Atnaujintas 2006 vasario 24 d.
Nr.16
(1416)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Žvilgsnis į katalikišką žiniasklaidą

Lietuvoje pasigendama katalikų solidarumo žiniasklaidoje

Vasario 21 dieną sukako dveji metai interneto dienraščiui bernardinai.lt. Lietuvos pranciškonų įsteigta žiniasklaidos priemonė nustebino daugelį. Ji gerokai skyrėsi ne tik nuo Lietuvoje įprastų katalikiškų leidinių, bet ir jau egzistavusių interneto portalų. „Tikrai nesijaučiame kuo nors geresni už kitas Lietuvos katalikiškas žiniasklaidos priemones. Kaip tik siekiame didesnio jų solidarumo ir bandome įveikti vidinį susiskaldymą“, - teigia jo vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas. Pateikiame jums pokalbį, kuris, tikime, padės labiau suprasti interneto dienraščio bernardinai.lt tikslus ir rūpesčius.

 

Kodėl kilo idėja steigti katalikišką dienraštį internete? Galbūt vertėjo geriau stiprinti jau turimas žiniasklaidos priemones?

Šį klausimą ypač dažnai girdėdavome pirmaisiais mūsų leidinio egzistavimo mėnesiais. Mano įsitikinimu, jis kiek keistokas. Šiandien daugelis net nežino, kiek katalikiškų žiniasklaidos priemonių buvo iki sovietinės okupacijos. Labai daug – daugiau nei šimtas. Neįtikėtina? O kiek turime šiandien? Ar šiandien katalikų balsas yra girdimas visuomenės gyvenime? Deja, tik per šventes, kai prisimena katalikybę tarsi kokią antikvarinę vertybę.

Dar vienas dalykas – tikrai nesuprantu, kodėl Lietuvoje taip abejingai žvelgiama į jau dabar egzistuojančių žiniasklaidos priemonių nykimą. Tyliai užgeso „Katalikų pasaulis“, „Lux“. Kiek šiandien žmonių skaito „Naująjį Židinį“, „Logos“ ar „Soter“? Dėkui Dievui, stiprėja „Artuma“, tačiau ar girdime jos populiarinimo vajų? Ar kunigai ragina skaityti katalikišką žiniasklaidą? Girdėjau, kad Lietuvos vyskupai planuoja parašyti ganytojišką laišką apie žiniasklaidą. Gerai, tačiau ar jis nebus pavėluotas bent dešimtmetį? Kitas dalykas – ar tikrai Vyskupų Konferencija neturi iš ko išlaikyti bent vieną plačiai visuomenei skirtą leidinį? Gerai, jei, tarkim, nėra lėšų, tai bent turi būti tvirtas moralinis palaikymas.

Prisipažįstu, skaudu, kai matau, jog „XXI amžius“ yra paliktas grumtis dėl išgyvenimo vienas. Apmaudu, kai koks nors išprusęs katalikas šiaušiasi, jog šis laikraštis nepakankamo lygio. O ką mes visi padarėme, kad jis būtų kokybiškesnis? Ar apskritai mes įsivaizduojame, iš kokių lėšų jis gyvuoja? Juk šiandien „XXI amžius“ yra vienintelis katalikiškas laikraštis Lietuvoje. Jei jį užsiprenumeruotų kiekvienas Lietuvos katalikas – tada jis galėtų nukonkuruoti ir „Lietuvos rytą“.

Kai mes steigėme interneto dienraštį, jį suvokėme ne kaip kitos katalikiškos žiniasklaidos konkurentą, bet veikiau kaip naudingą pakeleivį. Štai šiandien spausdiname „XXI amžiaus“, „Artumos“, „Naujojo Židinio“ publikacijas ir jos pasiekia tuos žmones, kurie galbūt iki tol nė negirdėjo apie tokius leidinius. Esu įsitikinęs, kad visi katalikiški leidiniai turi reklamuoti ir remti vienas kitą. Juk visi ne „pinigus kalame“, bet esame Viešpaties vynuogyno darbuotojai.

Dar vienas svarbus dalykas – popiežius Jonas Paulius II daug kalbėjo apie evangelizacijos internete svarbą. Mes neturime pasaulinio interneto tinklo palikti tiems, kuriems nerūpi Dievas.

Žvelgiant iš dvejų metų perspektyvos, ar pasiteisino jūsų lūkesčiai?

Ar publikos aplodismentai visada yra deramas kriterijus krikščioniui? Manau, kad ne. Taigi nėra paprasta pamatuoti. Mes tikime, kad gyvename iš Viešpaties malonės. Norėtume, kad Viešpaties didėtų, o mažėtų bernardinai.lt. Aišku, turime pasidžiaugti, jog susiformavo keliolikos tūkstančių kasdienių skaitytojų auditorija. Tai net daugiau nei tikėjomės, ir ji vis auga. Kita vertus, matome, kad labai stiprėja ir mirties kultūros jėgos pasaulyje. Taigi pjūtis didelė, o darbininkų tradiciškai trūksta.

Nevengiate politinių temų – ar nenutiks kaip Lenkijoje, kur „Marijos radijas“ tapo hierarchų kritikos taikiniu už per didelį politinį angažuotumą?

Lenkijos „Marijos radijo“ vadovas – kunigas. Visi bernardinai.lt darbuotojai – pasauliečiai. Pabrėžiu tai, nes nenoriu, kad atsakomybė už mūsų klaidas kristų ant dvasininkų. Kitas dalykas – per dvejus metus, manau, įrodėme, kad visas politines partijas vertiname ne pagal jų pavadinimą, bet pagal realius darbus. Asmeniškai aš esu „dešiniųjų“ politinių pažiūrų, tačiau visada bandau skirti savo nuomonę nuo bendros bernardinai.lt pozicijos. Pastaroji – pasiūlyti skaitytojui įvairias pozicijas ir leisti pačiam pasirinkti.

Kartais girdime kaltinimų, jog pas mus daugiau nei kitur reiškiasi krikščionys demokratai, konservatoriai. Nemanome, jog šie kaltinimai pagrįsti. Leidžiame kalbėti visiems. Aišku, gal ką nors erzina, jog pas mus spausdinami tekstai ir tų, kurie neturi pinigų, jog prasibrautų į populiariausius dienraščius ar televizijų kanalus. Mes gi norime, kad politikoje rungtųsi idėjos, o ne pinigai.

Tiesa, kai matome, jog kai kurios temos visuomenėje neleistinai pamirštamos, mes bandome jas priminti. Turiu galvoje sovietmečio okupacijos baisumus ir kovos su okupantais detales. Labai didžiuojuosi mūsų nauju ciklu „Laisvės kryžkelės“, kuris skirtas pasipriešinimo okupacijai temai. Deja, didelė dalis Lietuvos žiniakslaidos „pamiršta“ okupaciją. Gal „pamiršti“ padeda valdančiųjų partijų parama?

Stebina bernardinai.lt labai didelis temų spektras. Čia galima rasti net anekdotų ar receptų.

Okupacija įdiegė mitą, kad būti krikščioniu – tai gyventi susigūžus. Katalikybė mums siūlo visavertį gyvenimą. Tai yra gyvybės pilnatvės religija. Taip pat esu įsitikinęs, kad krikščioniui gali rūpėti ir sportas, ir receptai, ir mados. Krikščioniui reikia ir anekdotų. Tačiau, aišku, turi būti aiškūs prioritetai. Jei rašytume vien apie kulinariją ir pramogas, manau, nebūtume verti katalikiško dienraščio vardo.

Kita vertus, mes sąmoningai saugome skaitytoją nuo didžiulio balasto, „informacinių šiukšlių“, kurių apstu daugelyje nūdienos leidinių. Turiu galvoje horoskopus, tuštybes iš „aukštuomenės“ gyvenimo, skandalus dėl skandalų. Viso to nerasite bernardinai.lt.

Kokie jūsų dienraščio santykiai su Dž.Sorošu?

„Vakaro žinių“, „Respublikos“ ir kai kurių valdančiosios koalicijos politikų propagandą vertinu kaip piktojo veikimą. Matyt, kažkam esame nepatogūs? Kažin ar prasminga dar kartą aiškinti mūsų santykį su Dž.Sorošu. Mano nuomone, yra už ką šį žmogų gerbti, tačiau yra labai daug nepriimtinų jo idėjų. Deja, tiems, kurie šias idėjas šiandien kritikuoja, paprastai rūpi ne visuomenės gerovė, o egoistiški interesai.

Mes kategoriškai pasisakome prieš narkotikų legalizavimą, palaidumą dorinio auklėjimo srityje, kosmopolitizmo propagavimą. Niekada nesvarstau, kaip tam tikrą idėją, reiškinį vertina Dž.Sorošas. Man svarbu, kaip tai vertina Kristus.

Dar vienas dalykas – nesame nei tiesiogiai, nei netiesiogiai Dž.Sorošo finansuojamas dienraštis.

Ko turėtume tikėtis iš bernardinai.lt artimiausiu metu?

Daug kas įvyksta spontaniškai, todėl nėra paprasta planuoti. Tikimės artimiausiu metu stiprinti tris sritis: dar įdėmiau domėsimės korupcijos tema, daugiau dėmesio skirsime rubrikai „Išeivija“ ir gerokai suaktyvinsime rubriką „Religinė informacija iš Lietuvos“.

Kita vertus, labai norėtume pakalbinti kuo daugiau krikščionių, kurie užima atsakingas pareigas. Norime būti ne tik druska, bet ir rodyti šviesą, nes šiandien žmonėms kaip niekada reikia vilties.

Kalbino L.G.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija