Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio-Krekenavos dekanate

Pradėta kun. A.Lipniūno
beatifikacijos byla

Vyskupijos tribunolo pirmoji sesija (iš kairės): Panevėžio Katedros klebonas kun. Tomas Skrudupis, Pabiržės klebonas kun. Eugenijus Styra, Troškūnų klebonas kan. Saulius Filipavičius, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, vyskupijos generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis, vyskupijos kancleris kun. dr. Robertas Zdanys ir Katedros altaristas kan. Vytautas Masys

Prie kun. Alfonso Lipniūno kapo – Panevėžio A.Lipniūno vidurinės mokyklos bendruomenės atstovai

Iš kairės: Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius, viešnia iš Lenkijos Elzbieta Grot ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, daug prisidėję, kad būtų gerbiamas kun. A. Lipniūno atminimas

Pasirašomas pirmojo tribunolo sesijos protokolas. Dešinėje – Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kairėje– vyskupijos kancleris kun. dr. Romualdas Zdanys

PANEVĖŽYS. Kovo 28-ąją, 61-eriems metams prabėgus po kun. Alfonso Lipniūno mirties, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo pradėtas jo paskelbimo palaimintuoju procesas. Toks įvykis – pirmasis Panevėžio vyskupijos istorijoje.

Atvyko viešnia iš Lenkijos

12 valanda. Katedroje prasideda iškilmingos šv. Mišios, skirtos kun. A.Lipniūnui atminti. Jas aukoja Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvauja vyskupijos kunigai, diakonai, klierikai, vienuolės. Tikinčiųjų pilnutėlė šventovė. Tarp jų – Elzbieta Grot, viešnia iš Lenkijos. Ji daug prisidėjo, kad kaimyninėje šalyje gerai žinotų apie lietuvį kunigą A.Lipniūną. Įveikusi ilgą kelią, moteris energija tiesiog žiburiuoja. E.Grot atvyko dėl į Štuthofo koncentracijos stovyklos kankinio, didžiojo lietuvių tautos patrioto, ištikimo Lietuvai sūnaus kun. A.Lipniūno beatifikacijos bylos. Katalikų Bažnyčioje tai daryti priimta praėjus 50 metų po žmogaus mirties. Su sąlygomis, kad būtų galima pradėti beatifikacijos bylą, supažindino pernai vyskupo paskirtas postulatorius generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis.

Jaunimas – ne prekė

Pamoksle vysk. J. Kauneckas teigė, jog kun. A. Lipniūnas tikinčiųjų pagarbą užsitarnavo dar būdamas gyvas. Tautininkų valdymo metais jis buvo persekiojamas ir baudžiamas (baudas sumokėdavo vyskupas K. Paltarokas). Katalikybę ir tautiškumą kunigas išaukštino sovietinės ir vokiečių okupacijos metais. Tuo metu A. Lipniūnas buvo Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios ir Aušros Vartų pamokslininkas. Jis ragino Lietuvos jaunimą neiti tarnauti vokiečiams. Kun. A. Lipniūnas kalbėjo: „Iki šiol Lietuvos jaunimo niekas nenupirko. Nei už tabaką, nei už degtinę. Nenupirks ir dabar“. Dvasininkas buvo suimtas ir įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ten jis išdalydavo savo maistą alkaniems kaliniams, dažnai sau nepasilikdamas nieko.

Sustojo kankinio širdis

Artėjant frontui, 1945 metų sausį 823 iškankintus žmones vokiečiai varė į Pucką. Nepaeinantys buvo šaudomi vietoje. Ir tokiu metu A.Lipniūnas dalijosi maistu su kitais, nors pats vos vilko kojas ir tesvėrė apie 40 kilogramų. Pasiekęs Pucką, kur jau buvo rusai, jis organizavo labdarą: rinko drabužius ir mainė į duoną išbadėjusiesiems. Pats negaluodamas, lankė ligoninėje sužeistuosius. Sergantį dėmėtąja šiltine ir plaučių uždegimu kun. A. Lipniūną pavyko patalpinti į ligoninę, bet buvo jau per vėlu – jo gyvybė užgeso 1945 m. kovo 28 d. – Didįjį trečiadienį. Kunigo palaikai į Lietuvą grįžo l989 m. rugsėjo 12-ąją. Jie ilsisi Kristaus Karaliaus Katedros šventoriuje.

Gautos malonės neverta slėpti

Garsus akių gydytojas Rimvydas Sidrys taip atsiliepė apie kun. A.Lipniūną: „Vienintelis šventasis, kurį aš gyvenime esu sutikęs“. „Ryškiausias jo bruožas – pasiaukojimas ir darbas be atvangos“, – rašė kun. Stasys Yla. „Kunigas Alfonsas Lipniūnas – šventasis“, – buvo įsitikinęs inžinierius Pilypas Narutis. Tai, kad gali padėti kun. A.Lipniūnas, suprato vysk. J.Kauneckas. Baisų skausmą jam sukėlė stuburo išvarža. Pagalbos malda ganytojas kreipėsi į kun. A.Lipniūną. Skausmas pasitraukė.

Apie kun. A.Lipniūno užtarimu gautas malones reikia pranešti Panevėžio vyskupijos kurijai. Galima tai padaryti ir per savo kleboną. Jei tai stebuklingas pagijimas, būtina pažyma su gydytojų parašais. Be to, gali būti atsivertimai, pagalba nelaimėse ir nesėkmėse, sielvartuose. Tokiu atveju reikia siųsti pranešimą į kuriją su liudytojų parašais, nurodant tikslų adresą, telefoną ir elektroninį paštą. Taip pat galima pranešti stebuklingai atsikračius narkotikų, alkoholio ir kitų kūno bei sielos negandų.

Įvyko pirmoji tribunolo sesija

Turint dokumentus, leidžiančius pradėti kun. A.Lipniūno paskelbimo palaimintuoju procesą, vyskupas tam reikalui sudarė vyskupijos tribunolą. Savo delegatu šiai bylai kaip teisėją paskyrė kan. Vytautą Masį, teisingumo gynėju – kan. teologijos licenciatą Saulių Filipavičių, pagrindiniu notaru – kun. teologijos licenciatą Eugenijų Styrą, pagalbiniu – Panevėžio Katedros kleboną kun. teologijos licenciatą Tomą Skrudupį. Tribunolas priėmė priesaiką. Pirmasis ją lotyniškai perskaitė vyskupas. Kunigai, kad suprastų tikintieji, tą patį tekstą skaitė lietuviškai. Prisiekusieji pasirašė po pirmuoju tribunolo sesijos protokolu. Jį tvirtino vyskupijos kancleris kun. dr. Romualdas Zdanys. Visą bylos dokumentaciją, protokolus tribunolo sesijų metu tvarkys kun. E.Styra. Antroji kun. A.Lipniūno beatifikacijos tribunolo sesija vyks balandžio 19-ąją vyskupijos kurijoje.

Buvo ir kitų paskyrimų

Pasibaigus pirmajai tribunolo sesijai, vyskupas paskelbė teologijos ekspertų, kurie privalo būtinai turėti teologinį išsilavinimą, pavardes. Kiekvieną gautą faktą jie privalės tikrinti. Tarp teologijos ekspertų yra ir Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. teologijos licenciatas Albertas Kasperavičius. Buvo paskirti ir istorijos ekspertai. Ekspertai ar konsultoriai turės tikrinti pateiktą medžiagą ir parašyti jos išvadas. Vicepostulatoriaus, arba bylos kaltintojo pavaduotojo, pareigos patikėtos kunigui teologijos licenciatui Simui Maksvyčiui.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“