Atnaujintas 2006 vasario 3 d.
Nr.10
(1410)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kauno dekanate

Šventojo kun. Jono Bosko atlaidų šventė

Kaunas. Sausio 29 dieną, Kauno Švč. M. Marijos, Rožančiaus Karalienės (Palemono) parapijoje buvo švenčiami Šventojo kunigo Jono Bosko atlaidai.

Sekmadienio rytą parapijiečiai dalyvavo šv. Mišiose. Ypač gausiai dalyvavo vaikai ir jų tėveliai vaikų ir jaunimo šv. Mišiose (12 val.), nes šv. kun. J.Boskas – vaikų ir jaunimo globėjas. Apie šį šventąjį parapijiečiai žino iš šioje parapijoje dirbančių saleziečių. Jie tęsia pradėtą šventojo darbą šiandieninėje visuomenėje, o ypač Palemono parapijoje.

Šv. Mišių metu pamokslą sakė „Marijos radijo“ direktorius kun. Oskaras Petras Volskis. Jis apibūdino šv. kun. Bosko veiklą, supažindino su prevencinės pedagogikos principais ir jo veiklos tęstinumo svarba šių dienų visuomenėje:

„Šv.Jonas gyveno laikais, kai Italijoje daug vaikų ir jaunimo iš kaimo vyko į miestą ieškoti darbo. Rasti darbą pavykdavo ne visiems. Būriai vaikų ir paauglių, be suaugusiųjų priežiūros ir pagalbos slankiodami gatvėmis, pamažu degraduodavo. Kunigas Boskas ėmė jais rūpintis ir išaugino tūkstančius jaunuolių, kurie tapo garbingais šeimų tėvais, nusipelniusiais visuomenės veikėjais, dvasininkais.

Šventasis paliko ne tik įsteigtas vienuolijas, pastatytas šventoves, bet ir perdavė puikią pedagoginę doktriną. Tai ne mokslinės teorijos, bet natūrali, kiekvienos sveikos krikščioniškos šeimos patirtis, padiktuota Evangelijos. Šios patirties jis pasisėmė iš savo motinos Margaritos ir dar labiau subrandino rūpindamasis gatvės vaikais.

Savo auklėjimo sistemą vadino prevencine, nes siekė užbėgti neigiamiems dalykams už akių, nelaukiant, kol kažkas bloga atsitiks, nepaliekant vaikų ir jaunimo formavimosi savieigai.

Svarbus jo pedagogikos principas – tai natūralus ir būtinas santykis: auklėtojas ir auklėtinis, mokytojas – mokinys, tėvai – vaikai. Tai autoritetai, be kurių neįmanomas joks auklėjimas. Tiek vieni, tiek kiti yra brendimo ir tobulėjimo kelyje, tačiau vyresnieji, atsakingi už jaunimą, padeda pereiti tuos brendimo, formavimosi etapus, kuriuos patys jau yra praėję ir kuriuos būtinai turi pereiti ir jaunoji karta.

Supaprastintai noriu perteikti keletą šv.J.Bosko pedagogikos taisyklių: 1. Labai svarbu, kad ir šeima, ir mokykla turėtų konkrečias, protingas vaikui ir jaunuoliui naudingas tvarkos taisykles, su kuriomis turi būti supažindinama ir kurių turi būti laikomasi. Netvarkoje negali vykti joks auklėjimo procesas. 2. Netrūkstamas, nuolatinis dėmesys, buvimas, domėjimasis. 3. Atsakingi už auklėjimą žmonės turi rūpintis išsaugoti autoritetą. Autoritetas kyla iš teisingumo, garbingumo, moralės, kompetencijos ir t.t. Tėvų ir mokytojų autoritetas kyla iš tiesos, galutine prasme, – iš Dievo. Jei jie nepaiso Dievo tvarkos ir įstatymų, tuomet pasmerkia save nepagarbai. 4. Auklėtojai turi būti drąsūs ir nusiteikti sunkumams, nes jų pašaukimas nėra lengvas ir reikalauja daug pasiaukojimo. 5. Nevalia užmiršti tikslų: suteikti moralinį, pilietinį ir intelektualinį auklėjimą.

Protas, religija ir meilė – tai pagrindiniai prevencinės sistemos principai.

Tai pirmasis santykio mokytojas – mokinys principas, kuris pagrįstas protingumu, supratimu, tiesos ieškojimu, tikrovės supratimu ir priėmimu, dalykiškumu, apsikeitimu argumentais, savęs, kitų ir pasaulio supratimu. Tai pasireiškia mokytojo ir mokinio bendravimu, paremtu tarpusavio pagarba ir geranoriškumu. Sąmoningai ir savarankiškai mokinys priima iš mokytojo vertybes ir pasaulėžiūrą.

Kun. J.Boskas sakė: „Arba religija, arba lazda“. Be gyvo malonės santykio su Dievu, žmogus tampa apvaldytas netvarkingų aistrų, kurioms, jei nelieka religijos, sutramdyti vaikams ir jaunimui ir net suaugusiesiems prireikia policinių priemonių. Smurtas nepadeda išugdyti tikros giluminės motyvacijos, bet tik laikinai sustabdo pasekmes.

Popiežius Jonas Paulius II kunigą Boską pavadino pedagogikos fenomenu, nes jis sugebėjo į mokinį pažvelgti iš jo asmens, šeimos, visuomenės ir amžinos laimės perspektyvos. Šią perspektyvą nusako gyvenimo prasmės ir tikslo siekimas. Tikslas sudėlioja vertybių sistemą. Jis suteikia motyvaciją veikti, elgtis, siekti ir t.t. Gili, vidinė, asmeninė, laisva motyvacija atsiranda santykyje su Dievu, kuris yra Mylintis Tėvas ir Viešpats.

Kai kurie reiškiniai įsigalėję visuomenėje ir kelia daug nerimo. Tai sėkmės ir rezultato kultas, žmogaus vystymosi apribojimas tik intelektualiniu požiūriu, silpnesniųjų atstūmimas, manymas, jog tikslas ir rezultatai pateisina priemones, ekonomikos tiesų primetimas auklėjimui, pavydžiui, visi eina į priekį pagal planą, dvasinių idealų ir tikslų nekėlimas: neklausiama, kuo būsiu, tačiau – ne ką turėsiu ir t.t.

Kun. J.Boskas meilei teikė didelės reikšmės. Jis dažnai sakydavo savo vaikams, jog juos myli ir siekė jų meilės. Jo vaikai tai jautė ir visada žinojo, kad gali juo pasitikėti ir patikėti jam savo reikalus, rūpesčius, ypač sunkius. Meilės atmosferoje formuojasi pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu, drąsa išreikšti save ir išklausyti kitą. Meilėje ir tiesoje išaugusi laisvė įgalina teisingą žmogaus vystymąsi.

Iš atsakingųjų už auklėjimą vaikai ir jaunimas visuomet tikisi šių dalykų, už kurių laikymąsi susilaukiama pagarbos ir dėkingumo: tiesos sakymo apie vaiką, pasiekimus ir esamą padėtį, pagalbos išlaikyti tiesą, tinkamą motyvaciją, savigarbą ir teisingai suprastą laisvę, postūmio tobulėti, vystytis, prisiimti atsakomybę. Šv. J.Bosko pedagogika yra Dievo pedagogikos žmonių atžvilgiu atspindys. Tai jis išskaitė Biblijoje ir išgyveno asmeniškai. Visi esame Dievo vedami ir ugdomi, kad pasiektume žmogystės pilnatvę“.

Kun. O.P. Volskis paragino tėvelius auklėti savo vaikus pagal kun. Bosko prevencinę sistemą, taip pat bendradarbiauti su parapijoje dirbančiais broliais ir seserimis, kurie galėtų jiems padėti, auklėjant vaikus.

Šv. Mišių pabaigoje oratorijos vaikai padėkojo geradariams, kurių konkrečios materialinės ir dvasinės pagalbos dėka gali lankyti oratoriją ir rengti vasaros stovyklas. Šv. Mišiose dalyvavo Palemono bendruomenės pirmininkas, Neveronių seniūnė, Petrašiūnų seniūnas. Jiems taip pat buvo padėkota už suteikiamą paramą ir bendradarbiavimą auklėjant parapijos vaikus ir jaunimą. Po šv. Mišių vaikai ir tėveliai buvo pakviesti į oratorijos salę, kur visi kartu, po trumpos maldos ir parapijos klebono kun. Masimo Bjanko (Massimo Bianco) tarto įžangos žodžio, vaišinosi „Caritas“ moterų surengtomis vaišėmis ir dalyvavo oratorijos vaikų parengtoje programėlėje.

Ši šventė suteikė galimybę Palemono parapijiečiams pabendrauti tarpusavyje, maldos bei broliško bendravimo sustiprintiems nenuleisti rankų ir šv.kun. Bosko pavyzdžio bei jo užtarimo paskatintiems auklėti šių dienų jaunimą meilės ir tikėjimo dvasia.

s. I. Rukaitė, FMA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija