Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Pirmasis Benedikto XVI vizitas į Dievo Motinos šventovę

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina maldininkus, susirinkusius prie garsiosios Romos Dievo Motinos šventovės

Popiežius Benediktas XVI iš sraigtasparnio žvelgia į Romos pietiniame pakraštyje esančią Dieviškosios meilės šventovę

Po Rožinio maldos Šventasis Tėvas tikintiesiems pasakė kalbą

Vizito pabaigoje prie stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo Benediktas XVI susikaupė privačiai maldai

Važiuodamas pro tikinčiųjų minią, Šventasis Tėvas jiems suteikia savo palaiminimą AP ir Reuters nuotraukos

Rožinio džiaugsmingųjų slėpinių apmąstymas

Visiškai suprantama, kad popiežius Benediktas XVI, kuris savo pirmojoje enciklikoje „Deus Caritas est“ daug rašė apie Dievo Motiną, kaip „moterį, kuri myli“, pradėdamas jai Bažnyčios liturgijoje skirtą gegužės mėnesį aplankė Romos didžiausią Švč. Mergelės Marijos, Dieviškosios meilės Motinos, šventovę. Čia jis kvietė tikinčiuosius atsiverti Dievo meilei kovojant su šių dienų blogybėmis, ypač karais ir terorizmu. Šventasis Tėvas taip pat sakė, kad šiuo vizitu jis norėjo pratęsti tradiciją savo pirmtako Jono Pauliaus II, kuris prieš 27 metus, antraisiais savo pontifikato metais (1979 m. gegužės 1 d.), taip pat pirmą kartą lankėsi šioje Dieviškosios meilės šventovėje („Santuario del Divino Amore“).

Iš Vatikano sraigtasparniu atskridusį popiežių Benediktą XVI kartu su didele grupe maldininkų pasitiko jo generalinis vikaras Romos miestui kardinolas Kamilas Ruinis, už šį pietinį Italijos sostinės sektorių atsakingas augziliaras vyskupas Pietras Skiavonas ir šventovės rektorius prelatas Paskualė Sila. Priešais stebuklingąjį Dievo Motinos atvaizdą Popiežius su visais sukalbėjo rožinio maldos pirmąją Džiaugsmingąją slėpinių dalį, o paskui kalbėdamas pabrėžė, kaip yra svarbu apmąstyti ir Išganymo istorijos pradžią nuo Jėzaus prasidėjimo Šventosios Dvasios veikimu iki Jo misijos atskleidimo, taip pat tikru supratimu ir meile paremtą Švč. Mergelės Marijos atsidavimą Dievo valiai visuose išbandymuose.

„Galėjom apmąstyti nuolankų Marijos tikėjimą, visišką pasitikėjimą Dievu bei atsidavimą į Jo rankas, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Ir mes, kaip Betliejaus piemenys, pasijutome esantys šalia Kūdikėlio Jėzaus ir Jame atpažinome bei pašlovinome Amžinojo Dievo Sūnų, kuris iš meilės tapo mūsų broliu ir draugu, mūsų vieninteliu Išganytoju. Įžengėme ir mes kartu su Marija ir Juozapu į šventyklą, kad galėtume Dievui paaukoti Kūdikį ir atlikti apsivalymo apeigas. Tuo metu ir mes išgirdome Simeono žodžius apie išganymą ir kartu prieštaravimo ženklą apie kryžių ir kalaviją, kuris po Sūnaus kryžiumi pervers ir Marijos sielą, ir kaip tik dėl to ji taps ne tik Dievo Motina, bet ir visų mūsų Motina“.

Toliau savo kalboje prisiminęs tai, ką yra rašęs apie Švč. Mergelę Mariją minėtoje savo enciklikoje, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad ji yra „Dievo meilės mums, Jo švelnumo ir gailestingumo vaisius ir ženklas“. Todėl pasaulio katalikai visoje krikščionybės istorijoje ir visose vietose savo maldose sudeda Dievo Motinai savo rūpesčius ir viltis, gyvenimo džiaugsmą ir liūdesį. Taigi ir šioje šventovėje Popiežius sakė norįs melsti Dieviškosios meilės Motiną paramos ir globos Romos diecezijai ir jos vyskupui, kitiems vyskupams ir jų pagalbininkams kunigams, šeimoms (kad iš jų kiltų daugiau dvasinių pašaukimų), vargšams ir kenčiantiems, vaikams ir seneliams bei „visai mylimai italų tautai“.

Prisimintas stebuklingas Romos miesto išgelbėjimas

Šventasis Tėvas taip pat prisiminė romiečių pažadus Dieviškosios meilės Motinai, duotus 1944 metais, kai jie jos maldavo išgelbėti Romos miestą nuo sunaikinimo per Antrąjį pasaulinį karą. Tuomet, sąjungininkų kariuomenei priartėjus prie nacių okupuotos Romos, iškilo realus pavojus, kad Italijos sostinė bus sugriauta per mūšius. 1944 m. birželio 4 d. susirinkę prie „Madonna del Divino Amore“ paveikslo, dėl prasidėjusių bombardavimų perkelto į Šv. Ignoto bažnyčią, Romos tikintieji kartu su popiežiumi Pijumi XII meldė Švč. Mergelės Marijos apsaugoti jų miestą. Už taikų miesto išvadavimą jie pasižadėjo pastatyti Dievo Motinai naują šventovę, įkurti artimo meilės darbų centrų ir dvasiškai atsinaujinti, kad gyvenime būtų laikomasi moralės nuostatų.

Tą pačią dieną po šios maldos ir duotų pažadų nacių kariniai daliniai be mūšio pasitraukė iš Romos ir pro miesto vartus įžengė sąjungininkų kariuomenė. Romiečiai labai džiaugėsi šiuo stebuklingu išgelbėjimu, ir popiežius Pijus XII suteikė tam Švč. Mergelės Marijos atvaizdui „Romos miesto gelbėtojos titulą“. Tesėdami savo pažadus, romiečiai katalikai šalia šventovės esančios Kastel di Levos pilies griuvėsių vietoje įrengė senelių prieglaudą. Buvo pastatyta ir nauja išraiškingos architektūros šventovė, kurią popiežius Jonas Paulius II iškilmingai konsekravo 1979 m. liepos 4 d. Kartu buvo įrengtas mariologijos centras su didele biblioteka ir patalpos maldininkų susitikimams ir konferencijoms.

Tuomet šventovės konsekracijos iškilmėse Jonas Paulius II priminė ir trečiąjį romiečių įžadą, – dorovinį atsinaujinimą, – „kuris dar vis galioja ir kurį pasiekti yra daug sunkiau“. Todėl kasdieninis moralus elgesys turi likti „nuolatiniu įsipareigojimu, reikalaujančiu savo gyvenimą stengtis taip atnaujinti, kad jis būtų panašus į Jėzaus gyvenimą“. Jo įpėdinis Benediktas XVI taip pat meldė tos vidinės stiprybės, kuri leistų Romos gyventojams įgyvendinti šį pažadą. Dvasinis atsinaujinimas, pasitikint Dievo meile, reikalingas siekiant „pasaulį išvaduoti iš karų ir terorizmo“, sakė jis ir prašė Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, užtarimo neseniai Irake žuvusiems keliems italų kariškiams.

Išskirtinio Dieviškosios meilės Motinos garbinimo ir dvasinio atsinaujinimo intencija pastaraisiais dešimtmečiais Italijos katalikų akcija, masinė pasauliečių organizacija, kiekvieną savaitę rengia šventovėje naktines maldos procesijas ir vigilijas. Naktinės procesijos iš Romos centro į Švč. Mergelės Marijos šventovę vyksta kiekvieną šeštadienį laikotarpiu nuo Velykų iki spalio pabaigos, taip pat gruodžio 8-ąją, Nekaltojo prasidėjimo iškilmių proga.

Šventovės istorija ir išaugęs populiarumas

Kaip teigiama Vatikano radijo pranešime, kuriame gana išsamiai pateikiama Dieviškosios meilės šventovės istorija, dabartinėje jos vietoje nuo XII amžiaus stovėjusios Kastel di Levos pilies bokšto viršūnėje buvo įkeltas paveikslas, vaizduojantis soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją, rankoje laikančią Kūdikėlį Jėzų, virš jų plevenantį balandį, simbolizuojantį Šventąją Dvasią. Iki tol vietos žmonių gerbtas paveikslas išgarsėjo kaip stebuklingas tik XVIII amžiuje. 1740 metų pavasarį pasiutusių šunų užpultas keliauninkas, žiūrėdamas į jį, maldavo išgelbėjimo malonės. Nelaimingojo malda buvo išklausyta: šunys staiga nuo jo atšoko ir išsilakstė po laukus.

Nuo tada, sužinoję šią istoriją, prie pilies bokšte buvusio paveikslo pradėjo burtis minios tikinčiųjų, atvykstančių melsti Dievo meilės ir gailestingumo malonių. Tų pačių 1740 m. rugsėjo 5 d. buvo pastatyta nedidelė bažnyčia, į kurią perkeltas stebuklingas Dieviškosios malonės Motinos paveikslas. 1744 metais čia buvo pastatyta didesnė bažnyčia pagal architekto Filipo Raguco projektą. Tą šventovę 1750 m. gegužės 31 d. konsekravo kardinolas Karlas Reconikas, būsimas popiežius Klemensas XIII. Keletą amžių Dieviškosios meilės šventovė nebuvo gerai prižiūrima, bet maldininkai piligrimai ją lankė nuolat.

Šventovės atgimimas ir suklestėjimas prasidėjo 1930 metais, kai jos rektoriumi buvo paskirtas jaunas ir energingas kunigas Dievo tarnas Umbertas Terenzis (dabar jam pradėta kanonizacijos byla), kuris atgaivino vietinės parapijos veiklą ir įsteigė Dieviškosios meilės Motinos misijų kongregaciją, dabar turinčią savo centrus Lotynų Amerikos ir Azijos šalyse. „Dieviškosios meilės Motinos vaikų“ vyrų ir moterų vienuolijos charizmos pasižymi ypatinga pagarba Švč. Mergelei Marijai ir artimo meilės darbais, jie globoja vargšus, apleistus, vienišus ir kenčiančius visuomenės narius.

Kaip minėta, šios šventovės išpopuliarėjimas tarp Romos gyventojų, ypatingas jų prisirišimas prie Dieviškosios meilės Motinos atvaizdo yra susijęs su Antrojo pasaulinio karo įvykiais ir stebuklingu Romos miesto išgelbėjimu. Skelbdamas Didįjį 2000 metų krikščionybės jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II savo bulėje „Incarnationis Mysterium“ įrašė Dieviškosios meilės Motinos šventovės baziliką greta keturių patriarchalinių bazilikų kaip vieną iš jubiliejiniais metais lankytinų Romos vyskupijos bažnyčių.

© 2006 „XXI amžius“