniaus bankas LT 097044060005323587 VĮ Pranciškoniška pasauliečių akademija.

© 2006 „XXI amžius“