|
Anykščių krašto išrinktieji abejingi kilniems monsinjoro A.Svarinsko siekiams
Vytautas BAGDONAS
Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu dirbęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas čia paliko gilius pėdsakus. Dvasininkas globojo mokyklas, padėdavo materialiai vargstančioms šeimoms, tikinčiųjų poreikiams įrengė koplyčią Žibučių kaime, daug pastangų skyrė aplinkai sutvarkyti prie Šv. Jono Krikštytojo stebuklingų galių turinčio šaltinio ir t.t. Ganytojas taip pat rūpinosi ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo pagerbimu ir įamžinimu.
Sibiro gulagų kankinio, Lietuvos partizanų kapeliono mons. A.Svarinsko rūpesčiu netoli Ukmergės, vaizdingoje Šventosios, Mūšios ir Siesarties upių santakoje, buvo įrengtas Mūšios parkas, skirtas Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti. Įkurtas didžiulėmis monsinjoro pastangomis, padedant vietos miškininkams, melioratoriams, taip pat tautodailininkams, šis išskirtinis parkas yra vienintelis toks Lietuvoje. Išvykdamas iš Kavarsko, klebonas pažadėjo parapijiečiams miestelyje įrengti simbolines Laisvės kovotojų kapinaites, t.y. 186 pokariu žuvusiems ir nežinia kur užkastiems, paniekintiems kavarskiečiams partizanams atminti.
Monsinjoras A.Svarinskas bei kiti geros valios žmonės deramai sutvarkė ir įamžino simboliniais paminklais, kryžiais vietas tų partizanų, kurie atgulė žinomose vietovėse. Tačiau tiems Laisvės kovotojams, kurių amžinojo poilsio vietos nežinomos, nuspręsta įkurti simbolines kapines Kavarsko miestelyje ir taip pagerbti jų atminimą.
Savo duotą pažadą kavarskiečiams buvęs jų ganytojas tesi. Pernai iš privataus asmens monsinjoras nusipirko 61 aro žemės sklypą Kavarske, už kurį iš asmeninių santaupų sumokėjo penkis tūkstančius litų. Šiuos pinigus dvasininkas gavo kaip kompensaciją už Sibiro lageriuose praleistus metus. Buvęs politinis kalinys šią sumą nusprendė paaukoti kilniam tikslui nežinia kur užkastų partizanų simbolinėms kapinėms įrengti.
Kadangi mons. A.Svarinskas tapo šios žemės savininku, iš Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių skyriaus atkeliavo reikalavimas sumokėti žemės mokestį 134 litus 10 centų. Garbusis dvasininkas nesiruošia savo sklypelyje bulvių sodinti ar javų sėti, neketina žemės išnuomoti ir iš to materialinės naudos turėti, o ruošiasi įamžinti atminimą kritusiųjų dėl Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybės. Todėl ganytojas praėjusių metų pabaigoje raštu kreipėsi į Anykščių rajono merą Alvydą Gervinską, prašė atleisti nuo žemės mokesčio ir šią naštą paimti ant savivaldybės pečių. Šis prašymas apkeliavo ne vieną Anykščių rajono savivaldybės darbuotojo kabinetą, ne vienas valdininkas raitė ant jo savo parašus ir dėjo rezoliucijas. Anykščių rajono Tarybos nariai, susirinkę sausio 26-ąją į eilinį posėdį, gavo monsinjoro A.Svarinsko prašymo kopijas ir sprendimo projektą:
atleisti Alfonsą Svarinską nuo 134 litų 10 centų dydžio žemės mokesčio už 2005 metus. Taigi niekam iš valdininkų dvasininko prašymas neužkliuvo, nebuvo rasta kliūčių neatleisti jo nuo minėto mokesčio.
Tačiau tautos išrinktieji be ilgų diskusijų, neįsigilinę į prašymo esmę, beveik vienbalsiai nusprendė monsinjoro nuo žemės mokesčio neatleisti. Netgi kai kas replikavo, esą jeigu kunigas turėjo pinigų žemei nusipirkti, jei turės už ką paminklus statyti, tai suras lėšų ir mokesčiams sumokėti. Monsinjoro A.Svarinsko prašymui pritarė vienintelis Tarybos narys, vicemeras, vietos konservatorių lyderis Sigutis Obelevičius. Kad ir kaip būtų keista, šiuo atveju itin vieningi buvo ir dešinieji, ir kairieji
Visuomenė apie tokį gėdingą tautos išrinktųjų sprendimą vargu ar būtų sužinojusi, jeigu ne populiariausias Anykščių krašte laikraštis Anykšta. Jame gana plačiai buvo aprašytas rajono Tarybos narių poelgis atmetant vieno žymiausių šalies disidentų, didelio Lietuvos patrioto, Lietuvos partizanų kapeliono prašymą, paniekinant jo pastangas įamžinti Laisvės kovotojų atminimą. Rajono gyventojų reakcija buvo žaibiška. Žmonės piktinosi, kad tautos išrinktieji yra nesuvokiamai abejingi, nenorintys padėti kilnių siekių turinčiam dvasininkui, paminantys Laisvės kovotojų atminimą ir pan. Ne vienas anykštėnas sakė išgyvenantis dėl savęs ir besigailintis, kad balsavo už tokius Tarybos narius, kad pasitikėjo tokiais bejausmiais žmonėmis. Ir čia pat tvirtino, kad daugiau neis balsuoti arba, atiduodami savo balsus, labiau rinksis.
Laikraščio Anykšta redakcija šios temos ir toliau nepaliko ramybėje spausdino skaitytojų nuomones. Anykščių dekanato dekanas, Anykščių Šv. Mato parapijos klebonas kun. Stanislovas Krumpliauskas pasmerkė niekingą valdininkų poelgį ir piktinosi, kad Tarybos nariai padarė gėdą garbingam mons. A.Svarinskui. Dekanas pažadėjo Vasario 16-osios proga organizuoti rinkliavą ir padengti mokestį už kapinaites.
Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkė Prima Petrylienė išsakė savo nuomonę: Labai skaudu. Labai negražus Tarybos narių poelgis. Mano nuomone, jie taip bandė suniekinti tokį garbingą žmogų kaip mons. A.Svarinskas, taip pat ir žuvusius už laisvą Lietuvą žmones. Monsinjoras, nupirkdamas už savus pinigus žemę Kavarske, nesiekė verslo tikslų ar asmeninės naudos. Jis neketino tos žemės apsėti ar užstatyti. Jis siekė įamžinti partizanų atminimą. O tai jau visuomeninis reikalas
Verslininkas, UAB Varžos matas direktorius Michailas Baluckas teigė:
Jei aš būčiau rajono Taryboje, balsuočiau už tai, kad mons. Svarinskas būtų atleistas nuo šio mokesčio. Nes tai labiau moralinis sprendimas
Mons. Svarinskas, skirtingai nei kiti Kavarske dirbę dvasininkai, paliko ryškų pėdsaką. Galbūt valdžia susidarė ne tokį įspūdį apie šį stiprų žmogų?.. O skaitytojas J.Mickevič atvirai rajono laikraščiui parašė, kad tvarkai įvesti reikia šlubo vokiečio. Paprastą klausimėlį galėjęs iškart išspręsti pats meras pavedė tai daryti neturintiems ką veikti, nekompetentingų dykaduonių sambūriui. Kai buvo sumanyta visiems Tarybos nariams padovanoti keliasdešimt tūkstančių vertės nešiojamuosius kompiuterius, viskas vyko sklandžiai. Ar prieškario metais Anykščiuose buvo tokia didelė valdininkų armija? piktinosi J.Mickevič anykštėnų Tarybos narių sprendimu neatleisti monsinjoro A.Svarinsko nuo žemės mokesčio.
Viename iš Anykštos numerių buvo išspausdinti kai kurių Tarybos narių atsakymai į žurnalisto Vidmanto Šmigelsko pateiktus klausimus, kodėl jie nepatenkino garsaus dvasininko prašymo atleisti nuo žemės mokesčio už žemės sklypą, kuriame netrukus iškils memorialas partizanams atminti. Atsakymai gerokai stebinantys, tiesiog šokiruojantys. Antai socialdemokratė gydytoja Lilija Raudeliūnaitė paaiškino, kad, jos nuomone, atleisti monsinjorą nuo žemės mokesčio netgi būtų buvę neetiška, mat iki tol niekas nuo šio mokesčio nebuvo atleistas, netgi žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis. Idėja labai gera. Ir ją morališkai būtų verta palaikyti. Bet dabar jis yra asmuo, turintis privačią valdą, ir turi mokėti mokesčius, - teigė medikė.
Mero patarėjas žemės ūkio klausimais, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Arvydas Mačiulis tvirtino nepritaręs monsinjoro atleidimui nuo žemės mokesčio todėl, kad nebūtų precedento. Esą žemė registruota monsinjoro vardu. Gal tas sklypas stovės neeksploatuojamas?
Konservatorius AB SEB Vilniaus bankas Anykščių filialo vadovas Vytautas Bernatavičius Anykštos žurnalistui V.Šmigelskiui taip pat tvirtino, jog dabar sklypas, kuriame monsinjoras A.Svarinskas ketina steigti simbolines kapinaites, yra paprasčiausiai piliečio Svarinsko žemė. Ir suma nereali, dėl kurios galima kreiptis ir diskutuoti. Pirma reikia kažką padaryti, o tada kreiptis
Liberaldemokratas Anykščių A.Vienuolio gimnazijos inžinierius Rimantas Butėnas taip pat dėstė, jog kunigas nuo žemės mokesčio nebuvo atleistas dėl to, kad Taryba niekam nedarė išimčių ir anksčiau. Vis dėlto šis Tarybos narys prisipažino, kad dabar jau apgalvojęs savo poelgį ir balsuotų kitaip, tai yra, kad monsinjoras A.Svarinskas būtų atleistas nuo mokesčio.
Krikščionis demokratas Anykščių Šv. Mato bažnyčios vargonininkas Rimvydas Griauzdė, taip pat balsavęs prieš monsinjoro prašymo patenkinimą, teisinosi, esą nuo žemės mokesčio neatleidžiamas nė vienas prašytojas. Tačiau jis pripažino, kad sprendimas buvo skubotas ir esą turėtų dar būti kažkoks projektas, kad šitas dalykas būtų ištaisytas
Rajono laikraštis paskelbė tik kai kurių Tarybos narių mintis. Panašiai būtų aiškinę ir kiti tautos išrinktieji. Iš tiesų rajone jau kuris laikas pastebima ne itin gera tradicija atmesti visus žmonių prašymus dėl atleidimo nuo žemės mokesčių. Anksčiau rajono Taryba priimdavo sprendimus dėl visų žemės savininkų ir jos naudotojų atleidimo nuo žemės ar žemės nuomos mokesčių, kai kada tuos mokesčius sumažindavo. Kartais pasitaikydavo atvejų, kai išimties tvarka fiziniai ir juridiniai asmenys Tarybos sprendimais būdavo atleidžiami nuo tokių mokesčių arba šie būdavo sumažinami. Tačiau pastaruoju metu į panašius prašymus nereaguojama ir priimami neigiami sprendimai.
Labai gaila, kad deputatai visus gyventojų prašymus peržiūri pagal vieną kurpalių, jokių išimčių niekam nenori suteikti. Dar būtų suprantama, jeigu nuo žemės mokesčio prašytų atleisti, pavyzdžiui, ūkininkas ar verslininkas Svarinskas, ketinantis sklype auginti bulves, javus ar statyti, tarkim, degalinę arba kokį prekybos centrą. Betgi prašyme mons. A.Svarinskas aiškiausiai išdėstė apie ketinimus savo sklype steigti simbolines Laisvės kovotojų kapinaites ir įamžinti 186 partizanų atminimą. O toks memorialas tikrai pranoksta komercinės paskirties statinius ar augalininkystės kultūrų auginimą
Todėl neatsitiktinai ši istorija daugelį žmonių papiktino ir įskaudino.
Beje, mons. A.Svarinskui teko susidurti ir su ankstesnių kadencijų deputatų bei kai kurių savivaldybės valdininkų abejingumu, biurokratiškumu, nenoru išklausyti, padėti. Klebonaudamas Kavarske, mons. A.Svarinskas ne kartą mynė valdžios atstovų slenksčius, kad būtų pakeisti kai kurių miestelių gatvių pavadinimai. Mat sovietmečio palikimas nebetiko gatvėms nepriklausomybės laikais. Ypač dvasininkas piktinosi, kad viena Kavarsko gatvė pavadinta rašytojo, sovietinės valdžios ruporo Petro Cvirkos, parvežusio iš Maskvos Lietuvon Stalino saulę, vardu. Deja, deja, monsinjoras taip ir neįtikino abejingų deputatų: ir P.Cvirkos, ir panašių genijų vardai Kavarsko gatves puošia iki šiol
Visgi šį rašinį norėtųsi užbaigti viltinga gaidele. Po to gėdingo posėdžio ir visuomenę papiktinusio Tarybos narių poelgio rajono meras A.Gervinskas paskambino mons. A.Svarinskui ir atsiprašė, paaiškino, kaip sprendžiami prašymai dėl atleidimo nuo žemės mokesčių. Meras pažadėjo remti kilnius dvasininko siekius dėl simbolinių Laisvės kovotojų kapinaičių įrengimo. Bet ar tam pritars Tarybos nariai?
Tad kam gi reikėjo organizuoti tą cirką ir atmesti monsinjoro prašymą dėl atleidimo nuo žemės mokesčio? Gal valdininkams nereikėjo skubėti, o gerai viską apgalvoti, pasitarti, gal netgi į Tarybos posėdį vertėjo pasikviesti patį monsinjorą, jį išklausyti ir tiktai tada svarstyti šį klausimą?
Ir išėjo Anykščiuose kaip toj pasakoj iš pradžių žmogui sudavė botagu, jį išbarė, o paskui pasiūlė
pyrago, paglostė
Anykščiai
© 2006 XXI amžius
|