Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kryžkelės
Kultūra
Literatūra
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pastoracija Turino žiemos olimpinėse žaidynėse

Mindaugas BUIKA

Snieglenčių varžybose

Olimpinės ugnies fakelas simbolizuoja žaidynių dvasią

Žaidynių fakelas

Stadionas atidarymo metu

Kaip daugelyje kitų didžiųjų sporto varžybų, taip ir šiuo metu Italijos mieste Turine vykstančiose XX Žiemos olimpinėse žaidynėse juntamas pastoracijos pulsas. Daugelio šalių atletų delegacijas atlydėjo kunigai kapelionai, sveikinimus sportininkams paskelbė popiežius Benediktas XVI ir Turino arkivyskupas kardinolas Severinas Poletas. Turino ir aplinkinių gyvenviečių parapinės bažnyčios plačiai atvėrė duris sportininkams ir kitiems Olimpiados svečiams, kai kuriose jų vyksta specialios pamaldos įvairiomis kalbomis, Švč. Sakramento adoracija, parodos ir sakralinės muzikos koncertai. Pagal tradiciją įvairios ekumeninės grupės nemokamai platina Šventąjį Raštą ir kitą religinę literatūrą.

Bažnyčia pripažįsta sporto reikšmę

Tarp Turino olimpiados dalyvių yra ir nedidelė Vatikano delegacija, kuriai vadovauja 2004 metais įkurtos „Bažnyčios ir sporto“ ryšių tarnybos Popiežiškojo pasauliečių taryboje organizatorius amerikietis kunigas Kevinas Liksis. Žinoma, Šventojo Sosto atstovai tiesiogiai neįsitraukia į sportines batalijas – jų tikslas yra koordinuoti pastoracinę ir dvasinę paramą atletams bendradarbiaujant su nacionalinių rinktinių kapelionais. „Mes nesame besivaržanti komanda, bet darbuojamės dėl visų atletų“, – interviu katalikų žinių agentūrai CNS sakė kunigas K.Liksis, priklausantis Kristaus legionierių kongregacijai.

Prieš porą metų, kai Atėnų olimpiados išvakarėse Vatikane buvo kuriamas naujasis sporto departamentas, pabrėžta, kad Bažnyčios vadovybės susidomėjimas šia žmogiškosios veiklos ir laisvalaikio sritimi nėra naujas. Štai popiežius Pijus XII keliuose savo dokumentuose buvo kalbėjęs apie sporto idealus ir netgi buvo vadinamas „sportininkų Popiežiumi“. Palaimintasis popiežius Jonas XXIII taip pat yra iškėlęs sporto visuomeninę reikšmę ypač taikai tarp tautų stiprinti. Popiežius Paulius VI irgi yra nemažai rašęs sporto tema bei susitikęs su žinomais atletais profesionalais, kurie jį aplankydavo Romoje.

Žinoma, daugiausia tokių susitikimų per ilgą savo pontifikatą turėjo popiežius Jonas Paulius II, kuris pats buvo neblogas sportininkas – jaunystėje žaidė futbolą, mėgo plaukioti ir irkluoti baidarę, kopti į kalnus. Įspūdingas buvo Jono Pauliaus II sušauktas sportininkų susitikimas Romos olimpiniame stadione 2000-ųjų jubiliejinių metų proga. Tuomet Šventasis Tėvas įvardijo Kristų, kaip „tikrąjį Dievo atletą“, galingiausią žmogų, kuris dėl mūsų atpirkimo konfrontavo ir įveikė pagrindinį „oponentą“ – šėtoną. Tuomet savo homilijoje Jonas Paulius II kvietė kiekvieną krikščionį tapti „stipriu Kristaus atletu ir taip ištikimai ir drąsiai liudyti Jo Evangeliją“.

Susitikimuose su žymiaisiais sportininkais ar jų komandomis Šventasis Tėvas nuolat pabrėždavo profesionalių atletų atsakomybę būti teigiamais asmeninio gyvenimo pavyzdžiais jauniems žmonėms ir dėl to integraliai vystyti savo žmogiškąsias ir dvasines savybes. Jis perspėdavo dėl šių dienų sportą veikiančių pavojų – perdėtos komercializacijos, pasireiškiančios prievarta tarp sirgalių, taip pat dėl sportininkų piktnaudžiavimo dopingu. Tuo tarpu Bažnyčios uždavinys, kaip ir kitose srityse, taip pat ir sporto pasaulyje, – plėtoti evangelizacinę veiklą, skatinti autentišką krikščioniško gyvenimo liudijimą tarp sportininkų profesionalų ir bendrųjų etikos nuostatų laikymąsi atletų varžybose išlaikant pagarbą žmogiškajam orumui.

Popiežiaus Benedikto XVI sportiniai pasiekimai yra kuklesni nei jo pirmtako Jono Pauliaus II ir apsiriboja kasdieniu pasivaikščiojimu Vatikano soduose. Žinoma, čia reikia priimti dėmesin ir dabartinio Šventojo Tėvo amžių – balandžio mėnesį jam sukaks 79-eri. Tačiau globalinei sporto temai nemažai dėmesio skiria ir jis – tiek savo mokymu, tiek ir proginėmis audiencijomis sporto „žvaigždėms“, kurios pastaruoju metu noriai lankosi Vatikane. Taip pat ir Turino olimpiada suteikė galimybę Benediktui XVI keliais atvejais pabrėžti sporto ir vertybių sąsajas.

Popiežiaus linkėjimai Olimpiadai

Benediktas XVI gruodžio 8 dieną Šv. Petro aikštėje laimindamas olimpinę ugnį, kuri Italijos keliais buvo nunešta į Turiną, o vasario 12 dieną susitikęs su tikinčiaisiais šventadienio vidudienio „Viešpaties angelas“ maldos proga, sveikino tuomet ką tik prasidėjusių olimpinių žaidynių organizatorius ir „visus atletus, atvykusius iš visų pasaulio dalių“. Popiežius reiškė viltį, kad tos „nuostabios sportinės varžybos“ bus apibūdintos kaip tvirtų vertybių – ypač ištikimybės, džiaugsmo ir broliškumo – įgyvendinimas. Žinant Olimpiadoje dalyvaujančių sportininkų religinę bei tautinę įvairovę, minėtų vertybių atsakingas laikymasis gali esmingai prisidėti prie „taikos tarp tautų“ skatinimo.

Pagrindiniame kreipimesi, skirtame XX Žiemos olimpinių žaidynių atidarymui, popiežius Benediktas XVI tvirtino, jog Olimpiada pasitarnaus supratimo ir solidarumo tarp tautų ir žmonių stiprinimui bei taps „visiems iškalbingu draugystės simboliu“. Laiške, adresuotame Turino arkivyskupui kardinolui S.Poletui, Šventasis Tėvas pažymi, kad būtent tai yra aktualu mūsų dienų pasauliui, kuris yra kupinas įtampos ir ypač ilgisi autentiškos taikos, kurios pagrindu galėtų kurti savo ateitį. Kaip tik Turino olimpiados metu per musulmonų daugumos šalis nuvilnijo antivakarietiškų protestų banga dėl pranašo Mahometo karikatūrų publikavimo, kas tapo dar vienu „civilizacijų sandūros“ ženklu.

Popiežius linki tikintiesiems padaryti Olimpiadą „tinkama proga apmąstyti, kaip apaštalas šv. Paulius siūlo Korinto krikščionims, ženklus, kurie gali būti paimti iš sporto, dvasinėms varžyboms“. („Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną? – rašo apaštalas savo Pirmajame laiške korintiečiams. – Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie tai daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį“ (1 Kor 9,24-25)).

Pabrėždamas olimpinės ugnies fakelo, kuris simboliškai reprezentuoja žaidynių dvasią, reikšmę, savo kreipimesi Popiežius pažymi, jog tokia pirmapradė liepsna krikščionims yra Įsikūnijęs Žodis, Jėzus, „pasaulio šviesa, kuri apšviečia žmoniją visose jos plotmėse, taip pat ir sporte“. Įsikūnijusiam Dievo Sūnui nieko nėra žmogiško, ko jis nepriimtų, išskyrus nuodėmę. Todėl, tarp kitų įvairių žmonių veiklos sričių, ir sportas turi būti apšviestas Dievo apreikšto mokymo per Kristų, kad visos jo vertybės būtų „nuskaistintos ir išryškintos tiek individualiame, tiek ir kolektyviniame lygmenyje“, rašo Šventasis Tėvas.

Benediktas XVI teigiamai įvertino Turino arkivyskupijos „dvasines iniciatyvas“, skirtas olimpinėse žaidynėse dalyvaujantiems sportininkams ir kitiems svečiams bei iš viso pasaulio atvykusiems žiūrovams. Tarp tokių iniciatyvų pirmiausia paminėtina „olimpinė adoracija“ prie visai parai išstatyto Švč. Sakramento trijose šventovėse Turino centre – Šventųjų kankinių ir Švenčiausiosios Trejybės bažnyčiose bei Šv. Jono Krikštytojo katedroje. Šiuos maldos budėjimus, pavadintus „Širdis į širdį“, veda įvairių katalikiškų organizacijų jaunimo grupės su atitinkamais Šventojo Rašto skaitymais, mąstymais, giesmėmis ir religine muzika. Šventovėse taip pat budi kunigai, pasirengę sportininkus ir kitus svečius sustiprinti sielovadiniu žodžiu bei Viešpaties atleidimo sakramentu.

Drobulė – Turino įžymybė

Kardinolas S.Poletas savo laiške Turino olimpiados dalyviams ir svečiams pakvietė aplankyti miesto istorines bažnyčias ir palinkėjo, kad šie vizitai ne tik leistų pasigrožėti čia sukauptais meno lobiais, bet ir dvasiškai praturtintų savo „susikaupimo momentais ir malda“. Tarp gausių Turino šventovių, be abejonės, išsiskiria Šv. Jono Krikštytojo katedra, kurioje nuo 1578 metų saugoma garsioji Drobulė, į kurią, kaip tikima, buvo suvyniotas po kančios mirusio Išganytojo kūnas ir kurioje stebuklingu būdu išliko Kristaus atvaizdas. Bažnyčia niekada oficialiai nepatvirtino Drobulės autentiškumo, tačiau pamaldumas šiai relikvijai yra milžiniškas, ir ji kartais įvairiomis progomis, pavyzdžiui, 2000 jubiliejiniais metais, išstatoma viešam tikinčiųjų lankymui.

Matyt, buvo kalbama, kad šventoji Drobulė galėtų būti išstatyta ir Turino olimpiados proga, kada mieste ypač daug svečių. Tačiau pagrindinis relikvijos kustodas kardinolas S.Polekas patvirtino, jog Bažnyčioje nebuvo svarstoma jos išstatymo galimybė olimpinių žaidynių laikotarpiu, nes nenorėta sudaryti galimos konkurencijos sporto įvykiams. Iš tikrųjų išstačius Drobulę žmonės labiau plūstų į Turino katedrą, o ne į sporto arenas. Drobulė dabar laikoma specialiame konteineryje, iš kurio išsiurbtas deguonis ir prileista argono dujų. Be to, audeklas laikomas visiškoje tamsoje ir visiškai išskleistas, nes dėl ankstesnio vyniojimo yra susidarę daug jį žeidžiančių raukšlių.

Arkivyskupijos katedros restauruotoje kriptoje dabar veikia laikinoji paroda, kurioje pasakojama apie Drobulės atradimo istoriją, jos įspūdingą kelionę iki Turino bei vėlesnius mokslinius tyrimus autentiškumui nustatyti. Paroda, kurioje galima pamatyti puikią Drobulės fotoreprodukciją, veiks iki balandžio pabaigos. Speciali komisija dabar svarsto mokslininkų siūlymus dėl tolesnio Drobulės autentiškumo tyrimo panaudojant naujausius technologinius pasiekimus. Galutinį sprendimą dėl Drobulės mokslinio tyrimo galimybės bei išstatymo tikinčiųjų garbinimui priima pats Popiežius.

Tikėjimas brangesnis už auksą

Kaip minėta, svarbus evangelizacinis Turino žiemos olimpinių žaidynių elementas yra Šventojo Rašto platinimas. Pagal bendrą ekumeninę Italijos Katalikų, Valdiečių (Protestantų) ir Stačiatikių Bažnyčių iniciatyvą Olimpiadoje stengiamasi išplatinti apie 50 tūkstančių Evangelijos pagal Morkų egzempliorių, kurie specialiu formatu buvo publikuoti septyniomis kalbomis. Ši kampanija, kai žmonės dovanai galės įsigyti Evangelijos tekstą Turino bažnyčiose arba apsistoję viešbutyje, pavadinta „Brangiau už auksą“, pasiremiant Pirmajame Petro laiške pabrėžtu mokymu, kad „nuoširdus tikėjimas brangesnis už pragaištingą auksą“.

Evangelija primena žmonėms, jog lenktynės, kas pirmas perkirs finišo liniją ar laimės rungtynes, „nėra paskutinės lenktynės“, jog svarbiausias gyvenimo varžybų tikslas yra išganymas gyvenimui po mirties, aiškino Italijos Biblijos draugijos generalinis sekretorius Valdas Bertalotas. Jo įsitikinimu, labai svarbu, kad tarp olimpiečių platinamą Evangeliją pagal Morkų parengė ekumeninė grupė, šitaip pateikdama konkretų pavyzdį atsiliepiant į Dievo kvietimą vienybėn, taip pat ir sporto pasaulio žmonėms. Evangelijos pagal Morkų projektas pabrėžia, kad ir „atletai nėra tarpusavyje priešai, bet kompanionai ir broliai, nes jie yra to paties Dievo kūriniai“, sakė V.Bertalotas katalikų žiniasklaidos atstovams.

Varžybų žiūrovai neretai gali pastebėti, kaip pradėdamas kovą sportininkas padaro kryžiaus ženklą, o pasibaigus varžyboms jų laimėtojai viešai išreiškia padėką Viešpačiui už pergalę. Kalbėdamas apie tokį sporto ir religijos santykį Vatikano sporto departamento vadovas kunigas K.Liksis aiškino, kad „nors malda negarantuoja pergalės, bet padeda žaidėjams pažvelgti į šiuos reikalus iš kitos perspektyvos, kad visi pasiekti rezultatai skirti ne tik savo, bet ir Dievo garbei“. Padėka taip pat yra reikšmingas aktas, pripažįstant, jog viskas, kas gera, eina iš Dievo, drauge patvirtinant savąjį kuklumą ir pamaldumą Viešpačiui.

Tačiau nereikėtų užmiršti, kad „sporto logika“ yra tokia pat, kaip ir viso „gyvenimo logika“: be atkaklaus darbo, be pasiaukojančio atsidavimo reikšmingų rezultatų nebus pasiekta, sako kunigas K.Liksis. Ryškiausi pasiekimai olimpinėse žaidynėse yra daugelio metų intensyvių kasdienių treniruočių, „sūraus prakaito“ išdava.

Turino žiemos olimpinėse žaidynėse taip pat rūpinamasi ne tik krikščionių, bet ir kitų religijų sportininkų dvasiniais reikalais. Tuo tikslu įkurtas Tarpreliginis komitetas, kuriame, be krikščionybės, yra atstovaujama judaizmui, induizmui, islamui ir budizmui, stengiamasi „užtikrinti dvasinę paramą atletams ir visiems olimpinės šeimos nariams“ bendradarbiaujant šių tikybų sportinių delegacijų kapelionams.

© 2006 „XXI amžius“