|
Kaune veikia unikali paroda
Iš lito istorijos
Vasario 15 dieną istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje
Kaune atidaryta paroda Iš lito istorijos, skirta Lietuvos valstybės
atkūrimo dienai paminėti. Pirmą kartą visą ekspoziciją skiriame
Lietuvos nacionalinei valiutai. Tai ir simbolinė paroda, nes šalies
valstybingumas neatsiejamas nuo nacionalinės valiutos, todėl minint
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną norime parodyti lito gimimo ir
raidos istoriją, sakė parodos kuratorius prof. Stanislovas Sajauskas.
Prof. S.Sajauskas užsiminė, kad parodos lankytojai turės
galimybę pamatyti dar niekur neeksponuotų banknotų ir monetų. Lietuvos
banko muziejus mums paskolino unikalų, neseniai išleistą 1000 litų
nominalo banknotą, kuris tikriausiai jau nebebus išleistas į apyvartą
dėl planuojamo euro įvedimo. Taip pat eksponuojamos po nepriklausomybės
atkūrimo išleistos monetos, skirtos M.K.Čiurlioniui, Lietuvos banko
organizatoriui ir pirmajam valdytojui, nacionalinės valiutos kūrėjui
profesoriui Vladui Jurgučiui, kardinolui Vincentui Sladkevičiui
paminėti, taip pat su Laisvės paminklu bei kita Kauno architektūra,
sakė S.Sajauskas.
Parodoje Iš lito istorijos ypatingas dėmesys yra skiriamas
Kaunui prieškario Lietuvos laikinajai sostinei. Parodoje pristatome
Lietuvos monetų kalyklos Kaune veiklą 1936-1940 metais, taip pat
parodome, kaip Kauno akcentai užfiksuoti prieškario laikotarpio
5, 20 ir 100 litų nominalų banknotuose, sakė prof. S.Sajauskas.
Paroda Iš lito istorijos veiks istorinėje Lietuvos Respublikos
Prezidentūroje iki birželio 25 dienos.
Iš lito istorijos
1918 m. vasario 18 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę susidarė sąlygos, netgi būtinybė, Lietuvoje kursavusius Vokietijos okupuotiems kraštams skirtus pinigus (1916-1922) ostrublius ir ostmarkes pakeisti nacionaline valiuta. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą. Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto pasiūlymu lietuviški pinigai buvo pavadinti litais, o smulkieji, t.y. šimtoji lito dalis centais.
1922 m. spalio 1 d. išleisti laikinieji Lietuvos Respublikos pinigai: 1, 5, 20, 50 centų ir 1, 5 litų banknotai. Išspausdinti jie paskubomis, naudojant trafaretinius piešinius, papildytus lietuvišku tekstu ir Vyčiu, Oto Elsnerio spaustuvėje Berlyne.
1922 m. lapkričio 16 d. laikinuosius banknotus pakeitė A.Haze spaustuvėje Prahoje išspausdinti Lietuvos banko banknotai. Šios laidos centų banknotų piešiniai, kaip ir laikinųjų pinigų, nesudėtingi, popierius be vandens ženklų. Litų banknotų projektus sukūrė Adomas Varnas (1879-1979), kartu vadovavęs komisijai, prižiūrėjusiai pinigų spausdinimą.
Vėlesniais metais buvo leidžiamos naujos pinigų laidos. Visų šių laidų banknotus spausdino firma Bradbury Wilkinson & Co Didžiojoje Britanijoje pagal Lietuvos banko generalinės tarybos patvirtintus Adomo Galdiko, Viliaus Jomanto, Antano Žmuidzinavičiaus projektus.
Parodos ekspozicijoje pristatomi ne tik litų banknotai, jų pavyzdžiai, bet ir išlikę eskizai, projektai. Eksponuojami A.Varno 1922 m. lapkričio 16 d. laidos 5 litų banknoto piešinių albumo lapai, leidžiantys geriau susipažinti su pinigų kūrimo pradiniu etapu. Išskirtinio dėmesio vertas Lietuvos nepriklausomybės 20-iui skirtas 10 litų banknotas bei jo autoriaus A.Galdiko piešti projektai. Juose ryškiausiai išreikšta Lietuvos Nepriklausomybės ir valstybės vientisumo idėja. Deja, susiklosčius nepalankiai politinei situacijai, šis banknotas į apyvartą nebuvo išleistas.
Monetų įstatymą teismas priėmė 1924 m. birželio 20 d. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išskirtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus.
Pirmosios Lietuvos Respublikos monetos nukaldintos 1925 metais Didžiojoje Britanijoje: Londone sidabrinės, Birmingeme bronzinės. Nuo 1936 metų lietuviškos monetos kaldintos Kaune. Visų jų autorius skulptorius Juozas Zikaras. Šalia 1925 metų laidos 1, 5, 10, 50 centų, 1, 2, 5 litų, 1936 m. laidos 1, 2, 5 centų ir 5, 10 litų, 1938 metų laidos 10 litų monetų, eksponuojami muziejui perduoti 1939 metais uždarytos Kauno monetų kalyklos išlikę monetų spaudai, projektinių monetų gipsiniai, plastilininiai modeliai bei metalinės jų atliejos, bankams paruošti monetų pavyzdžiai, ypač įdomūs ir vertingi 1938 metų 2 litų bandomųjų monetų spaudai, 1924 metų monetų įstatyme numatytos kaldinti auksinės 50 litų monetos neužbaigtas plastilininis modelis.
Pinigai, be savo pagrindinių funkcijų, reprezentuoja tautą, jos valstybingumą, kultūros lygį. Tai nelengvai suderinami dalykai, todėl kurti XX a. pirmos pusės lietuviškus pinigus buvo pakviesti pajėgiausi dailininkai. Ir šiandien, lyginant litus su kitais to meto valstybių banknotais ar monetomis, jie ne tik nenusileidžia, bet kartais ir lenkia savo meniškumu, tinkamu simbolikos parinkimu, saikingu ornamentikos panaudojimu.
Jurga Chomskytė-McGeever,
Kauno savivaldybės Viešųjų
ryšių poskyrio vyr. specialistė
© 2006 XXI amžius
|