|
Opozicijos priedermė uždegti šviesą ir apšviesti netvarką
Andrius Kubilius,
Opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos pirmininkas
Kas realiai yra valdžioje
Opozicijos iniciatyva paaiškėjo, kaip supuvusi yra valdančioji koalicija ir kiek intrigų, apgavysčių ir išdavysčių joje yra. A.Paulauską jo partneriai paprasčiausiai išdavė.
Opozicijai pavyko visuomenei parodyti, kas realiai vyksta valdančiojoje daugumoje. Pasimatė visos jos blogybės. Norint apsivalyti, visų pirma reikia pamatyti visas šiukšles. O norint tai padaryti, reikia uždegti šviesą. Opozicijos priedermė demokratinėje valstybėje ir yra būtent tokia uždegti šviesą ir apšviesti valdžios sukeltą netvarką, apgavystes ir kitokias šiukšles, kad galų gale rinkėjai apsispręstų, ar jie nori apsivalyti, ar jiems tinka tokia netvarka.
Pagaliau pamatėme ir tai, kas realiai vyksta Darbo partijoje. Jau ne tik Lietuva, bet ir pati Darbo partija pradeda suprasti, kokių problemų ir kiek žalos ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Darbo partijai pridaro jos lyderis Viktoras Uspaskichas. Darbo partijos sveikimas ir narių pasirinkimas, su kuo jie su V.Uspaskichu ar su Lietuva, taip pat būtų naudingas.
Darbo partija šią savaitę pademonstravo, kad yra sunkiai valdomas intrigų kamuolys, kuris, atrodo, nelabai žino, ko iš viso nori. Teiginiai, kad ji šią savaitę pasiekė daugiau valdžios, mano įsitikinimu, yra menkai pagrįsti, nes iš noro imti valdžią ir Premjero postą liko tik vienas postas V. Uspaskicho draugą ir bendražygį (A.Paulauską) pakeitė kitas jo draugas (V. Muntianas). Darbo partija atsiskleidė kaip intrigų ir išdavysčių partija. Kaip sakoma, tą ir reikėjo įrodyti.
Visiškai nepagrįsti samprotavimai, kad opozicija nieko nepasiekė. Būdamas joje negali tikėtis kokių nors postų. Opozicija valdančiajai daugumai parodė savo jėgą ir pasiekė svarbiausią rezultatą, parodė, kas realiai vyksta valdžioje, koks tai yra apgavysčių ir intrigų kamuolys. Lietuvos žmonės privalo matyti realų vaizdą, nors jis ir nemalonus. Šiukšlės bado akis, bet tik toks yra kelias į apsivalymą.
Opozicija ir toliau aktyviai vykdys savo pareigas, kels visas valdžios negeroves į viešumą. Mums daug kas nepatinka Vyriausybės darbe, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemoje, ir ministrai tegul negalvoja, kad jų gyvenimas gali būti ramus, kad jų nelaukia žmonių nepasitenkinimą atspindinčios interpeliacijos ar nepasitikėjimai.
Seimo vadovybė taip pat neturi tikėtis, kad mes užmiršime Seimo privilegijų ir tarnybinių piktnaudžiavimų skandalus. Kad šioje Seimo valdyboje nebuvo sugebėta patvirtinti mūsų paprastų, bet efektyvių ir būtinų sprendimų, kovojant su išsikerojusiomis blogybėmis, akivaizdžiai demonstruoja, kad šiai valdančiajai daugumai patogu gyventi netvarkoje ir privilegijose. Jeigu ir kitą savaitę mes matysime tokį pat problemų vilkinimą, turėsime ką pasakyti apie naujojo Seimo Pirmininko gebėjimus. Valdančioji dauguma tegul nesitiki, kad šias temas mes užmiršime ir privilegijos (ne tik Seime) liks galioti.
Aklavietė naudinga Kremliui
Mažeikių naftos akcijų pardavimo procese Vyriausybė atsidūrė aklavietėje, kuri naudinga Kremliui. Vienintelis klausimas: ar sąmoningai, ar per žioplumą? Jeigu A. Brazauskas su K.Daukšiu savo neveiklumu į Lietuvą atvesdins Kremliaus Rosneft, pasigailėjimo jiems nebus. Jeigu turi tokių planų, tegul jau šiandien galvoja ne tik apie politinę, bet ir apie teisinę savo atsakomybę, kai dėl jų sąmoningo neveikimo Lietuva patirs milžiniškus ne tik finansinius, bet ir politinius bei saugumo nuostolius.
A.Brazauskas jau šiandien turi galvoti, kad jis Lietuvos istorijoje gali likti tik kaip Rosneft ar kitos Kremliaus kompanijos atvesdintojas į Lietuvą. Jeigu paaiškės, jog Premjeras užsikrėtė Šrioderio sindromu (jis pasirašė Šrioderio-Putino paktą dėl Baltijos dujotiekio ir tapo jo valdybos pirmininku) ir planuoja pasirašyti Brazausko-Kremliaus paktą dėl Mažeikių naftos, o po to dar gal tapti ir Rosneft valdybos nariu, tai tegul jau šiandien prisimena garsųjį Maišiagalos memorandumą.
A. Brazauskas mano, jog geriausia būtų pasiduoti Kremliaus šantažui, dėl naftos tiekimo atsiklaupus ant kelių kalbėtis su Kremliumi. Tai pats beviltiškiausias kelias. Mes dėsime visas pastangas, kad apgintume Lietuvą nuo tokių A. Brazausko asmeninių klaidų.
Lietuva neturi nusileisti Rusijos grasinimams
Lietuvos Vyriausybė jokiu būdu neturi nusileisti Rusijos grasinimams dėl Mažeikių naftos dėl šių motyvų:
Nacionalinio saugumo interesai pagal įstatymą ir sveiką protą yra aukštesni už visus kitus. Kremliui Mažeikių įmonės kontrolė reikalinga ne tiek dėl ekonominių, kiek dėl politinių tikslų, be kita ko, ir dėl politinės įtakos išlaikymo Lietuvoje.
Mažeikių nafta yra Lietuvos, kartu Europos Sąjungos įmonė, kurios akcijų apyvartos Rusija negali suvaržyti kitaip, kaip teismo sprendimu ES teritorijoje.
Vyriausybei įsigijus įmonės akcijas iš Jukos nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo Rusijos skolų reikalavimai toliau galioja Jukos, bet nustoja galioti Mažeikių naftai ir jos savininkei Lietuvos valstybei (Vyriausybės asmenyje).
Mažeikių naftą perimantis pirkėjas naftos tiekimo sąlygas užsitikrina pats. Tai nėra Lietuvos valstybės, kuri jau tampa nebe savininkė, atsakomybė.
Absurdiška galvoti, kad pirkėjas mokėtų milijardus litų už įmonę, kuri neturėtų apsirūpinimo žaliavomis ir veiklos perspektyvos. Pavyzdžiui, Kazachijos įmonės naftos mainų su Statoil pastarojo yra viešai patvirtintos.
Vyriausybės atstovas neturi niekur vykti aiškintis naftos tiekimo garantijų ir jokiu būdu ne į Maskvą. Nebent į Varšuvą ar Astaną. Lenkijos įmonė yra Europos Sąjungos įmonė, Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė, strateginė JAV partnerė, todėl kaip pirkėjas turi dar ir geostrateginį pranašumą. Kodėl reikia tikėti Maskvos grasinimais, kad ji tokiam stambiam ES vartotojui taikys naftos blokadą? Tikimybė, kad Lenkijos įmonė nebus priversta perparduoti Mažeikių naftos Kremliaus koncernui yra didesnė, nei Kazachijos įmonės atveju.
Jeigu Lenkijos įmonė atsisakytų pirkti Mažeikių naftą, pirmenybė turi būti atiduodama kazachų įmonei.
Galima daryti prielaidą, kad, Mažeikių naftą pardavus Lenkijos arba Kazachijos įmonei, naftos tiekimas gali būti laikinai nutrauktas. Tokiu atveju Rusija bus kaltinama blokada ir susilauks tarptautinio rezonanso. Bus prisiminta, kad SSRS-Rusija Mažeikiams jau yra taikiusi blokadą. Ar Rusija, kuri siekia tapti PPO nare, kuri rengia G8 susitikimą energetikos saugumo klausimais šių metų vasarą, gali taikyti tokias sankcijas ir ar ilgai?
© 2006 XXI amžius
|