Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kryžius – krikščionybės širdis

Kryžiaus nešimas Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Antrasis Švč. Trejybės Asmuo – Jėzus amžinai yra neprilygstamoji Dievo galybė ir tobula Dievo išmintis (plg. 1 Kor 24). Todėl (be dieviškos pagalbos) žmonėms neįmanoma ištirti Jo sprendimų ir aprėpti Jo kelių (Rom 11, 33).

Tai tapo akivaizdu, kai Viešpats Jėzus tarsi atsisakė visos visatos Valdovo titulo, paliko neišpasakytos laimės pilnatvę – dangų ir tapo žindomu kūdikiu, visiškai priklausančiu nuo Mergelės Marijos ir globėjo Juozapo sumanymų bei poelgių. Jėzus mokė apie kviečių grūdo apmirimą ir šito mažo grūdelio palyginimo pavyzdį pirmiausia prisitaikė sau: Jis ne tik radikaliai atmetė bet kokią nuodėmės klastą, bet net (nesusitepęs nė menkiausia kalte) dėl mūsų visų galutinio likimo prisiėmė milijardų žmonių nuodėmes. Dievo Sūnus pats tapo „nusidėjėliu“ (2 Kor 5, 21), idant mes, laikydamiesi pažintų krikščioniškų tiesų, galėtume aplinkiniams nepailstamai liudyti, jog ir šiuolaikinių technologijų klestėjimo laikais Išganytojo kryžiaus kvailybė ir Dievo silpnybė tebėra išmintingesnė ir galingesnė už žmones (plg. 1 Kor 1, 25).

Reikia pastebėti, kad tik dar stokojantys tikėjimo Kristumi gali sau tarti, jog Jo kryžius yra kvailystė (plg. 1 Kor 1, 18). Tačiau kai tikintieji su malda širdyje palinksta prie Šventojo Rašto puslapių, jiems Šventoji Dvasia atveria „nesuvokiamus Kristaus turtus“ (Ef 3, 8) ir jie pradeda vis giliau suprasti, kad būtent todėl, jog Jėzus visiškai nusižemino iki kryžiaus mirties, Jį Dievas Tėvas taip didžiai išaukštino, jog Jį garbinti yra pašauktos kiekvienos lūpos (plg. Fil 2, 11).

Kristaus mirtį ir Jo nesiliaujančio šlovinimo triumfą jungia Velykų pergalė. Nes tik todėl, kad Jo kūnas mirties pančiais buvo apraizgytas tik dvi dienas, o trečią – prisikėlė, Jėzus yra amžinai gyvas ir nuolatos trokšta, kad visi Jo sekėjai drąsiai imtų ir neštų savo asmeninį kryžių taip, kaip tai darė Jis pats, vykdydamas Tėvo valią.

Popiežius Benediktas XVI prasmingai rašė: „Sekti Kristų, vadinasi, dalyvauti Jo kryžiuje, vienytis su Jo meile, dalyvauti mūsų gyvenimo perkeitime, kuris tampa naujo žmogaus, sukurto pagal Dievą (plg. Ef 4, 24), gimimu. Kas užmiršta kryžių, praleidžia krikščionybės esmę (plg. 1 Kor 2, 2)“.

Deja, ir šios Gavėnios metu pastebime, kad nemažėja žmonių, kurie, ignoruodami Viešpaties kryžių, ir toliau leidžiasi apakinami ir suvedžiojami šio pasaulio kunigaikščio. Jis vienaip ar kitaip veikia nemažą dalį paklydėlių juodojo biznio vertelgų, o šie per įtakingiausias masinio poveikio priemones – interneto svetaines ir televizijos laidas tebeskleidžia nuožmaus žiaurumo ir nepadorybių vaizdus, kurie ypač smukdo nemažos dalies jaunimo dvasią.

Nors mūsų laikais tai išties sunki užduotis – padėti jauniems ir kitiems žmonėms atitrūkti nuo nuodėmingų dalykų, idant savo vidinius žvilgsnius jie galėtų nukreipti į Kristų, vis dėlto, pasikliaudami mūsų gerojo Ganytojo beribio gailestingumo malone: „O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“ (Jn 12, 32), tvirtai tikėkime, kad Jis ištesės savo pažadą ir Dievo Motinos, visų šventųjų bei mūsų visų – nuoširdžiai besimeldžiančiųjų dėka tikrai (anksčiau ar vėliau) taip patrauks (pirmiausia tų, už kuriuos nuolat meldžiamės, širdis) prie savo meile degančios Širdies, kad jie praras bet kokį poreikį vėl sugrįžti į nuodėmių klampynę.

Šis nuostabiai palaimingas visiems žmonėms dykai teikiamas išlaisvinimas yra suteikiamas vykdant vieną sąlygą – kaip svarbu prie Kristaus kryžiaus ateiti (su sugrudusia širdimi), jį su tikėjimu apkabinti, idant galėtume savo ir kitų veiduose išvysti asmeninio prisikėlimo (iš buvusių kalčių mirties) džiaugsmo ašaras.

Kun. Vytenis Vaškelis

© 2006 „XXI amžius“