|
Pakvietė klubas Indraja
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Uteniškių klubas Indraja įsikūrė prieš aštuoniolika metų, pačioje Atgimimo pradžioje. Pasivadino per Utenos rajoną vingiuojančios upės vardu; prezidentu išsirinko Dailės instituto (dabar Dailės akademija) profesorių (vėliau dešimt metų dirbusį rektoriumi, dabar vėl prorektorių) profesorių Arvydą Šaltenį, žinomą tapytoją, kartu su kitais dailininkais Algimantu Švėgžda, Kostu Dereškevičium, Ričardu Vaitiekūnu ir kt. nepaklususį socialistinio realizmo kanonams, tapiusį taip, kaip gyveno: paprastai ir natūraliai, mačiusį žmogų ir jo likimą, besižavintį gimtosios Utenos ir jos apylinkių peizažais. Myli uteniškiai savo prezidentą už jo nuoširdumą, už kiekvieną tiesiamą pagalbos ranką. Jeigu mes, grįžę gimtinėn, padarytume bent vieną gerą darbą savo kraštui, kokia graži būtų Lietuva, sako A.Šaltenis, ir priduria: Be jūsų, mano krašto žmonės, nebūtų to dvasinio pasaulio, kuriame visi esame. Dėl to reikia labai mylėti savo tėvus, senelius, savo šaknis, upelius, pavadinimus. Skubėdami pravažiuojam pro šalį, o kas yra ten, už kalnelio ar dar toliau, nežinom. Reikėtų išvaikščiot savo kraštą, o ne lėkt Europon. Juk gyveni ne sau, netgi ne savo artimų žmonių rateliui. Visi mes gyvenam dėl žmonių
Indrajos klubo prezidento prof. A.Šaltenio dešinioji ranka arba klubo viceprezidentė yra etnologė Gražina Kadžytė, kilusi iš Užpalių, visada bėganti tekina, skubanti, bet visur ir visada suspėjanti, pažįstanti kone visus uteniškius, žinanti, kas ir kada švęs jubiliejų ir kas jau atšventė.
Vilniuje gyvenantys balsingi uteniškiai prieš penketą metų susibūrė į chorą, taip pat pasivadinusį Indraja. Choras dalyvavo 2003 metais vykusioje Pasaulio lietuvių dainų šventėje, prieš metus koncertavo Utenos kultūros centro salėje, dainavo ir giedojo daugelyje bažnytkaimių per atlaidus. 26 dainininkai paklūsta vadovo ir dirigento Juozo Vanago nuostatams. Beje, šis dirigentas už muzikinės kultūros puoselėjimą apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Choro repertuare daug lietuvių liaudies dainų, taip pat garsių kompozitorių Dž. Verdžio, V.A.Mocarto, R.Paulo kūrinių.
Uteniškiai žino savo kasmetinių susitikimų vietą ir laiką. Sausio mėnesio paskutinį šeštadienį jie atvyksta į Dailės akademijos salę, iki pat vėlyvo vakaro maloniai ir prasmingai leidžia laiką. Pakalbinu greta sėdinčią Reginą, klausiu, ką jai duoda dalyvavimas Indrajos klubo veikloje. Ji sako: Praskaidrina pensininkų gyvenimą. Visada mūsų laukia įdomi dailės darbų paroda. Šiemet apžiūrėjome mokytojo Fabijono Šulco tapybos darbų parodą. Žiūrėjau ir negalėjau atsigrožėti. Labai įspūdinga salė, man ji primena Bernardinų bažnyčią, kurią sekmadieniais lankau. Aš labai norėjau būti dailininkė, buvau įstojusi į Kauno meno mokyklą. Tačiau tėvus išbuožino, iš namų jokios paramos nebebuvo, teko mesti mokyklą ir eiti dirbti.
Gausiai susirinkę uteniškiai toje gražioje salėje visada pamato ką nors įspūdinga. Šiemet Utenos kultūros centro Žaliaduonių teatras, gyvuojantis jau 22 metus, susirinkusius tėviškėnus nudžiugino nauju vaidinimu, kuris sukurtas pagal uteniškio rašytojo Ričardo Kalyčio romaną Verksmo vieta. Scenarijaus autorė ir režisierė Alma Eigerdienė sakė: Mūsų misija parodyti savo meną. Aktoriai kalba tik uteniškių tarme. Beje, Žaliaduonių teatras 2004 metais buvo pripažintas geriausiu mėgėjų teatru Lietuvoje, režisierė A.Eigerdienė geriausia mėgėjų teatro režisierė, o suvaidinta Petro Panavo istorinė drama Daumantas pelnė Aukso paukštę, tai yra meninę skulptūrėlę, įsteigtą Lietuvos liaudies kultūros centro.
Tačiau dar grįžkime prie matyto vaidinimo. Žiūrovų dėmesį prikaustė scena, kurioje teatrą pamėgusių žmonių dėka vienas po kito vėrėsi smetoninio Lietuvos kaimo vaizdai, vienos ūkininko šeimos gyvenimas, gyvas, realus ir tikroviškas.
Nepamiršti buvo ir šiemetiniai jubiliatai. Jų susirinko visas pulkas. Utenos meras Alvydas Katinas juos apdovanojo gėlių puokštėmis, Indrajos prezidentas prof. A.Šaltenis vertingomis knygomis.
Uteniškius savo apsilankymu pagerbė Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis, buvęs Utenos rajono meras, rajono tarybos narys, Tėvynės sąjungos Utenos skyriaus pirmininkas. Bendravimas vienas svarbiausių žmogaus poreikių. Dovanokite vieni kitiems patarimus, šypsenas, džiaugsmą, sakė Seimo narys.
Į uteniškių susirinkimą atvyko visų dešimties parapijų bendruomenių atstovai. Jiems buvo sudarytos sąlygos pabendrauti tarpusavyje atskirose auditorijose. Lankiausi pas užpalėnus, bene aktyviausius ir gausiausius Indrajos klubo bendruomenės narius. Atvyko Užpalių seniūnas Vitas Jurka, jis laikraščio Už palių redaktorius. Buvo pasidžiaugta gerėjančia seniūnijos demografine situacija pernai gimė net penkiolika vaikų, užpernai dvylika. Taip pat svarstytos 2006 metų Užpalių garbės piliečio kandidatūros. Pasiūlyti knygos apie Užpalius autoriai Vanda Kuliešienė ir Stanislovas Balčiūnas. Pernai garbės piliečio vardas buvo suteiktas prof. Albinui Kustai, dar anksčiau klebonui kun. Juozapui Šumskiui.
Tarp užpalėnų buvo ir Kauno užpalėnų Dausuvių klubo pirmininkė dr. Gražina Vyžintaitė-Kačerauskienė. Pakalbinta ji sakė: Mūsų bendrija prof. Kazio Pakšto garbei pavadinta Dausuvių vardu. Bendrijoje yra 30 kraštiečių. Tai mokslo darbuotojai, dvasininkai, mokytojai, muzikai, dailininkai, gydytojai, ekonomistai, inžinieriai. Visi mylime savo tėviškę. Čia mūsų gimtinė, čia mes pakrikštyti, čia mūsų tėvų ir senelių kapai. Užpaliai tai tarsi maža Lietuva. O kiek žmonių susirenka per Švenčiausiosios Trejybės atlaidus! Mūsų vaikai taip pat jaučia mūsų tėviškės trauką.
Tarp užpalėnų garsi Utenos krašto ūkininkė Viktorija Jovarienė, puoselėjanti ekologinį ūkį, laikanti karvių bandą ir žirgyną, įsteigusi žirgininkystės muziejų. Ji neslepia savo nuo gausybės darbų sudiržusių rankų. Jos darbo diena prasideda pusę penkių rytą, baigiasi septintą valandą vakaro. Atvažiuokite, visus priimu nakvynei. Surasti mane lengva. Klauskite, kur gyvena Viktorija kiekvienas uteniškis parodys kelią, sakė moteris.
Turėjo ką papasakoti Užpalių gimnazijos direktorius Giedrius Indrašius. Gimnazija tai šiuolaikinis seniūnijos švietimo ir kultūros centras. Čia vyksta valstybinius standartus atitinkantis ugdymo procesas, puoselėjamos baltiškosios ir Užpalių krašto tradicijos, padedama jaunimui pažinti save ir pasaulį, atsirinkti tikrąsias vertybes. Pasaulio pasikeitimas prasideda nuo žmogaus pasikeitimo. Pasikeisk pats ir pasaulis pasikeis! tokia gimnazijos filosofija. Gimnazijoje įkurtas muziejus Dausuva, veikia Informacinis centras Voras, yra Jaunimo centras, moderni gimnazijos biblioteka ir Utenos A. ir M.Miškinių viešosios bibliotekos filialas.
Inžinieriaus Jeronimo Galvydžio, užpalėnų koordinatoriaus, nuomone, Indraja tai mūsų tėviškė Vilniuje. Kai susirenkame į Dailės akademiją, pajuntame tėviškės gaudesį.
Tegul tas malonus gaudesys niekada nenutyla
© 2006 XXI amžius
|