Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate
Nazareto šeimų judėjimo atgarsiai
|
Jaunieji vyskupijos Šeimų šventės
dalyviai po šv.Mišių eina
iš Šv.Onos bažnyčios
|
|
Šeimų šventės akimirka
|
Lazdijai. Sausio 7 dieną Lazdijuose vyko
vyskupijos Šeimų šventė. Ją organizavo Vilkaviškio vyskupijos kurija
ir Šeimos centras. Pagrindinis šventės rėmėjas Vokietijos katalikų
fondas ,,Renovabis. Kaip pažymėjo Šeimos centro direktorė Lina
Braukylienė, remiantis šv. Šeimos Švč. M. Marijos ir šv.Juozapo
pavyzdžiu, jau trečius metus iš eilės bandoma sukviesti draugėn
gausesnes vyskupijos šeimas. Čia jos gali pabendrauti, pasidalyti
patirtimi, pajausti svarbą ir atsakomybę siekiant išsaugoti tvirtą
šeimą, tautą, valstybę. Žinoma, ir pasilinksminti. Siekiama, kad
tokie suėjimai taptų susitikimų modeliu dekanatuose, parapijose.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje. Jas koncelebravo
ir homiliją sakė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kartu su
vyskupu šv. Mišias aukojo jo generalvikaras mons. Arūnas Poniškaitis,
Šeimos centro kuratorius kun.Gintautas Kuliešius, svečiai iš Lenkijos,
Nazareto šeimų judėjimo atstovai kun. Cezaris Sieminskis ir kun.
Andžejus Stypulkovskis.
Vyskupas maldininkams palinkėjo, kad ir susitikimas taptų gaivus ir skaidrus kaip saulėta žiemos diena. Pasak jo, susitikimo tikslas yra patirti mielą, krikščionišką bendrystę. Pasidalyti gėriu ne kaip pinigais, kuriuos atidavus lieka tuščia piniginė. Kuo daugiau gėrį daliji, tuo labiau jis gausėja. Reikia dalytis šeimos patirtimi, nes šeima jau nuo pirmųjų krikščionybės metų pasižymėjo solidarumu, malda, materialine pagalba. Šiandien aplinka nėra labai palanki šeimai. Jai reikia pagalbos. Reikia kreiptis į Kūrėją, prašyti Jo malonės. Svarbus ir asmeninis augimas su Kristumi savo parapijoje, vyskupijoje. Geriausia pagalba yra Eucharistijos šventimas. Tik išgyvendami bendrystę tarpusavyje, išgyvensime bendrystę su Dievu, kuris atiduoda save dovanai ir užtikrina, kad bendrystė niekada nesibaigs.
Po šv. Mišių renginio dalyviai rinkosi į parapijos salę, kur vyko agapė. Po jos suaugusieji iškeliavo į kultūros centrą, o su pasilikusiais vaikais bendravo, jiems parodė spektaklį ,,Bėgimas į Egiptą Vilkaviškio parapijos jaunimas (vadovė sesuo Dalia). Kultūros centre toliau renginį vedė mons. A.Poniškaitis. Sveikinimo žodį tarė vysk. R.Norvila. Svečias iš Lenkijos, Nazareto šeimų judėjimo sekėjas varšuvietis Radoslavas Kravčykas papasakojo, kaip išmoko atrasti Dievą. Radoslavo pirmas sūnus gimė Anglijoje. Jis dalyvavo gimdyme, po to kartu su žmona gėrė arbatą, džiaugėsi kūdikiu. Antras vaikelis dukra pasaulį išvydo Lenkijoje, tuo laiku ten buvo uždrausta lankytis gimdymo namuose. Kai jis palydėjo žmoną į gimdymo skyrių, medicinos darbuotoja jį aprėkė ir išvijo. R. Kravčykas susinervinęs paskambino savo dvasios tėvui. Šis, šiek tiek patylėjęs, pasakė: ,,Prisimink, kaip buvo Betliejuje. Šventoji Šeima Nazarete susidūrė su didesnėmis bėdomis, negu tu. Jų niekas nepriėmė, Marija turėjo gimdyti tvarte... Taip jaunas tėvas suprato, kad jų šeimos situacija yra daug geresnė. Jis turi dėkoti Dievui, o ne triukšmauti.
Kitas gyvenimo įvykis suartino jo šeimą. Kai vaikai nueidavo miegoti, Radoslavas kartais pasižiūrėdavo televizorių. Ne visos laidos buvo geros. Tačiau, negalėjęs atsispirti pagundai, jas toliau žiūrėjo. Pasitaręs su žmona, nutarė išvežti televizorių iš namų. Kai vaikai panoro pažiūrėti jų mėgstamą ,,Labanaktuko laidą, tėvai pasakė, kad televizorius atiduotas taisyti. O vakare tėvai visus keturis vaikus suguldė į lovą, iš šonų įsitaisė patys ir pradėjo skaityti K.S.Liuiso ,,Narnijos kronikos pasakas. Tai kas vakarą trukdavo apie pusvalandį. Po dienos darbų vaikai galėjo klausytis tėvų balso, bendrauti, labiau suartėti. Taip jie skaitė daugelį metų, iki vaikai paaugo. Taigi iš tiesų Dievas neatėmė televizoriaus, bet suteikė malonę šeimai bendrauti. Ir daugeliu atvejų iškilęs rūpestis tapdavo Dievo palaima. Tačiau tai pasiekta per ilgą laiką, per kunigą, Bažnyčią, nuolatinį bendravimą su Dievu. Dabar R. Kravčykas neįsivaizduoja savo gyvenimo be Dievo pagalbos.
Kun. C.Sieminskis pristatė Nazareto šeimų sąjūdžio įkūrėjo Tadeušo Daičerio knygą Tikėjimo įžvalgos, kitas šio autoriaus knygeles, išleistas lietuvių kalba. Nazareto šeimų judėjimas įkurtas 1985 metais. Šiandien jis išplitęs keliose dešimtyse šalių visuose pasaulio žemynuose. Jo sekėjų yra ir Lietuvoje. Sąjūdis siekia, kad šeimose, taip pat visų kunigų, vienuolių ir laisvų žmonių gyvenime įvyktų tai, ko norėjo Jėzus Kristus: Kad žmonės turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų. Nėra jokio triukšmo, jokios reklamos. Sąjūdis plinta per pačius žmones (kun. prof. Renė Laurentinas). Kun. C. Sieminskis aiškino Kalėdų prasmę.
Kun. A.Stypulkovskis pakvietė vyskupą, kunigus ir visus maldininkus, besidominčius šeimos stiprinimo galimybėmis, atvykti vasario 1718 dienomis į Šiluvą, kur Nazareto šeimų judėjimo atstovai ves rekolekcijas. Jis pažymėjo, kad Nazareto šeima tai šeima ir kunigas. Jis sakė daug laiko praleidžiantis su šeimomis ir jaučiąs, kaip joms reikalingas dvasinis tėvas.
Nazareto šeimų judėjimo dalyviai kauniečiai Violeta ir Eugenijus Mačiukai pasidalijo savo patirtimi. Jie užaugino šešis vaikus. Jau yra seneliai. Trylika metų jų namuose susitikinėjo šeimos, melsdavosi. Į tikrąjį judėjimą įsitraukė prieš trejus metus, po kelionės į Tatrus, kur vyko rekolekcijos. Tik jose pajuto Dievo meilę. Eugenijus ten suprato, kad jei sąžiningai parneši algą, negeri, rūpiniesi vaikais, tai dar nereiškia, kad esi geras, idealus vyras. Tatruose prasidėjo savęs pažinimo etapas. V. ir E. Mačiukai pasakojo: ,,Šiandien nesame šventesni, bet matome Dievo malonę savo gyvenime. Turime dvasios vadovą, kalbame rožinį, skaitome Tikėjimo įžvalgas, dalijamės nuomonėmis. Svajojame, kad Lietuvos vyrai, moterys, vaikai turėtų tokias rekolekcijas, kokias mes gavome Tatruose.
Nuotaikingą koncertą šventės dalyviams padovanojo Metelių parapijos kapela Metelys. Jame, kaip visada, negailėjo šmaikščių žodžių jos dalyvis ir rėmėjas Lazdijų dekanas kan. V.Prajara.
Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ
© 2006 XXI amžius
|