| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Bebaimis Kristaus mokslo riteris Kunigo Juozo Zdebskio žūties 20-osios metinėms Kazimieras Dobkevičius
Lygiai prieš dvidešimt metų pačiame fizinių, dvasinių jėgų žydėjime sovietiniai budeliai sukurpė autoavariją, kurios metu žuvo kunigas Juozas Zdebskis (1929 05 10 1986 02 05.). Pagerbti šviesų kunigo atminimą Kaune, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje, sausio 27 dieną susirinko žmonės, kurie labai artimai pažinojo kunigą: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kunigas Robertas Grigas, gydytoja s. Birutė Žemaitytė, taip pat monsinjoras prof. Vytautas Kazlauskas, buvęs Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas Feliksas Palubinskas, rezistencijos kovų dalyviai Liudvikas Simutis, Augustinas Švenčionis, prof.Romualdas Baltrušis, seserys vienuolės, kunigai, mokytojai, tikintieji, moksleiviai. O pagerbti šį bebaimį ir drąsų žmogų tikrai yra už ką, nes visą savo gyvenimą paaukojo Dievui, vaikų katechizacijai, jo gerus darbus visą laiką mini ir minės amžininkai, tikintieji, kunigai, vienuoliai, pasauliečiai. Salėje prieš susirinkusiuosius stovi nedidukė kun. J.Zdebskio nuotrauka, dega atminimo žvakės, surikiuotos kunigo parašytos knygos, taip pat knygos apie legendinį kunigą. Kun. J.Zdebskis gimė 1929 m. gegužės 10 d. Marijampolės apskrityje, Krosnos(vėliau Mindaugų) parapijos Naujienos kaime. Visai netoli ir garsusis Kalniškės miškas, kur prieš 60 metų vyko didžiosios Lietuvos partizanų kautynės su sovietinių okupantų kariuomene. 1952 m. rugsėjo 21 d. įšventintas kunigu. Dirbo pastoracinį darbą daugelyje parapijų. Du kartus 1964 1965 metais ir 1971 1972-aisiais jis buvo Lukiškių kalėjimo, Vilniaus ir Pravieniškių lagerių kalinys: sovietinė valdžia nuteisė kunigą už grupinį vaikų katechizavimą. Kunigas kalėjo drauge su vagimis, plėšikais ir kitais nusikaltėliais. 1969 1985 metais daug kartų važiavo į misijas Pavolgyje, Kazachstane ir kitose SSRS vietose. Kaip kunigas, lankė sąžinės laisvės kalinius ir sovietinėje armijoje rekrūtuojamus tikinčius jaunuolius. Jis buvo vienas iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidybos iniciatorių ir talkininkų. Kartu su kitais to meto bendraminčiais kunigais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Sovietinės valdžios buvo nuolatos sekamas ir persekiojamas, sovietinio saugumo nudegintas cheminėmis medžiagomis, o 1986 m. vasario 5 d. įtartinomis ir iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis žuvo autoavarijoje. Kun. J.Zdebskis buvo didelis Švč. Mergelės Marijos garbintojas. Visą laiką juto nuostabią vienybę su Dievu, net smulkmenose spręsdavo, ar tai atitinka Jo valią. Kun. J.Zdebskio veikla plaukė iš gilaus vidinio religinio gyvenimo, įsitikinimo. Arkivyskupas Julijonas Steponavičius sakė, kad jis ėjo per gyvenimą maldos, meilės ir aukos keliu. Jubiliejiniais 2000 metais atnaujintame Visuotinės Bažnyčios martirologe yra ir 114 kankinių iš Lietuvos, tarp kurių įrašytas ir kun. J.Zdebskis. Kunigo žūties 20ųjų metinių paminėjimą įžanginiu žodžiu pradėjo muziejaus šeimininkė žurnalistė Irena Petraitienė, maloniai įvardijusi garbinguosius svečius ir pakvietusi Vaikų tėviškės namų vaikų ansamblį, kuris jau metus aktyviai dalyvauja Šv.Mikalojaus bažnyčios parapijos veikloje (vadovė auklėtoja Inauda Mažeikaitė), pritariant kanklėms atlikti jaudinančių lietuviškų dainų. Prisiminimais apie kun. J.Zdebskį pirmasis pasidalijo kun. Robertas Grigas. Pirmą kartą kunigą Juozą mažasis Robertas išvydo ir išgirdo dar prieš eidamas į mokyklą. Dėl kun. J.Zdebskio įtakos R.Grigas pasirinko kunigystės kelią. Vėliau finansiškai rėmė R.Grigo tėvelius, kai jaunuolis, nedavęs priesaikos sovietinei valstybei, atliko bausmę už nepaklusnumą disciplinariniame batalione. Pasak kun. R.Grigo, kun. J.Zdebskis buvo nepaprastos drąsos žmogus, visiems rodęs vienintelį teisingą kelią, kuriuo reikia eiti. Šviesi asmenybė visada išlieka atmintyje. Monsinjoras A.Svarinskas labai artimai bendravo su kunigu Juozu. Pasak monsinjoro, dažnai tekdavo ir motociklu kartu daug parapijų aplankyti. Kunigas Juozas buvo kuklus, paslaugus, dėmesingas žmonėms. Pas jį ateidavo žmonės pasitarti ne tik sielovadiniais, bet ir buitiniais, ekonominiais klausimais. Kunigas mokėjo atsikratyti persekiotojų kelionėje vadinamųjų uodegų. Už tiesų būdą, bebaimiškumą ir drąsą KGB sekliai davė jam Akiplėšos pravardę. Saugumas sekė kiekvieną jo žingsnį. Ne kartą bandė nužudyti. Nepavykdavo. Švč. Mergelė Marija saugojo ir tada, kai cheminiu preparatu apdegino jo kūną. Suįžūlėję kagėbistai inscenizavo avariją Eišiškių Kalesnykų kelio sankryžoje. Ši tragedija nusinešė pas Dievą kunigą Juozą. Monsinjoras tramdė savo susijaudinimą, tik pasakė, kad jo labai stinga šiandien, kai Lietuvai reikia drąsių žmonių. Mokytoja Aldona Gricienė, pažinojusi kunigą Juozą, pasakojo, kaip formavosi jo pasaulėžiūra, Tėvynės meilė, patriotizmas. Jaunuolis buvo pasišovęs pulti sovietinį tanką, tačiau nuo šio žingsnio, kaip sakė A.Gricienė, sulaikė mama sakydama, kad tai beprasmybė, nereikalinga auka. Reikia galvoti, kaip padėti Tėvynei prasmingai. Tuomet Juozas pasirinko kunigystės kelią. Ir tai buvo prasmingas žingsnis. Labai įdomių prisiminimų papasakojo gydytoja, religinių knygų autorė s. Birutė Žemaitytė. Taip jau susiklostė, kad gyvenimo kryžkelėse kunigas Juozas ir s. Birutė daug kur vyko kartu. Ji prisiminė, kaip XX a. septintame dešimtmetyje kartu su kunigu Juozu vyko pas Pavolgio vokiečius. Buvo labai daug darbo aukojamos šv. Mišios, klausomos išpažintys, katechizuojami vaikai. Vieną dieną vokiečiai pranešė, kad jų gyvenvietė apsupta sovietinės milicijos postais. Vadinasi, lauk provokacijų ir net arešto ar suėmimo. Padėjo vaikai. Išnaršę apylinkes dviračiais rado vieną plyšį postų grandinėje ir pro jį kunigas Juozas prasmuko Kai kun. J.Zdebskis klastingai buvo nudegintas cheminėmis medžiagomis ir atgabentas į Kauno klinikas, reikėjo jį kuo greičiausiai išgabenti iš tos ligoninės, nes čia kunigo lauktų mirtis. Gydytojų patriotų dėka, paruošus visą ligos istoriją, slaptai padedant s. Birutei, kunigas Juozas buvo nugabentas pas monsinjorą A.Svarinską, kuris slapta nuvežė jį pas gydytoją S.Drąsutytę, suteikusią medicininę pagalbą ir slėpusią nuo seklių. Gydytoja Birutė sakė, kad, tvirtu kun. J.Zdebskio įsitikinimu, tik Bažnyčia išgelbės Lietuvą ir išves į naują rytojų. Todėl gydytoja Birutė paakino susirinkusius, taip pat arkivyskupą S.Tamkevičių paspartinti kun. J.Zdebskio beatifikacijos bylą. Pabaigoje kalbėjo arkivyskupas S.Tamkevičius. Buvo tikrai susijaudinęs. Juk kartu su kunigu Juozu daug bendrauta, aptarinėta Lietuvos Katalikų Bažnyčios ateitis. Ganytojas sakė, kad kunigas Juozas vienas iš Katalikų Bažnyčios kronikos leidimo krikštatėvių. Jo veikla Lietuvos Katalikų Bažnyčiai davė tarsi naują, teisingą impulsą, paakino ne vieną jaunuolį stoti į kunigų seminariją. Arkivyskupas džiaugėsi, kad jam teko laimė pažinti kunigą Juozą. Metropolitas padėkojo visiems, taip gausiai susirinkusiems pagerbti, pasidalyti prisiminimais apie bebaimį kunigą.
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |