| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Prasminga šventė Bronius VERTELKA
Vasario 15-ąja pėsti ir važiuoti skubėjo į Velžio bendruomenės namus, kurie yra už kelių kilometrų nuo Panevėžio. Čia turėjo įvykti Lietuvos valstybės įkūrimo 88-ųjų metinių paminėjimas bei Panevėžio rajono garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Išskirtinis dėmesys kunigams Apie Lietuvos kelią, nueitą jai siekiant tapti nepriklausoma valstybe, supažindino Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius, beje, Panevėžio krašto žmogus, kilęs iš Berčiūnų. Prelegentas neišsiplėsdamas pasakojo, kaip rusų caro pavergta tauta sugebėjo tai paversti tikrove. Svečias ne kartą akcentavo, jog čia svarbų vaidmenį atliko kunigai, tarp jų ir Vadaktėliuose kunigu dirbęs lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas teigė, jog tvirtas žmonių tikėjimas atvedė Lietuvą į nepriklausomybę. Nacionalinės vėliavos spalvos geltona, žalia ir raudona simbolizuoja tikėjimą, viltį ir meilę. Garbės piliečio vardas vilniečiui skulptoriui Šventinę popietę vedęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis suteikė žodį savivaldybės administracijos direktoriui Vitalijui Žiurliui. Šis perskaitė rajono Tarybos nutarimą, kuriuo vilniečiui skulptoriui Kazimierui Kisieliui suteiktas Panevėžio rajono garbės piliečio vardas. K.Kisielis gimė 1926 m. kovo 26 d. Išlaužų kaime. Lankė Ramygalos gimnaziją. Aukštuosius meno mokslus baigė Vilniuje. Šiuo metu gyvena sostinėje. Garbės piliečio regalijas bei 10 tūkst. litų premiją K.Kisieliui įteikė meras P.Žagunis. Tokį skulptoriaus kūrybos įvertinimą salė sutiko plojimais. Pelnė kraštiečių pagarbą Paminklas Sopulingoji, skirtas žuvusiems partizanams, tremtiniams ir politiniams kaliniams bei stovintis Ramygaloje, - vienas ryškiausių K.Kisielio darbų. Ramygaliečių klubo narė, agrarinių mokslų daktarė Marija Sereikienė, kuri buvo šio paminklo statymo iniciatyvinės grupės narė, pasakojo, kaip prieš dvylika metų pasiaukojamai dirbo skulptorius. Jo sūriu prakaitu uždirbtą honorarą pasiglemžė bankų griūtis. Bronius Kačkus, Vilniaus panevėžiečių klubo Nevėžis pirmininkas, prisiminė, kaip prieš trečdalį amžiaus, jam tada dirbant miesto vykdomojo komiteto pirmininku, Panevėžyje pavyko surengti skulptorių kūrybos stovyklą. Joje dalyvavo šeši menininkai. Tai buvo pirmas miestelėnų susitikimas su profesionaliais kūrėjais. K.Kisielio darbas Žemė. Motina. Taika tuo metu buvo pripažintas geriausiu. Daugelį metų skulptūra buvo tarsi Panevėžio kultūros simbolis. Gyvenimo lemtingi skaičiai Panevėžietė muziejininkė Joana Viga Čiplytė, rengianti knygą apie monumentaliosios skulptūros kūrėją K.Kisielį, sakė, jog jo gyvenime skaičiai 6 ir 7 dažnai kartojosi. K. Kisielis gimė 1926 m. kovo 26 d. 1946 metais jis gavo Panevėžio mokytojų seminarijos diplomą, pažymėtą 86 numeriu. 1986-aisiais skulptoriui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 2006 metais jis tapo rajono garbės piliečiu. 1957 metais K.Kisielis priimtas į Dailininkų sąjungą. Lygiai po dešimt metų jo kūriniai, pristatyti Maskvoje, buvo įvertinti sidabro medaliu ir diplomu to meto prestižiniais apdovanojimais. J.V.Čiplytė, dažnai bendraujanti su iš to paties krašto, kaip ir ji pati, kilusiu menininku, sakė žinanti, jog didelė K.Kisielio svajonė sukurti paminklus popiežiui Jonui Pauliui II ir Panevėžio dramos teatro legenda tapusiam Juozui Miltiniui. K.Kisielis yra lankęs režisieriaus dramos studiją. J.Miltinis netgi kvietė jį dirbti teatro aktoriumi. Kada dienos šviesą išvys J.V.Čiplytės knyga apie K.Kisielį, panevėžietė neslėpė: gal po metų ar dvejų, tai priklausys nuo rėmėjų. Netrūko sveikinimų Panevėžio J.Miltinio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Virginija Milaševičienė, kalbėdama apie savo dėdės K.Kisielio darbus, jį priskyrė prie stipriausių nūdienos menininkų. Skulptoriaus giminaitė pabrėžė, jog jį labai išgarsino Rokiškio rajone, Panemunyje, stovintis paminklas, vaizduojantis angelą išskėstais sparnais. Kūrinys skirtas šiame krašte žuvusiems partizanams. V.Milaševičienė teigė, jog dėdės rankoms vienodai paklūsta varis ir žalvaris, granitas ir gipsas bei akmuo. Iš Ramygalos krašto kilusį skulptorių sveikinti atvyko Ramygalos seniūnas Valdas Chirv ir Ramygalos miesto-Garuckų kaimo bendruomenės pirmininkė Vlada Šegamogienė. K.Kisielio skulptūra Sopulingoji tarsi mūsų miesto vizitinė kortelė, teigė V. Chirv. Apie paminklą kalbininkui Baltais kaip žydinti obelis plaukais menininkas prabilęs pirmiausia pagarbiai atsisuko į vysk. J.Kaunecką, dėkojo Dievui už jam suteiktą sveikatą ir energiją. Kreipdamasis į merą, vilnietis vylėsi sulaukti jo pagalbos. Skulptorius norėtų pastatyti paminklą žymiam kalbininkui Juozui Balčikoniui. Jis turėtų stovėti priešais Ramygalos vidurinę mokyklą. Mat J.Balčikonis yra ją lankęs. Šį sumanymą menininkas norėtų realizuoti ilgai nelaukdamas. Savo trumpą kalbą rajono garbės pilietis K.Kisielis baigė žodžiais: Ačiū jums visiems. Žemiausiai lenkiuosi prieš jus visus. Norėtų turėti bažnyčią Tą dieną Velžyje buvo pasakyta mintis, jog nemaža gyvenvietė norėtų turėti savo bažnyčią. Kadaise šventovė čia buvo, bet sovietinės valdžios atstovai ją sunaikino. Bažnyčią dabar vertėtų atstatyti. Ko tikisi velžiečiai, girdėjo šventinėje popietėje dalyvavę rajono Tarybos nariai, seniūnai, savivaldybės darbuotojai, du rajono garbės piliečiai Ėriškių bendrovės pirmininkas Alfonsas Giedraitis ir skulptorius K.Kisielis. Meras P. Žagunis sakė, jog jau yra sklypas naujai bažnyčiai. Velžys, Panevėžio rajonas Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |