|
Riteriai ir jų ginklanešiai
Petras KATINAS
Žiūrint komercinių televizijų laidas, stebint bulvarinės spaudos laviną, užgriuvusią visuomenę, labai nejauku ir šalta darosi. Šalčiau ir baisiau nei dėl netikėtų žiemos speigų. Pavyzdžiui, važinėjant, ypač po provincijos miestelius ir kaimus, matyti, kad daugumos žmonių vieninteliu skaitalu tapo jau seniai visas padorumo ir etikos ribas peržengęs bulvarinis didžiausias šalies dienraštis už 50 centų. Komercinės televizijos užpildytos laidomis apie burtininkus, stebukladarius, hipnozuotojus, lede užsišaldžiusius magus, vos lemenančius lietuviškai kažkokias sapaliones ir už tai paties premjero A.Brazausko apdovanotus. Už ką gi? Iš televizijos laidų niekaip nepasitraukia sėkmės džentelmenai, milijonieriai seimūnai, pavyzdžiui, darbietis A.Bosas ir jo meilužės bei panašūs verslininkai. Teko kalbėtis su vienu žinomu menininku, bohemos atstovu, kuris nė kiek nesistebėjo, kad daugelis jo pažįstamų ir gerbėjų, kurie dar ne taip seniai buvo vadinami sukčiais, banditais, dabar laikomi verslininkais, oligarchais ir pan. Aišku, toks persikūnijimas yra gana sudėtingas klausimas. Kaip žinoti sąžiningas ar nesąžiningas verslininkas? Juk dabartinėmis sąlygomis greitai praturtėti ir žarstyti milijonus prabangiausiuose pasaulio kurortuose ir Alpių slidinėjimo trasose, kurias taip pamėgo mūsų nuvorišai, galima tiktai suradus patikimas landas, o jos dažniausiai kertasi su įstatymais ir moralės normomis. Todėl daugelis jau ir susitaikė su tokiu reiškiniu. Ir tam randa pateisinimą. Esą visur vagia, visur valdininkai korumpuoti ne tik Rusijoje ar Afrikoje, bet ir demokratinio pasaulio šalyse. Kad ir Italijoje, kurios pats premjeras Silvijus Berluskonis iš teismų vis neišeina. O štai mūsų Premjeras švarus kaip šaltinio vandens lašas, ir visų lygių prokurorai tai patvirtina. Todėl ne visada suprantama, kur baigiasi politika ir prasideda paprastos aferos. Galų gale neretai, ypač nomenklatūrinėje valdžioje, niekur nedingusioje po nepriklausomybės atkūrimo, politiku save vadina koks nors veikėjas, kartais net pavojingesnis ir baisesnis už patį akiplėšiškiausią kriminalinį nusikaltėlį. Toks banditas gali užmušti arba apvogti, palikti be nieko, tarkim, du tris žmones, o štai aukštas valdininkas vien tik plunksnos brūkštelėjimu jo paties ir jo klerkų parengtuose popieriuose, dažniausiai pavadintuose įstatymų pataisomis ar poįstatyminiais aktais, gali paversti vargšais tūkstančius žmonių.
Negana to, didžioji dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, esą be kyšio valdininkui joks svarbesnis reikalas nepajudės nė iš vietos, ir todėl anie vartosi kaip inkstai taukuose. To, pasirodo, dar maža. Maža ir tūkstantinių algų iš valstybės biudžeto, tai yra iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.
Štai Premjeras mėgsta pabrėžti, kad valstybės biudžetas ne guminis ir taupyti lėšas netgi privalu. O žurnalistų paklaustas, kodėl Vyriausybė neskiria nė vieno lito Pažaislio vienuolyno architektūrinio ansamblio išsaugojimui, netgi šildymui žiemos metu, labai įsižeidė. Esą tai ne jo ir jo vadovaujamos Vyriausybės reikalas. Nes kai Pažaislio ansambliu rūpinosi Vyriausybė, buvo tvarka, ir niekas nesiskundė. Gal A.Brazauskas turėjo galvoje tuos šlovingus laikus, kai Pažaislyje buvo įkurta psichiatrijos ligoninė?
Užtat saviems, ypač grupei draugų, pinigų negailima. Vos prasidėjus naujiesiems metams, Vyriausybė paskyrė pareiginės algos priemokas apskričių viršininkams ir jų pavaduotojams. Viršininkai gaus 35 proc., o jų pavaduotojai 25 proc. dydžio priemokas. Pasirodo, tos priemokos skirtos už papildomą darbo krūvį. Tačiau nei Premjeras, nei vidaus reikalų ministras darbietis G.Furmanavičius taip ir nesugebėjo paaiškinti, koks gi tas didžiulis papildomo darbo krūvis tenka apskričių viršininkams, jeigu jiems bus primokėta daugiau kaip trečdalis atlyginimo. Abiejų argumentas vienas: esą valstybė privalo rūpintis kvalifikuotais kadrais ir jų išlaikymu valstybės tarnyboje, todėl jiems nieko ir negailima.
Darbietis ministras dar pridūrė, jog, nemokant viršininkams tūkstantinių algų, valdininkai išsilakstytų po užsienius ar dar kur nors. Tačiau visiškai aišku, kad jie niekur neišsilakstys. Net su lazda jų neišvarysi. Vienas dalykas, šie daugiausia jau seni nomenklatūriniai kadrai nieko daugiau ir nemoka, tik viršininkauti. Negi darbuosis apelsinų, mandarinų ar pomidorų plantacijose Ispanijoje, kur kupras lenkia daugelis Lietuvos bėdžių, tikrai atvykę ne iš valdininkų kontorų. Kitas dalykas, kodėl gi tie didžiai kvalifikuoti kadrai per galvas verčiasi, kad tik pakliūtų į tą elito luomą, tiksliau, klaną, nepaisydami nieko. Negi todėl, kad trokšta pasitarnauti tautai ar valstybei? Tokios sąvokos daugumai dabartinio valdančiojo klano atstovų jau seniai neegzistuoja. Iš tiesų kalbos apie puikių specialistųir kvalifikuotų viršininkų pamaloninimą, kad jie neišsibėgiotų, tėra dūmų uždanga. Juk didžiulės priemokos skiriamos pirmiausia vadinamiesiems politinio pasitikėjimo pagrindu paskirtiems pareigūnams. Vadinasi, nepriklausantys valdančiosios koalicijos partijoms apie jokias priemokas gali ir nesvajoti. Tiesą sakant, tokių dabartinėje valdžioje jau nebeliko. Jie iššluoti geležine to paties Premjero šluota. Prarastas bet koks kuklumas. Antai A.Brazauskas pirmiausia algų priedus paskyrė savo patarėjų komandai, pavyzdžiui, jo atstovei spaudai Nemirai Pumprickaitei paskirta net 47 proc. priemoka. Kokius gi titaniškus darbus nuveikė ši ponia? Na, nebent nušlifuoja aštrius kampus, kai jos viršininkas aiškiai nusišneka, arba paaiškina, kodėl vakar jis kalbėjo viena, o šiandien jau visai ką kita. Taigi pagrindinis piniginio skatinimo kriterijus ištikimybė klanui. Kaip jau nuo seno įprasta ne tik sovietinės nomenklatūros hierachijoje, bet ir mafijos šeimose. Bet ir tų priemokų dar maža. Yra dar vienkartinės piniginės išmokos, vadinamos premijomis. Tokias pernai gavo 8393 valstybės tarnautojai. O kur dar priedai už stažą, kuriuos gavo beveik 10 tūkst. valstybės tarnautojų. Taigi neatsitiktinai Darbo partijos vicepirmininkas milijonierius A.Bosas netgi darbiečių įdarbinimo agentūrą įkūrė. Renka anketas iš norinčiųjų pasidarbuoti ne valstybės, žinoma, o savos grupuotės garbei ir gerovei. Milijonierius netgi paaiškino, kodėl jis įkūrė tą įdarbinimo agentūrą. Pasirodo, tai yra jo vakarietiškos partijos proto bankas (!).
Aišku, pirmiausia tas proto bankas užsiima Europos Sjungos pinigų dalybomis. Kad tik jie neatitektų ne saviems. Tam sukurti net specialūs įstatymai, esą visiškai atitinkantys ES teisines normas. Tačiau, kaip pažymėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, tas atitikimas tiktai formalus. Dabartinės valdžios priimti teisės aktai aiškiai neatitinka ES teisės aktų dėl lėšų skirstymo. ES teisės aktai ypač akcentuoja, kad fondų lėšų skirstymas turi būti skaidrus kaip ir jų skirstymo procesas, taip pat turi būti užtikrinami viešieji interesai. O mūsų Politinės tarybos, atsiprašau, Koalicinės, sugalvoti aktai surašyti taip, kad ta pati institucija, skirstanti ES pinigus, reikalauja iš savęs duomenų, pati save vertina ir pati sau duoda nurodymus.
Taigi pabaigoje apie žiemos bėdas ir linksmybes. Lietuvą užplūdę sibiriški šalčiai nusiaubė ne tik Telšius. O kol telšiškiai šalo savo butuose ar bėgo iš miesto pasišildyti pas gimines, aukščiausioji valdžia smagiai linksminosi Villon viešbutyje ir dalijosi nežinia kieno sugalvotas Auksines krivūles už nuopelnus tautai ir valstybei. Matyt, nesulaukdami iš visuomenės jokių pagyrimų už savo darbus, valdantieji nusprendė pasidabinti tomis krivūlėmis. Aišku, pirmuoju Auksinės krivūlės riteriu paskelbtas premjeras A.Brazauskas. Tarp saugumiečio Vozbuto valdomame viešbutyje puotavusių per 300 elito atstovų buvo ir Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Niekas, net pirmasis Auksinės krivūlės riteris nepatarė šiam veikėjui skubėti į Telšius, kur šalo daugybė žmonių. Pats vyriausiasis Lietuvos šiluminininkų vadovas netgi kalbą išrėžė, kaip jo vadovaujami šilumos tiekėjai didžiuojasi, kad šiomis šaltomis dienomis visos šildymo sistemos dirba puikiai... Kurgi nuvažiuosime su tokiu puikumu?
© 2006 XXI amžius
|