|
Santuokos anuliacijos procesas
tiesos tarnystėje
Mindaugas BUIKA
Romos Rotos tribunolas galutinė instancija
Savo tradiciniame metiniame susitikime su Bažnyčios centrinio apeliacinio teismo, Romos Rotos, teisėjais ir bendradarbiais sausio 28 dieną popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad kanoninis procesas dėl santuokinio ryšio anuliacijos (paskelbimo negaliojančiu) nesiekia komplikuoti žmonių gyvenimo ar stiprinti įtampą tarp jų, bet tik tarnauja tiesai. Jis taip pat nurodė, kad bažnytiniai tribunolai nagrinėdami šias bylas turi darbuotis pakankamai sparčiai, tačiau laikytis visų reikalavimų. Katalikų Bažnyčioje sudaryta sakramentinė santuoka yra neišardoma, tai yra tęsiasi visą sutuoktinių gyvenimą. Tačiau po griežto bylos nagrinėjimo bažnytinis tribunolas gali išskirtiniais atvejais pagal Kanonų teisės kodekse nurodytas priežastis paskelbti, kad santuoka negalioja nuo jos formalaus sudarymo momento.
Sprendimą dėl santuokų galiojimo ar negaliojimo pagal sutuoktinių gautus prašymus padaro vietinėse Bažnyčiose veikiantys dieceziniai arba tarpdieceziniai tribunolai. Verdikto legalumui patvirtinti reikalingas dviejų instancijų bažnytinių teismų sprendimų sutapimas. Jeigu pirmos ir antros instancijos vyskupijų tribunolai priima skirtingus sprendimus, tai santuokos galiojimo byla perduodama Romos Rotos centriniam teismui, kuris paskelbia galutinį verdiktą.
Romos Rotos tribunolo kolegiją sudaro 20 prelatų teisėjų: devyni yra italai, du lenkai, du amerikiečiai, du libaniečiai ir po vieną ispaną, vokietį, prancūzą, brazilą, škotą. Romos Rotos dekano monsinjoro Antonijaus Stankievičiaus paskelbtais duomenimis, šis tribunolas dabar nagrinėja 1054 santuokų bylas. Praėjusiais metais gauta 246 ieškiniai (163 iš Europos, 73 iš Šiaurės ir Pietų Amerikos ir 10 iš Azijos). Priimti sprendimai dėl 140 santuokinių bylų, iš kurių 69 pripažintos negaliojančiomis ir 71 atveju verdiktas padarytas santuokinio ryšio galiojimo naudai.
Popiežius pabrėžia pastoracijos ir kanonų teisės pusiausvyrą
Bažnytinio tribunolo paskelbtas sprendimas dėl santuokos negaliojimo leidžia išsiskyrusioms ir naują civilinę santuoką sudariusioms poroms šį ryšį užregistruoti Bažnyčioje. Taigi naujos santuokos bažnytinis teisėtumas suteikia galimybę jiems vėl priimti šventąją Komuniją, nes kitu atveju jie būna atskirti nuo sakramentų, kaip gyvenantys nuolatinėje nuodėmėje. Kaip tik tikinčiųjų suinteresuotumas visavertiškai dalyvauti Eucharistijoje ir skatina ryžtis anuliacijos procesui po ankstesnio santuokinio gyveno nesėkmės.
Būtent šis aspektas, toks svarbus krikščioniškojo gyvenimo požiūriu, paaiškina, kodėl santuokinės anuliacijos argumentai nuolat iškildavo neseniai pasibaigusiame Eucharistijai skirtame Vyskupų Sinode, sakė popiežius Benediktas XVI Romos Rotos nariams. Jis pastebėjo, jog kartais gali atrodyti, kad pastoracinis rūpinimasis žmonėmis, kurie gyvena nesutvarkę santuokinių ryšių, kai kurie Sinodo tėvai kvietė bažnytinius tribunolus spartinti procesus, kad tikintieji (po pirmosios santuokos suirimo sudarę antrą civilinę santuoką) normalizuotų situaciją ir galėtų dalyvauti Eucharistijos puotoje, kertasi su Bažnyčios kanonų teise, teigiančia, jog santuoka yra visam laikui ir anuliaciją galima paskelbti tik esant aiškiam patvirtinimui, kad jos galiojimo sąlygų nebuvo nuo pat pradžios.
Šventasis Tėvas nurodė, kad tariamą prieštaravimą tarp pastoracijos ir kanonų teisės nuostatų išsprendžia meilė tiesai. Šis fundamentalus tiesos paieškos principas yra tuo labiau svarbus, kad, esant proceso supaprastinimui, iškyla rizika, jog santuokos anuliacija tebus tik jos suirimo formalus bažnytinis patvirtinimas, kas dar labiau stiprins tendenciją užmiršti santuokinio ryšio neišardomumą. Kita vertus, tiesos siekimas santuokinės anuliacijos procese nėra abstraktus reikalas ir negali būti atskirtas nuo individų gerovės. Todėl yra svarbu, kad bažnytinių tribunolų verdiktų skelbimas nebūtų pernelyg ilgai atidėliojamas, nes ši tiesa yra integruota į kiekvieno suinteresuoto tikinčiojo asmeninį ir religinį gyvenimą.
Vyskupų atsakomybė formuojant tribunolus
Popiežius Benediktas XVI taip pat pažymėjo, kad Bažnyčios pastoracinis rūpestis poromis turi prasidėti žymiai anksčiau, nei iškyla krizė jų santuokoje. Nuo to momento, kai sužadėtiniai pateikia prašymus dėl jų sutuoktinio katalikų bažnyčioje, dvasininkai turi daryti viską, kad jaunuoliai gerai suvoktų Santuokos sakramento prasmę. Taip pat iškilus pirmosioms problemoms vyro ir žmonos santykiuose reikalinga sielovadinė parama santuokinio gyvenimo sunkumams įveikti sutaikinimo keliu.
Pokalbyje Šventasis Tėvas nurodė prieš metus Popiežiškosios teisinių tekstų interpretavimo tarybos paskelbtą instrukciją Dignitas Connubii (Santuokos orumas), kuri turi padėti bažnytiniams tribunolams tiriant santuokines bylas.
Tame dokumente taip pat pabrėžiama, jog, prieš pradedant santuokos galimo anuliavimo nagrinėjimą, teisėjai turi įgyvendinti pastoracines priemones, kad vyras ir žmona būtų įtikinti santuokinio gyvenimo atkūrimo galimybėmis. Jeigu tai neįmanoma padaryti, teisėjai turi skatinti sutuoktinius nuoširdžiai bendradarbiauti, vadovaujantis ne savanaudiškumu, bet tiesos paieškos troškimu, ko reikalauja krikščioniškieji principai.
Popiežius Benediktas XVI priminė ir savo pirmtako Jono Pauliaus II didžiulį paveldą mokyme apie kanonų teisės taikymą. Savo paskutiniame susitikime su Romos Rotos nariais 2005 m. sausio 29 d. Jonas Paulius II atkreipė dėmesį į bažnytinių tribunolų veiklos moralinę plotmę, pastebėdamas, jog kaip pasaulietiniai teismai, taip pat ir kanoniškasis procesas nėra apsaugotas nuo apgavysčių, bandymo papirkti ar vadinamojo interesų sutarimo tikrosios tiesos sąskaita. Dėl to jis pabrėžė ypatingą vyskupų atsakomybę tiek paskiriant gerai pasirengusius diecezinių ir tarpdiecezinių tribunolų narius, tiek ir tikrinant, kad jų priimti nuosprendžiai atitiktų Bažnyčios magisteriumo reikalavimus. Ordinarai neturėtų laikytis nuostatos, kad jų diecezijų tribunolai vien tik techninis reikalas, nuo kurio jie gali nusišalinti viską patikėdami vien tik juridiniams vikarams.
© 2006 XXI amžius
|