|
Koks svarbiausias Laisvės gynėjų dienos akcentas?
Visai neseniai, sausio 13-ąją, buvo minima Laisvės gynėjų diena, prisiminti 1991-ųjų sausio įvykiai, ant Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės aukuro paaukoję savo gyvybę tautiečiai. Tai neeilinė, reikšminga tautos istorijai diena, įsimintina ir prasminga šventė. Neatsitiktinai sausio 13-ąją visoje šalyje būta įvairiausių renginių. Ypač daug Laisvės gynėjų dienai skirtų renginių ir reginių buvo šalies sostinėje Vilniuje. Juk čia ir liejosi kovotojų už laisvę ir nepriklausomybę kraujas, čia okupantų tankai traiškė mūsų tautiečius, čia iš visos šalies plaukė žmonių minios saugoti Parlamento rūmų, televizijos bokšto bei kitų svarbių objektų.
Tačiau tądien, žiūrint per televiziją Naujienų tarnybų parengtas informacines laidas, tik probėgšmais galėjai pamatyti, kokie renginiai, skirti Laisvė gynėjų dienai, vyko sostinėje. Operatorių kameros tik trumpai stabtelėjo Seimo rūmuose, kur vyko kruviniems 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti skirtas iškilmingas Seimo posėdis, labai lakoniškai informuota apie šalies prezidento V.Adamkaus įteiktus Sausio 13-osios medalius didelei grupei tų įvykių dalyvių, ilgam neapsistota ir ties laisvės aukų atminimo pagerbimu Antakalnio kapinėse bei kitais svarbiais akcentais. Kadangi galima stebėti ne tik Nacionalinę televiziją, bet ir dar kelias komercines televizijas, šalies gyventojams buvo puiki proga pajunginėti kanalus ir pasižiūrėti, ką transliuoja televizija sausio 13-ąją, kaip nušviečia šios dienos renginius.
Deja, žinių nekantriai laukę žiūrovai buvo nuvilti, nes kai kurie Vilniuje vykę Sausio 13-osios įvykių minėjimai visai buvo nutylėti, apie kitus renginius užsiminta sakiniu kitu. Operatorių nufilmuoti siužetai irgi suteikė mažai informacijos, nepateikta gausių renginių išsamesnės apžvalgos. Žinoma, įvairių įvykių tądien šalyje bei užsienyje nestigo, tad per pusvalandį sunku detaliau nušviesti vieną ar kitą renginį. Betgi Lietuvoje tądien buvo minimi tragiški prieš 15 metų vykę įvykiai, kurie turėjo didelės įtakos ne vienai šaliai, siekiančiai laisvės. Taigi buvo galima mažiau laiko skirti kriminalinių įvykių apžvalgai, sportui bei kitiems ne itin svarbiems dalykams, o plačiau nušviesti Laisvės gynėjų dienos renginius.
Keista, tačiau, žiūrint žinių laidas, galėjai susidaryti nuomonę, jog svarbiausias tos dienos akcentas buvo ne kas kita, o Sovietų Sąjungos komunistų partijos veikėjo Mykolo Burokevičiaus paleidimas iš įkalinimo vietos. Prie kalėjimo durų platformininko laukė būriai žurnalistų, operatorių, kurie tik ir gaudė kiekvieną M.Burokevičiaus žingsnį, mielai kalbino Jedinstvo lyderį V.Ivanovą bei kitus žmones, kurie žėrė komplimentus šiam veikėjui, apgailestavo, kad jis neteisingai kalėjo ir atvirai reiškė nepasitenkinimą nepriklausomos Lietuvos santvarka. Kai kurios televizijos žinių laidos negailėjo laiko šiam įvykiui, tiesiog su pasimėgavimu rodė ir pasakojo, kaip kovojęs prieš Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tiesiogiai prisidėjęs savo veikla prie kruvinųjų 1991 m. sausio 13-osios įvykių M.Burokevičius buvo teisiamas, kaip kalėjo ir kaip dabar paleidžiamas į laisvę. Štai kas buvo svarbiau tądien kai kuriems žurnalistams - kuo trumpiau, probėgomis papasakoti apie Laisvės gynėjų dienos renginius Vilniuje ir kuo išsamiau apie SSRS kompartijos veikėjo, nepriklausomos Lietuvos priešo M.Burokevičiaus paleidimą į laisvę! Nors šalies prezidentas V.Adamkus žurnalistams pareiškė, kad nereikėtų M.Burokevičiaus paleidimo į laisvę sureikšminti ir tam skirti daug dėmesio atsitiko priešingai. Beje, apie tą įvykį buvo gana daug informacijos ir šalies spaudoje.
Ironiška, kad į laisvę M.Burokevičius paleistas būtent sausio 13-ąją, kai buvo minimi tragiškieji įvykiai. Esą jam bausmė turėjo baigtis sausio 15-ąją, bet ta diena sekmadienis, išeiginė diena, taigi skubėta atsisveikinti su nuteistuoju darbo dieną, tai yra penktadienį. Paprastai pas mus panašių dalykų nepaisoma, bet draugui M.Burokevičiui tikriausiai padaryta išimtis. Matyt, norėta pasityčioti iš Sausio 13-osios aukų, iš kovotojų už Lietuvos laisvę.
Gerai, kad nors kai kuriose televizijos laidose Sausio 13-ajai skirta daugiau dėmesio. Lietuvos nacionalinė televizija parengė net keletą specialių laidų ir transliacijų. Rytmetį buvo transliuojamas Seimo posėdis, skirtas Laisvės gynimo 15-ųjų metų sukakčiai, vakare buvo rodoma parengta žurnalistės Ritos Miliūtės laida, kurioje dalyvavo 1991 metų sausio įvykių liudininkai žinomi šalies politikai. TV-3 rodytoje Penktadienio muzikos šou ne kartą buvo minima Laisvės gynėjų diena ir ta proga skambėjo patriotinės lietuvių liaudies dainos. LNK vakare demonstravo lietuvišką meninį filmą istorinę dramą Vienui vieni (rež. Jonas Vaitkus), skirtą lietuvių partizanų kovai. LTV-2 rodė reportažą Atminimo laužas prie Lietuvos radijo ir televizijos, iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos transliavo Sausio 13-osios atminimui sukurtą A.Martinaičio oratoriją Mūsų laisvė: septynios invokacijos. BTV neskyrė Lietuvos gynėjų dienai nė vienos laidos ar filmo, apsiribojo tik žinių laidoje skelbta informacija.
Šeštadienį, sausio 14-ąją, Lietuvos nacionalinė televizija transliavo Sausio 13-ajai skirtą koncertą Šaukiu aš tautą, vykusį Siemens arenoje. Renginys buvo pradėtas penkiolika metų tautą vienijusia ir koncertui pavadinimą suteikusia Vytauto Kernagio daina Šaukiu aš tautą. Ją kartu su Ąžuoliuko bei Lietuvos radijo ir televizijos chorais atliko autorius. Koncerte patriotines, legendines dainas atliko Rūta Ščiogolevaitė, Edmundas Kučinskas, Virgis Stakėnas, Jurga Šeduikytė, BAvarija, 16 Hz ir kiti dainininkai. Finalinę dainą Palaimink, Dieve, mus atliko V.Kernagis su visais koncerto dalyviais.
Visgi, stebint įspūdingą renginį, ne vienam žiūrovui kilo liūdnokų minčių. Kai kurie atlikėjai (pavyzdžiui, Rebelheart) gražias lietuviškas dainas suvulgarino, atliko vaipydamiesi, isteriškais balsais, tuo tiesiog pasityčiodami iš brangių širdžiai kūrinių, iškraipydami ir žodžius, ir melodiją. Nemaloniai nuteikė ir kai kurių dainininkų netvarkinga apranga, nežinia kam užsikabinti ant kaklo gremėzdiški kryžiai. Nereikia ir aiškinti, kokią reikšmę tikintiesiems turi kryžius, kodėl kryžiai statomi pakelėse, sodybose, prie bažnyčių. Nieko nuostabaus, kai dailius, nedidelius kryželius ant kaklo nešioja katalikai. Tų mažų kryželių net nepastebėsi niekas jų demonstratyviai nerodo. Ką nori parodyti kai kurie dainininkai, pasikabinę didžiulius, per visą krūtinę kryžius ant masyvių grandinių? Kas tai noras pasipuikuoti, pasididžiuoti, pademonstruoti savo ištikimybę Katalikų Bažnyčiai ar visiškas nenuovokumas, gero skonio neturėjimas, kvailas pasipūtimas?
Vytautas BAGDONAS
Anykščių rajonas
© 2006 XXI amžius
|