|
Imperijos griuvėsiuose
Kur dingsta milijonai Čečėnijai atstatyti?
Petras KATINAS
Nepaisant Kremliaus išreklamuotų milžiniškų pinigų, skirtų iš Rusijos valstybės biudžeto Čečėnijai atstatyti, Džochargala (Groznas) ir kiti Čečėnijos miestai bei gyvenvietės kaip buvo, taip ir tebėra vien griuvėsių krūvos.
Gyvenamieji namai aviacinių bombų ir tankų sviedinių suniokoti, fabrikai ir gamyklos tapę milžiniškomis metalo laužo krūvomis, bombų išrausti ir nepalyginami keliai nepravažiuojami tokia dabar yra Čečėnijos sostinė Džochargala. Tiesa, yra vienas kitas naujai pastatytas daugiaaukštis gyvenamasis namas, kas dar labiau pagyvina siurrealistinį peizažą. Bandymai nors kiek aplopyti sugriautus gyvenamuosius namus kainavo didžiulius pinigus, kurie buvo išmesti be jokios naudos. Lopai namų neišgelbėjo. Specialistų teigimu, po pirmojo Čečėnijos karo iš šaliai atstatyti skirtų pinigų buvo išvogta du milijardai dolerių. Dabartinis Čečėnijos premjeras Sergejus Abramovas net neslepia, kad tariamai suremontuoti gyvenamieji namai neatitinka elementariausių gyvenimo juose normų. Jis pažadėjo, kad tokie suremontuoti namai vėl bus iš naujo nugriauti per artimiausius pusantrų metų. Aišku, po jų griuvėsiais amžinai dings ir išvogti milijardai. Kaip teigia Čečėnijos atstatymo pinigų dingimo problemą tyrinėjantys rusų žurnalistai Pavelas Jeriominas ir Georgijus Aleksandrovas, galimybės išvogti milijonus yra labai paprastos ir akiplėšiškos. Juk statybinių medžiagų ir technikos pristatymas bei pačios statybos vyksta pagal neregėtai padidintas kainas, per įvairiausias tiekimo firmas bei kompanijas. Pavyzdžiui, Rusijos turto rūmai išaiškino, kad Arguno linoleumo fabrikui atstatyti be jokio konkurso vienai Maskvos firmai buvo pervesta 14 milijonų rublių. Atstatymo darbų firma ne tik nepradėjo, bet ir pats rangovas dingo. Kitai, irgi Maskvos, firmai iš Čečėnijai atstatyti skirtų pinigų buvo pervesta 40 mln. rublių. Pasirodo, žmogus, pasirašęs finansinius dokumentus, niekada nėra dirbęs toje kompanijoje.
Kodėl gi nevogti iš biudžeto skiriamų milijonų, jeigu net įkliuvęs išeini sausas? Pavyzdžiui, 2004 metais Rusijos generalinė prokuratūra buvo iškėlusi 291 baudžiamąją bylą už lėšų grobstymą dėl vadinamųjų kompensacijų netekus būsto arba už naujo įsigijimą. Tai šimtai milijonų rublių. Dalis tų bylų, net 60 (!), pasiekė teismą. Visi kaltinamieji šiose bylose buvo nuteisti po trejus metus kalėti. Lygtinai, žinoma.
Faktiškai tokiais keistais nuosprendžiais netgi skatinamas pinigų grobimas. Tuo labiau kad valstybinę programą, ambicingai pavadintą: Čečėnijos ekonomikos ir socialinės sferos atkūrimas, vykdo Čečėnijos atstatymo direkcija, esanti ne Čečėnijoje, o Maskvoje. Šita Maskvos kontora jau gavo iš biudžeto daugiau nei 14 milijardų rublių. Tačiau tik trupiniai iš jų pakliuvo į Čečėniją. Netgi Rusijos turto fondas savo ataskaitoje pažymi, kad dauguma tų milijardų nuplaukė į kairę.
Taigi užburtas ratas. Juk jau dešimt metų, kai Čečėnijoje dauguma žmonių neturi darbo, gyvena namų griuvėsiuose be jokių komunalinių patogumų, jau nekalbant apie visiškai sunaikintą socialinę struktūrą. Įdomu, kad net pritariantys Kremliaus politikai Čečėnijoje, valdžiai artimi politologai profesorių ir akademikų titulais nemato išeities iš susidariusios situacijos. Vienas jų G.Aleksandrovas Maskvos savaitraštyje Argumenty i fakty samprotauja: Vien todėl, kad čečėnų jaunimas, nematydamas išeities iš skurdo bei nevilties, eina užsidirbti pinigų pas bojevikus. Jie už šimtą dolerių susprogdina tai, kas dar liko ar jau atstatyta. O tie, kurie vagia biudžeto milijardus iš visos Rusijos Čečėnijos atstatymo, tiesiogiai suinteresuoti po naujais griuvėsiais palaidoti tuos milijardus. Ir kodėl gi taip nesielgti, jeigu iš valstybės kasos gali gauti naujų milijardų. Mes juk turtingi.
© 2006 XXI amžius
|