Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pirmoji Benedikto XVI konsistorija

Mindaugas BUIKA

Pirmasis kardinolo insignijas iš Šventojo Tėvo rankų priėmė Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas Viljamas Liveida

Popiežius Benediktas XVI šiltai apkabina Honkongo vyskupą Džozefą Dzen Dzekiuną, kurio paskyrimas į Kardinolų kolegiją susilaukė plačiausio tarptautinio dėmesio

Kardinolu paskirtas ir buvęs Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius Krokuvos arkivyskupas Stanislavas Dzivišas

Kardinolo insignijos įteikiamos Bostono arkivyskupui Šionui Patrikui O’Maliui, OFM Cap.

Naujieji kardinolai apsikeičia ramybės palinkėjimais

Kardinolų viešosios konsistorijos Šv.Petro aikštėje bendras vaizdas

Kardinolų kolegijos plenarinis susitikimas, vykęs konsistorijos išvakarėse

Kardinolo insignijos įteikiamos slovėnui Francui Rodei, CM

Svarstyti aktualūs Bažnyčiai klausimai

Po pirmosios užsienio kelionės į gimtąją Vokietiją, kur Kelno mieste vadovauta Pasaulio jaunimo dienų celebravimui, pirmosios Vyskupų Sinodo asamblėjos, skirtos Eucharistijai, ir pirmosios enciklikos „Deus caritas est“ paskelbimui, praėjusią savaitę vykusi konsistorija, kurioje buvo inauguruoti pirmieji Benedikto XVI paskirti 15 kardinolų, savotiškai vainikavo Šventojo Tėvo pontifikato pirmuosius metus. Ne mažiau svarbus buvo konsistorijos išvakarėse, kovo 23 dieną, Popiežiaus sušauktas visų Kardinolų kolegijos narių „apmąstymo ir maldos“ susitikimas, kuriame Benediktas XVI prašė savo artimiausių pagalbininkų kardinolų įvertinti ir pasakyti savo nuomonę dėl kai kurių Bažnyčiai aktualių klausimų.

Vatikano spaudos tarnybos paskelbtame komunikate nurodoma, kad tame kardinolų susitikime pirmiausia buvo svarstytas vyskupų emeritų misijos Bažnyčioje klausimas, kurį iškėlė vyskupų konferencijos prefektas kardinolas Džiovanis Batista Rė. Kaip žinoma, sulaukę kanonų teisėje numatyto 75 metų amžiaus vyskupai ordinarai turi paduoti Popiežiui atsistatydinimo pareiškimą. Atsistatydinę vyskupai dažnai būna kupini energijos, todėl dar daug gali duoti Bažnyčios gyvenimui. Tokio gyvybingumo pavyzdžiu gali būti ir pats Šventasis Tėvas, kuris buvo išrinktas į apaštalo Petro sostą jau sulaukęs 78 metų ir demonstruoja didelį kūrybinį aktyvumą. Pasak žiniasklaidos pranešimų, kardinolų susitikime būta siūlymo pakelti vyskupų atsistatydinimo „kartelę“ keleriais metais.

Kitas klausimas, svarstytas Kardinolų kolegijos narių susitikime, kuriame dalyvavo ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, yra bažnytinio susitaikymo su Šv. Pijaus X kunigų brolija pastangos, apie kurias kalbėjo specialiai šiam tikslui sukurtos Popiežiškosios komisijos „Ecclesia Dei“ pirmininkas kardinolas Darijus Kastriljonas Ojosas, kuris taip pat yra Kunigų kongregacijos prefektas. Šv. Pijaus kunigų broliją įkūrė arkivyskupas Marselis Lefebvras, kuris ginčijo kai kuriuos svarbiausius II Vatikano Susirinkimo sprendimus ir vėliau buvo ekskomunikuotas. Su 1991 metais mirusio arkivyskupo M.Lefebvro įpėdiniu vyskupu Bernardu Felaju popiežius Benediktas XVI privačioje audiencijoje susitiko rugpjūčio 29 dieną.

Trokštamas susitaikymas su lefebvristais

Tame susitikime pabrėžta „meilės Bažnyčiai atmosfera“ bei „troškimas pasiekti tobulą bendrystę“, kartu pripažįstant esamus sunkumus šiam tikslui siekti. Bendrasis palankumas susitaikymui su arkivyskupo M.Lefebvro sekėjais vyravo ir kovo 23 dienos kardinolų pasitarime su popiežiumi Benediktu XVI. „Bažnyčia laukia jų su ištiestomis rankomis“, – po kardinolų susitikimo žurnalistams kalbėjo kardinolas D.Kastriljonas. Jis pabrėžė, kad šia kryptimi veikiama ir ieškoma geriausio būdo trokštamam susitaikymui. Italijos, JAV ir kitų šalių žiniasklaida, remdamasi neįvardytais Vatikano šaltiniais, taip pat teigė, jog kai kurie kardinolai savo svarstymuose pabrėžė, kad yra svarbu lefebvristams viešai priimti II Vatikano Susirinkimo mokymą ir kad tai turi būti išankstinė susitaikymo sąlyga. Kita vertus, dalis kardinolų pasisakė už galimybę plačiau naudoti iki II Vatikano Susirinkimo galiojusias lotyniškąsias šv. Mišias pagal Šv. Pijaus V Mišiolą. Šį klausimą susitikime plačiau nagrinėjo Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas kardinolas Frensis Arinzė.

Pagaliau Kardinolų kolegijos susitikime su popiežiumi Benediktu XVI buvo svarstytas ypač aktualus šiandien Katalikų Bažnyčios dialogo su islamu klausimas, kurio padėtį aptarė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas. Vėlesniame pareiškime spaudai Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas Bordo arkivyskupas Žanas Pjeras Rikaras (jis praėjusioje konsistorijoje buvo inauguruotas į Kardinolų kolegiją) pabrėžė, jog susitikime „kalbėta apie žmogaus teises musulmonų kraštuose ir aptarta krikščionių mažumų padėtis juose bei kiti nerimą keliantys islamo aspektai“. Po susitikimo kalbėdamas su JAV katalikų žinių agentūra CNS, Vašingtono arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas sakė, jog Popiežius yra labai susirūpinęs, kad fundamentalistinė islamo interpretacija yra priešiška kitoms tikyboms. JAV sostinės ganytojas savo kalboje aiškino, jog reikia drąsinti nuosaikesnius islamo dvasinius lyderius, kad jie „skelbtų islamą, kuris yra tolerantiškas ir gali eiti į dialogą su kitais tikėjimais“. Taip pat yra svarbus praktinis bendradarbiavimas su musulmonais ginant žmogiškąsias vertybes, gyvybę, sprendžiant socialinio pobūdžio problemas.

Patariamojo vaidmens reikšmė

Pradėdamas susitikimą kardinolas A.Sodanas, kaip Kardinolų kolegijos dekanas, trumpame pasisakyme visų dalyvių vardu dėkojo popiežiui Benediktui XVI už pasikvietimą svarbių Bažnyčiai reikalų svarstymui, taip padrąsinant pasaulio kardinolus „bendram veikimui atsiliepiant į dabartinio laikotarpio pastoracinius iššūkius“. Jis pabrėžė dviejų konsultacinių organų, esančių Romos popiežiaus dispozicijoje, – Vyskupų Sinodo ir Kardinolų kolegijos, – papildomumą. Daugelis stebėtojų tikisi, jog panašiai kaip II Vatikano Susirinkimo tėvų įsteigtos Vyskupų Sinodo asamblėjos, taip pat ir Kardinolų kolegijos susitikimai nuo šiol bus rengiami reguliariai, galbūt bent kartą per metus.

Kovo 23 dienos susitikimas patvirtino, kad popiežius Benediktas XVI iš tikrųjų vertina kardinolų patariamąjį vaidmenį ir yra pasirengęs su jais matytis dažniau. Vatikane paskelbtame komunikate teigiama, jog Šventasis Tėvas dėkojo kardinolams už dalyvavimą susitikime, kartu prisimindamas tuos, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti. Susitikimo dalyviai vėliau žurnalistams kalbėjo, jog Benediktas XVI atidžiai klausėsi jų pasisakymų ir diskusijų pabaigoje jas vertingai apibendrino. Apie kardinolų, kaip svarbių Dievo meilės pasauliui ir savo Bažnyčiai liudytojų, tarnystės svarbą Popiežius kalbėjo ir kitą dieną, kovo 24-ąją, Šv. Petro aikštėje vykusioje viešojoje konsistorijoje, kurioje į Kardinolų kolegiją buvo įvesdinti 15 naujų kardinolų, atstovaujančių vienuolikai pasaulio valstybių iš visų kontinentų (išskyrus Australiją).

Po Evangelijos skaitinių pasakytoje homilijoje kreipdamasis į naujuosius kardinolus, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad, būdami artimai susieti su apaštalo Petro įpėdiniu, jie yra pašaukti „kartu su juo darbuotis jam atliekant ypatingą bažnytinę tarnystę ir taip pat dar intensyviau dalyvauti Kryžiaus slėpinyje dalijantis Kristaus kentėjimais“. Popiežius Benediktas XVI teigė, kad jo pirmosios enciklikos tema caritas (meilė) geriausiai apibūdina kardinolų pašaukimą. Jis linkėjo, jog kardinolų dėvimi raudoni drabužiai visada jiems primintų „caritas Christi“ ir „įkvėptų karštai meilei Kristui, Jo Bažnyčiai ir visai žmonijai“. Savo homilijoje Šventasis Tėvas kelis kartus pabrėžė, kad jis pasikliauja naujųjų kardinolų ir visos Kardinolų kolegijos ištikima parama skelbiant pasauliui, jog „Deus caritas est“, darbuojantis dėl visų krikščionių vienybės ir kuriant meilės civilizaciją.

Įteiktos specialios insignijos

Po popiežiaus Benedikto XVI homilijos naujieji kardinolai sukalbėjo Tikėjimo išpažinimą ir davė priesaiką būti ištikimi ir klusnūs Šventajam Tėvui ir jo įpėdiniams bei „žodžiais ir darbais“ visada likti bendrystėje su Katalikų Bažnyčia. Vėliau kiekvienas iš kardinolų priėjęs klaupėsi prieš Popiežių ir priėmė kardinoliškas insignijas ir brolišką apkabinimą. Šventasis Tėvas pats priėjo pasveikinti į Kardinolų kolegiją priimto Tamalės (Gana) 88 metų arkivyskupo emerito Piterio Poreku Derio, kuris sėdėjo invalido vežimėlyje. Visi naujieji kardinolai tarpusavyje broliškai vienas kitam palinkėjo ramybės. Pirmasis kardinoliškas insignijas iš Popiežiaus rankų priėmė Benedikto XVI (kardinolo Jozefo Ratcingerio) įpėdinis dabartinis Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Viljamas Džozefas Liveida.

Jis visų naujųjų kardinolų vardu padėkojo Šventajam Tėvui už pasitikėjimą ir užtikrino „visišką meilę ir besąlygišką ištikimybę Viešpačiui Kristui ir krikščionims“. Šią meilę ir ištikimybę, kuri kartu remiasi „karštu tiesos troškimu, mes norime sudėti į tavo rankas“, kalbėjo kardinolas V.Liveida popiežiui Benediktui XVI. Inauguracijos iškilmė buvo baigta bendra malda lotyniškai ir kitomis šešiomis tautinėmis kalbomis. Prasminga, kad kinų kalba – tarp naujųjų kardinolų buvo ir Honkongo vyskupas Džozefas Dzen Dzekiunas – buvo meldžiamasi „už tuos, kurie vis dar patiria kentėjimus dėl savo krikščioniškojo tikėjimo“.

Praėjusį šeštadienį, kovo 25 dieną, Šv. Petro aikštėje popiežius Benediktas XVI drauge su naujais kardinolais, išvakarėse priimtais į Kardinolų kolegiją, celebravo Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai iškilmės šv. Mišias. Per pamaldas Šventasis Tėvas kiekvienam naujajam kardinolui įteikė jų tarnystės žiedą kaip „kilnumo, pastoracinio uolumo ir dar stipresnės vienybės su Petro sostu ženklą“. Po šv. Mišių Popiežius kartu su visais Kardinolų kolegijos nariais papietavo. Kitą dieną, kovo 27-ąją, jis dar kartą susitiko su naujaisiais kardinolais bei jų artimaisiais ir gausiomis maldininkų delegacijomis, atvykusiomis iš paskirtųjų kardinolų gimtųjų vietų. Sveikindamas šios audiencijos dalyvius jų gimtosiomis kalbomis, Benediktas XVI dar kartą pabrėžė Popiežiaus ir kardinolų glaudaus bendradarbiavimo poreikį. Jis patvirtino, kad visi Kardinolų kolegijos narių susitikimai su Petro įpėdiniu ir ateityje bus rengiami aptarti, „kaip geriau tarnauti Bažnyčiai, kurią Kristus patikėjo mūsų rūpesčiui“.

Kardinolų kolegijos statistika

Paskyrus naujuosius 15 kardinolų, dabar Katalikų Bažnyčios Kardinolų kolegiją sudaro 193 nariai, kurių 120 yra jaunesni nei 80 metų ir vadinami kardinolais elektoriais, nes gali dalyvauti konklavoje renkant naują Popiežių. Iš visų dabar gyvenančių kardinolų 168 yra paskyręs popiežius Jonas Paulius II, 10 – popiežius Paulius VI ir, kaip minėta, 15 – popiežius Benediktas XVI. Amžiumi vyriausias yra 96 metų olandas kardinolas Johanesas Vilebrandas, kuris yra buvęs Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas. Jauniausias yra 53 metų vengras kardinolas Peteris Erdas, valdantis Estergomo ir Budapešto arkivyskupiją.

Pagal regioninį pasiskirstymą, Europa dabar turi 100 kardinolų (įskaitant 60 elektorių), Šiaurės Amerika – 20 kardinolų (16 elektorių), Lotynų Amerika – 32 kardinolus (20 elektorių), Afrika – 17 kardinolų (9 elektoriai), Azija – 20 kardinolų (13 elektorių) ir Okeanija bei Australija – 4 kardinolus (2 elektorius).

Tautiniu atžvilgiu daugiausia kardinolų – 40 (įskaitant 21 elektorių) turi Italija. Po jos – Jungtinės Amerikos Valstijos – 15 kardinolų (13 elektorių) bei Ispanija ir Prancūzija – kiekviena turi po 9 kardinolus (po 6 elektorius). Lenkija turi 8 kardinolus (4 elektorius), Brazilija – 8 kardinolus (3 elektorius), Vokietija – 6 kardinolus (5 elektorius), Meksika – 5 kardinolus (4 elektorius), Kanada – 5 kardinolus (3 elektorius) ir Indija – 5 kardinolus (3 elektorius). Dar penkios valstybės turi po 3 kardinolus.

© 2006 „XXI amžius“