Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Mirė pirmasis Polinezijos kardinolas

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Pio Taofinu’u, SM

Popiežius Benediktas XVI aukštai įvertino žymiojo Polinezijos katalikų ganytojo Samojos ir Apijos arkivyskupo emerito kardinolo Pio Taofinu’u, SM, kuris mirė sausio 20 dieną sulaukęs 82 metų, nuopelnus. Dabartiniam Samojos ir Apijos ordinarui arkivyskupui Lui Mateligai pasiųstoje užuojautos telegramoje Šventasis Tėvas pažymėjo, kad velionis buvo „iškilus asmuo“ pirmiausia dėl „nedvejojančio atsidavimo Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesai ir meilei“. Pareiškęs savo artumą liūdintiems diecezijos kunigams ir visiems tikintiesiems, Marijos Draugijai (maristams), kuriai kardinolas P.Taofinu’u priklausė, Popiežius meldė, kad Viešpats suteiktų jo sielai „dangaus džiaugsmą ir ramybę“ kaip atpildą už atliktus darbus.

Sužinoję apie ganytojo mirtį Samojos nepriklausomos valstybės (Vakarų Samojos) parlamentarai nutraukė savo darbą ir pagerbė jį tylos minute. Liūdėjo ir visi 170 tūkst. šalies gyventojų, kurių 40 proc. yra katalikai (kiti - protestantai). Kardinolas P.Taofinu’u buvo plačiai žinomas ne tik dėl pastoracinių uždavinių vykdymo, bet ir savo socialinėmis iniciatyvomis keliant žmonių gyvenimo standartus ir šalies ekonomikos vystymą. Norėdamas, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų, jis iš diecezijos turimų žemių 1000 hektarų skyrė didelio maisto pramonės komplekso statybai. Taip pat tarptautinėje žiniasklaidoje buvo komentuojamas pranešimas, kad kardinolas P.Taofinu’u griežtai pasmerkė 1995 metais Prancūzijos suplanuotus branduolinio ginklo bandymus ir pavadino juos „nuodėme prieš Ramiojo vandenyno salų gyventojus“.

1923 m. gruodžio 8 d. Falelupo vietovėje, Vakarų Samojos saloje, čiabuvių šeimoje gimęs P.Taofinu’u mokėsi Mojatoja mažojoje seminarijoje, kurią baigęs tęsė studijas Lano (Valiso sala) ir Grinmedoso (Naujoji Zelandija) kunigų seminarijose (pastaroji priklauso maristų vienuolijai). 1954 m. gruodžio 8 d. gavo kunigystės šventimus, 1962-ųjų rugsėjo 8 d. davė amžinuosius įžadus Marijos Draugijoje. Dirbo parapijų sielovadoje, lydėjo tuometinį Vakarų Samojos sostinės Apijos vyskupą Hamiltoną Pirsą į II Vatikano Susirinkimą (1962-1965), 1966 metais buvo paskirtas diecezijos generaliniu vikaru.

1968 m. sausio 11 d., būdamas 44 metų, popiežiaus Pauliaus VI buvo paskirtas Apijos vyskupu ir tapo pirmuoju čiabuvių polizeniečių kilmės tokio rango ganytoju visoje Bažnyčios istorijoje. Naujasis ganytojas su ypatingu entuziazmu ėmėsi savo atsakingų pareigų ir ypač rūpinosi jaunimo švietimu ir profesiniu ugdymu. Jis įkūrė daug katalikiškų vidurinių mokyklų bei kolegijų, reorganizavo kunigų seminariją, įsteigė Teologijos institutą pasauliečiams katechetams ir diakonams. Organizavo popiežiaus Pauliaus VI apaštalinį vizitą į Samojos salyną, pirmąjį ir kol kas vienintelį Popiežiaus apsilankymą šiame egzotiškame regione. Atsakomojoje kelionėje vyskupo P.Taofinu’u vadovaujama Samojos piligrimų grupė buvo atvykusi į Romą 1971 metų Misijų sekmadienį.

Popiežius Paulius VI tuometinį vyskupą P.Taofinu’u 1973 m. kovo 5 d. pakėlė kardinolu. Kaip Kardinolų kolegijos narys, jis dalyvavo 1978 metų rugpjūčio ir spalio konklavose, kai buvo renkamas popiežius Jonas Paulius I ir jo įpėdinis Jonas Paulius II. Kai Apijos vyskupijai buvo suteiktas Samojos ir Apijos arkivyskupijos statusas, tapo pirmuoju jos arkivyskupu. 1990 metų gruodį kardinolas P.Taofinu’u surengė arkivyskupijos sinodą, po kurio paskelbė dekretus dėl liturgijos inkultūracijos, kad ji taptų artimesnė vietinių gyventojų papročiams ir jiems suprantamesnė.

1998 metais Vatikane sušaukus Okeanijai skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją, popiežius Jonas Paulius II paskyrė kardinolą P.Taofinu’u to susitikimo vienu iš trijų deleguotų pirmininkų. Savo kalboje Sinode jis pabrėžė, kad Ramiojo vandenyno salynuose evangelizavimo darbai turi vykti kartu su liturgijos inkultūracija ir kad nebūtų bandomas primesti „Vakarų kultūros modelio dirbtinis pranašumas“.

Kardinolas P.Taofinu’u dėl amžiaus 2002 metais – tuo metu jam buvo 79-eri – atsistatydino iš ordinaro pareigų. Šeštadienį, sausio 28 dieną, jis bus laidojamas Apijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedroje.

Mirus kardinolui P.Taofinu’u dabar Kardinolų kolegijoje yra 178 nariai, iš kurių 111 jaunesni nei 80 metų, ir jie gali dalyvauti konklavoje.

© 2006 „XXI amžius“