Inteligentiški VSD patarnavimai
Dėl VSD tardymo metodų
Nepriklausomybės akto signatarai Algirdas Patackas
ir Liudvikas Simutis kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD)
vadovą Algirdą Pocių, rekomenduodami pradėti tarnybinį patikrinimą
dėl kai kurių departamento pareigūnų iki šiol darbe taikomų rusiškų
tardymo metodų. Apie tai signatarai pranešė Seime surengę spaudos
konferenciją. Joje dalyvavęs signataras A.Patackas kalbėjo apie
plačiai nuskambėjusią galimos nelegalios prekybos ginklais byl¹
bei api laikinai sulaikytus Krašto apsaugos ministerijos 2-ojo operatyvinių
tarnybų departamento pareigūną majorą Joną Zajančkauską ir vieną
lietuviško šaunamojo ginklo kūrėjų bei buvusį Seimo narį Algirdą
Petrusevičių.
Anksčiau į VSD dėl tardymuose panaudotų prievartos metodų
kreipęsis įtariamasis byloje J.Zajančkauskas nesulaukė jokių nuolaidų
ar paaiškinimų. Bet kokios insinuacijos, esą VSD pareigūnai taiko
neteisėtus tyrimo metodus, neatitinka tikrovės ir gali būti vertinami
kaip bandymas daryti įtaką tyrimo rezultatams, kol tyrimas nebaigtas,
o byla neišnagrinėta teisme, - buvo teigta VSD atstovo spaudai
išplatintame pranešime. Prokuratūros ir VSD pranešimai spaudai išplatinti
tą pat dieną, kai paskelbtas dviejų Nepriklausomybės Akto signatarų
raginimas VSD vadovybei atlikti tarnybinį patikrinimą dėl J.Zajančkausko
kvotos metodų.
Rodos, Faustas Kirša, prieškario poetas ir intelektualas, yra išsitaręs, jog norėtų gyventi tokioje valstybėje, kurios saugume galėtų dirbti. Prieškario inteligentas, matyt, norėjo pasakyti, kad valstybės saugumui yra būtinas tam tikras inteligentiškumo lygis.
Norime paviešinti kai kurias aplinkybes, susijusias
su vadinamąja galimai nelegalios prekybos ginklais byla, kai VSD
suėmė buvusį Seimo narį, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių, rezistentą
Algirdą Petrusevičių ir KAM AOTD (Antrojo operatyvinių tarnybų departamento)
majorą Joną Zajančkauską. Pirmiausia apie VSD tardymo metodus. Neliesime
čia tų neleistinų metodų, kuriuos paviešino majoro J.Zajančkausko
advokatas J. Gaudutis 12 valandų trukmės tardymų, trukdymų miegoti
ir kitų, taip pat rimtų procedūrinių pažeidimų, kaip ir pačios bylos
visa tai teisėsaugos kompetencijoje. Mums, praėjusiems KGB tardymų
mokyklą, labiau rūpi moralinė dimensija. Štai ką teigia majoras
J.Zajančkauskas: jį tardžiusiems jauniems VSD pareigūnams K.K ir
T.G. jis profesinių priekaištų neturi, traktuodamas juos kaip kolegas,
atliekančius savo pareigas. Tačiau iš tardymą perėmusio šių pareigūnų
viršininko, VSD Kovos su terorizmu valdybos vadovo Arūno Paukštės,
jis išgirdo štai ką: Kodėl nuėjęs pas prokurorą nekalbėjai taip,
kaip buvome surežisavę ir susitarę? Dabar pats save gali kaltinti.
Zonoje būsi padarytas gaidžiu, čiulpsi... Turi gražias dukras, nežinia,
kas su jomis gali atsitikti, turėk omeny. Perduosiu į zoną informaciją,
kad tu užvertei Daškę (t.y. nušovei Remigijų Daškevičių), o tada
žinai, kas tavęs laukia... ir t.t. Visa šita tirada buvo pagardinta
šlykščiais rusiškais keiksmažodžiais.
Netikėti majoru J.Zajančkausku neturime pagrindo. Pažįstame jį kaip vieną pirmųjų Lietuvos savanorių - kūrėjų, kaip dorą ir sąžiningą karininką, absoliučiai ištikimą Lietuvos Respublikai. Įrodyti jo teiginių tiesą gali nebent jauni pareigūnai K.K. ir T.G., jei jiems užteks pilietinės narsos. Tačiau norime paklausti: kodėl VSD tarnauja ir net užima aukštas pareigas žmonės, vartojantys kriminalinį žargoną ir keiksmažodžius, gąsdinantys fiziniu susidorojimu, darantys į jokius rėmus netelpančias užuominas apie tai, kas gali ištikti dukras? Ar buvęs Kaišiadorių prokuroras, matyt, iš Pravieniškių atsinešęs savo žemiausio lygio kriminalinį mentalitetą, gali užimti pareigas, susijusias su intelektu? Juk specialiosios tarnybos kai kur yra vadinamos intelligence service, ką galima išversti ne tik kaip žvalgyba, bet ir inteligencija, protiniai gabumai, sumanumas. Geru žvalgu gali būti tik tam tikrą intelektą bei kultūrinį lygį turintis žmogus. Ką apie savo inteligentiškąjį pavaldinį mano VSD vadovybė? Ar toks žmogus gali vadovauti kovai su terorizmu, kur intelektas ir kultūrinis akiratis yra būtiniausios savybės?
Dėl šios bylos kyla daug klausimų. Ar nekvepia čia tam tikru užsakymu? Paaiškinsime, kodėl šito klausiame: neseniai spaudos kioskuose pasirodė laikraštukas, pavadintas Karštu komentaru. Kiek galime suprasti iš redakcijos sudėties, jis yra atsipumpuravęs iš panašaus Laisvo laikraščio. Šitame marginaliniame leidinyje buvo spausdinamas ilgas tęstinis straipsnis Jie nužudė Jurą Abromavičių, kur aprašomi keliolikos metų senumo įvykiai, vadinamasis Kauno savanorių maištas. Straipsnio autorius toksai Adolfas Strakšys, buvęs komunistinės Šluotos redaktorius, knygelių apie revoliucinių kovų dalyvius bei sovietinius partizanus autorius. Štai straipsnio citata: Greičiausiai prokuratūra neapsiriktų apklaususi buvusį Seimo narį A.Petrusevičių ir J.Abromavičiaus byloje (vasario 2-16 d. numeris). Panašų pageidavimą šio leidinio puslapiuose pareiškė ir gerai žinomas Audrius Butkevičius, tuo metu staiga atsiradęs Lietuvoje. Kaip tik tuo metu, sinchroniškai, ir suimami A.Petrusevičius ir J.Zajančkauskas. Nuo kada prokuratūra ir VSD pradėjo klausyti šio avantiūristo ir kyšininko (neseniai Ekstroje demaskuoto dėl ryšių su GRU) patarimų ir pageidavimų? Dar įdomiau, kad ką tik iškepto leidinio redakcija yra tiek turtinga, kad giriasi užsakiusi metinę prenumeratą daugeliui mokyklų, bibliotekų, taip pat šalies savivaldybių ir seniūnijų, o visiems norintiems taip pat siūloma padovanoti metinę prenumeratą, užtenka tik susisiekti faksu ar elektroniniu paštu. Ar VSD nedomina šio laikraščio lėšų šaltiniai? Ar šie pinigai nėra iš to beveik milijardo rublių, kuriuos Rusijos Dūma šių metų biudžete skyrė demokratijai Rusijoje ir artimajame užsienyje skleisti ir kurių panaudojimą koordinuoja toksai Modestas Kolerovas, Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos vadovas, informacinio karo prieš Baltijos šalis koordinatorius. Šiame leidinėlyje rasime ne tik senais gandais pagrįstą J.Abromavičiaus bylos versiją, bet ir ditirambus Baltarusijai ir jos batkai, sužinosime, koks idealistas ir nekaltai nuteistas yra M.Burokevičius ir koks protingas ir visažinis yra Durnių laivo autorius. Jame nupieštas Lietuvos paveikslas visiškai atitinka tokių Kremliaus ruporų, kaip interneto svetainės Regnum.ru apžvalgininko V. Olžičiaus, eurazijininko A.Dugino ir kitų pageidaujamą vaizdinį. Tačiau neteko girdėti apie kokias nors VSD pastangas bent pasidomėti šia provokacija. Užuot to, keliamos bylos žmonėms, kurių akivaizdi kaltė yra į akis krentąs patriotizmas. Argi ne įdomu, kad vienas šios bylos iniciatorių gerai žinomas Kaune senas sovietinės prokuratūros vilkas, kurio ryšiai su KGB nėra paslaptis Kauno kolekcininkams. Kito prokuroro, kuruojančio majoro J.Zajančkausko bylą, pavardė šmėkščioja tarp KGB tardytojų, persekiojusių LKB kronikos žmones užtenka atsiversti pavardžių sąrašą paskutiniame LKB kronikos tomelyje.
Tačiau norime grįžti prie to, nuo ko pradėjome nuo moralinio klimato mūsų valstybėje. Kalbos apie valdžios prestižą, apie kovą su korupcija ir kitomis blogybėmis yra beprasmės, jei aukšto rango pareigūnai leidžia sau elgtis ir kalbėti su piliečiu žemiausio lygio kriminaline leksika bei rusiškais keiksmažodžiais. Ne šiaip piliečiu su karininku. Šito Lietuvos karininkai nepamirš. Teko kalbėtis su daugeliu Lietuvos kariuomenės karininkų, buvusių savanorių jie šitokį elgesį vadina ne tik asmeniniu, bet ir viso Lietuvos karininkų korpuso įžeidimu. Kam tai naudinga, kas atsakingas už tokį jėgos struktūrų supriešinimą, turės atsakyti VSD vadovybė.
Post Scriptum: Remdamiesi LR Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymu (4 str.), rekomenduojame VSD vadovybei atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinės etikos pažeidimų bei atitikimo einamoms pareigoms.
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai
Algirdas PATACKAS,
Liudvikas SIMUTIS
© 2006 XXI amžius
|