|
Įveikdami nelaimę dvasiškai sustiprėjame
Telšių vyskupo kreipimasis į Telšių miesto ir apylinkių
tikinčiuosius dėl įvykusios avarijos miesto šiluminiuose tinkluose
Mieli Telšių tikintieji,
prieš savaitę mūsų vyskupijos centrą palietė didžiulė nelaimė. Iš tolimo Sibiro ir Europos Šiaurės atslinkus labai šaltam orui, sovietmečiu nekokybiškai statyti miesto gyvenamųjų rajonų šiluminiai tinklai neatlaikė šalčio ir susprogo jau iš dalies renovuoti šiluminių trasų pagrindiniai vamzdynai. Per tą, rodos, trumpą laiką, kol buvo remontuojami magistraliniai vamzdynai, užšalo ir sprogo šildymo sistemos atskiruose gyvenamuosiuose namuose. Žmonės šalo ir tebešąla savo namuose, tebešąla ir savo privatizuotuose butuose. Sugadinti ne tik šildymo radiatoriai, bet nuo vandens nukentėjo ir butų lubos, sienos, grindys, baldai bei kitas turtas, taip pat šaltuose drėgnuose butuose gyvenančių žmonių, ypač vyresnio amžiaus bei neįgaliųjų ir vaikų, sveikata. Tai didelė nelaimė, todėl turime visi vieningai susitelkti, kad tos nelaimės pasėkmes kuo greičiau pašalintume ir vieni kitiems padėtume. Kol nėra likviduoti svarbiausi šios avarijos padariniai, visas jėgas, ir fizines, ir dvasines, turime skirti tiems padariniams likviduoti,s nepasiduoti apkalboms, primityvaus politizavimo pagundoms.
Ši nelaimė visiems mums dar kartą primena kai kuriuos dalykus, kuriuos lyg ir visi žinome, tačiau tam neskiriame pakankamai dėmesio arba kartais net neapgalvotai mėginame susikurti realybės neatitinkančius mūsų dabartinės situacijos įvaizdžius. Turime sutikti, kad iš ankstesnių sovietinių laikų paveldėjome ne tik nekokybiškai pastatytus namus, nesandarias, neekonomiškas energijos ir šilumos tiekimo sistemas, bet ir neatsakingumo bei nesąžiningo, lengvabūdiško požiūrio į darbą polinkius. Tai, kas bendras vienos ar kitos bendrijos turtas, tuo nemokame bendrai ir sąžiningai naudotis ir bendrai sąžiningai juo rūpintis ir jį prižiūrėti. Privatizavus butus, daugiabučiuose namuose nebeužteko bendro viso namo gyventojų rūpesčio bendro naudojimo laiptinėmis, rūsiais, šilumos įvadais iki mūsų privataus buto slenksčio. Jei tos bendro naudojimo namų dalys būtų buvusios rūpestingai ir sąžiningai visų prižiūrimos, ši nelaimė nebūtų atnešusi tokių liūdnų pasėkmių. Turbūt Dievas davė šią skaudžią nelaimę tolesniam mūsų gyvenimui kaip svarbią pamoką rimtai priimti Bažnyčios raginimą: tik savo asmenine, grupine ar privatine nauda besirūpindami, mes niekuomet nebūsime laimingi. Privalome visi rūpintis bendra visų šalia mūsų gyvenančių žmonių gerove. Tam Šventajame Rašte įrašytas Dievo įsakymas: mylėk kiekvieną žmogų kaip save patį rūpinkis ne tik savo, bet ir visų bendra gerove.
Todėl šiandien turime, palikę nuošalyje visokius asmeninius, grupinius, partinės naudos išskaičiavimus, tulžingas kritikas, vieningai darbuotis ir taip elgtis, kad padėtume kuo greičiau pašalinti šios nelaimės padarinius. Kai nelaimės pasekmės bus likviduotos, kai nebeliks šąlančių žmonių, galėsime ramiai, blaiviai ir konstruktyviai įvertinti, ką buvo galima padaryti, kad avarija neįvyktų, ką geriau, opreratyviau galėjome ir turėjome padaryti jai įvykus, kokias išvadas turime padaryti ateičiai.
Neturėtume dabar trukdyti tiems, kurie dirba likviduodami nelaimės pasekmes, trukdydami savo piktavališka kritika, laikysena, elgsena. Neturėtume vien piktavališkais spėliojimais remdamiesi platinti nepasitikėjimą kompensacijas nukentėjusiems teikiančiais žmonėmis ir institucijomis. Kviečiame abi konflikto puses nepasiduoti emocijoms ar egoistinės naudos ieškojimui.
Padėkime tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nesugebėti pasinaudoti tomis siūlomomis kompensacijomis už patirtus nuostolius, t.y. neįgaliaisiais, vienišais ir senyvo amžiaus žmonėmis. Padėkime jiems tuos jų patirtus nuostolius blaiviai ir sąžinigai įvertinti ir pateikti žalų registravimo centrui.
Kviečiame parapijų kunigus, Caritas darbuotojus, savanorius įsiskaityti į Litesko pateiktą informaciją ir padėti ją suprasti bei ja pasinaudoti kompensacijai gauti seniems, vienišiems, neįgaliems žmonėms. Jei žinome, kad mūsų kaimynystėje yra žmonių, kurie nesugebės kreiptis į minėtą žalų registravimo centrą, padėkime jiems tai padaryti.
Kviečiame aplinkinių parapijų žmones, kurie turi artimųjų, pažįstamų, gyvenančių Telšiuose, avarijos paliestuose namuose, pasidalyti bulvių ir kitų maisto produktų ištekliais, kompensuojant jų rūsiuose sušalusias atsargas ir t.t. Taip išbrisime iš šios nelaimės ne tik greičiau, bet ir dvasiškai praturtėję artimo meilės ir ramybės bei taikos skleidimo patirtimi!
Jonas Boruta, SJ,
Telšių vyskupas
© 2006 XXI amžius
|