Kaišiadorių vyskupijoje Kaišiadorių dekanate
Katedros konsekracijos 70-mečio šventė
|
Apaštalinis nuncijus laimina
jį pasitikusius kaišiadoriečius
|
|
Į Katedrą Kaišiadorių vyskupas
Juozapas Matulaitis (kairėje)
įžengė kartu su svečiais Apaštalų
Sosto nuncijumi Lietuvoje
arkivyskupu Peteriu Stephanu
Zurbrigenu (viduryje) ir Apaštalų
Sosto nuncijumi Albanijoje
arkivyskupu Jonu Bulaičiu (dešinėje)
|
|
Garbieji dvasininkai kurijoje
apžiūrėjo ekspoziciją,
skirtą vyskupijai
|
|
Kaišiadorių Kristaus
Atsimainymo Katedra
|
|
Monstrancija popiežiaus
Pijaus XI dovana Kaišiadorių Katedrai
|
|
1920 m. kovo 18 d. Kaišiadorių
parapijos svečių knygoje
pasirašiusio arkivyskupo
Achilės Rati (1922 metais tapusio
popiežiumi Pijumi XI) įrašas
|
|
Apaštalų Sosto nuncijus Lietuvoje
arkivysk. Peteris Stephanas
Zurbrigenas kaišiadoriečių buvo
sutiktas su lietuviškos duonos
kepalu. Kairėje Kaišiadorių
vyskupas Juozapas Matulaitis
|
KAIŠIADORYS. Gegužės 14 dieną mieste lankėsi
Apaštalų Sosto atstovas Lietuvoje arkivyskupas Peteris Stephanas
Zurbrigenas. Arkivyskupo apsilankymo tikslas Kaišiadorių Kristaus
Atsimainymo Katedros konsekracijos (pašventinimo) 70-ies metų sukakties
minėjimas. Katedrą 1936 m. gegužės 10 d. konsekravo pirmasis Kaišiadorių
vyskupas Juozapas Kukta.
Atvykusį Apaštalų Sosto atstovą arkivysk. P.S.Zurbrigeną, lydimą Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio ir šiuo metu Kaišiadorių vyskupijoje viešinčio arkivysk. Jono Bulaičio (Apaštalų Sosto atstovas Albanijoje), Dievo tarno arkivysk. Teofiliaus Matulionio aikštėje, prie Kaišiadorių Katedros, pasitiko Kaišiadorių parapijos tikintieji, kunigai, Kaišiadorių rajono savivaldybės vadovai. Šio sutikimo pradžioje, nuskambėjus ragų sutartinei ir liaudies dainoms, garbų svečią pasveikino rajono savivaldybės meras Romualdas Urmilevičius, įteikęs šviežios, Kaišiadorių duonos kepykloje iškeptos, duonos kepalą.
Skambant varpams, vyskupai įžengė į Katedrą. Svečiams pasimeldus prie Švč. Sakramento, šios šventės dalyviai klausėsi trumpo pranešimo apie Katedros statybos istoriją, jos vaidmenį vyskupijos ir krašto Katalikų Bažnyčios gerovei. Pranešime, kurį parengė ir skaitė kun. Antanas Gediminas Tamošiūnas (Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris), be kita ko, buvo sakoma: Ir vis dėlto net didžiausios priespaudos metu Viešpats leido šiai Katedrai išlikti tikėjimo mokytoja ir liudytoja vietinei Bažnyčiai, o gal net ir už jos ribų, apdovanodamas ją iškiliais ganytojais. Šią bažnyčią Katedrą, o ir visą vyskupiją bei mūsų kraštą pirmiausia išgarsino antrojo Kaišiadorių vyskupijos ganytojo, arkivyskupo T.Matulionio asmenybė: jo šventas gyvenimas ir gerojo ganytojo pavyzdys. Ne veltui 1990 metais popiežius Jonas Paulius II šiam didžiam ganytojui bei kentėtojui už Bažnyčią ir jos vaikus suteikė Dievo tarno titulą bei nurodė, jog šios vyskupijos tikintieji gali jam melsti altorių garbės, o sau, per jo užtarimą, išmelsti Viešpaties malonių. Dar daugiau, 1987 metais, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II tuometinį šios vyskupijos apašt. administratorių vyskupą Vincentą Sladkevičių paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu, tuo ypatingai išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, šią vyskupiją, jos ganytoją bei Katedrą vyskupo bažnyčią.
12 val. buvo celebruojamos šv. Mišios. Joms vadovavo arkivysk. P.S.Zurbrigenas, koncelebravo arkivysk. J.Bulaitis, Kaišiadorių vysk. J.Matulaitis, vyskupijos kunigai monsinjorai bei dekanatų dekanai. Šv. Mišios buvo švenčiamos lotynų kalba, pamokslą sakė arkivysk. P.Zurbrigenas. Arkivyskupas pabrėžė: Jūsų Katedros istorijoje buvo daug džiaugsmingų momentų, tačiau ir nemaža liūdesio akimirkų, kada ateistinis-materialistinis režimas draudė tikintiesiems lankyti bažnyčią. Bažnyčia Kaišiadoryse patyrė daug sukrėtimų ir net kankinystės, kai kunigai ir tikintieji negalėjo liudyti ir išpažinti savojo tikėjimo. Su dėkingumu noriu prisiminti ganytojus ir kunigus, kurie darbavosi šioje Katedroje, o ypač arkivysk. Teofilių Matulionį, patyrusį Sibiro tremtį, kurio žemiškieji palaikai ilsisi šios Katedros kriptoje. Meldžiu, kad jo beatifikacijos procesas, pradėtas 1990-aisiais, būtų greitai ir sėkmingai baigtas. Kitoje vietoje arkivyskupas sakė: Bažnyčia kuri esame mes visi yra Dievo šeima. Kiekviena šeima privalo turėti namus, į kuriuos sugrįžta, kuriuose bendrauja, išgyvena ypatingų gyvenimo momentų džiaugsmą ir skausmą, tampa bendruomene. Tai, kas būdinga kiekvienai šeimai ir kiekvienai žmonių bendrijai, iš tiesų yra taip pat būdinga ir Bažnyčiai Dievo šeimai. Taigi, kaip buvo nuo seno, krikščionys privalo visų pirma susiburti Viešpaties dieną konkrečioje vietoje, kad švęstų bendrystę su Prisikėlusiu Kristumi. Sekant Mokytojo Kristaus nurodymais, jie privalo išlikti stipriai įsitikinę, kad Dievo buvimas tarp žmonių yra tikras ir po Kristaus pašlovinimo, ir, kad šioje bendruomenėje, kuri yra mistinis Kristaus kūnas, gyvena Prisikėlusiojo dvasia. Jūsų Katedroje, konsekruotoje prieš 70 metų, Viešpaties buvimas aiškiai atsiskleidžia daugybe būdų, kaip antai: Jo Žodyje, garbinimo maldoje, kunigiškoje tarnystėje, sakramentuose, eucharistinėje aukoje... Pamokslo pabaigoje, arkivysk. P.S.Zurbrigenas sakė: Mylimas vietos vyskupe, broliai kunigystėje, mylimi tikintieji, išreiškiu jums nuoširdžius Popiežiaus Benedikto XVI linkėjimus. Tebūna tai jums visiems atrama ir padrąsinimas jūsų kasdienėje veikloje būti tikrais Kristaus mokiniais. Marija, Bažnyčios ir mūsų Motina, visada tegloboja jus ir terodo kelią: per Mariją pas Jėzų.
Šv. Mišioms pasibaigus ir arkivyskupams suteikus apaštalinį palaiminimą, Katedroje nuskambėjo Kaišiadorių vyskupo kvietimas maldai už vyskupiją nuo gegužės 10 dienos (Kaišiadorių Katedros konsekracijos minėjimo) iki rugpjūčio 6-osios. (Kaišiadorių Katedros titulo Kristaus Atsimainymo iškilmės). Vyskupas kvietė kiekvieną sekmadienį parapijų bažnyčiose drauge kalbėti maldą už vyskupiją.
Taip pat kvietė ir ragino vyskupijos tikinčiuosius kalbėti šią maldą asmeniškai ar kitaip pasimelsti už savo Bažnyčią vyskupiją ir parapiją, kad, geriau pažinę Dievo meilę, gyventume tokį gyvenimą, kokio Jis mums trokšta. Ta pačia proga vyskupas kvietė brolius ir seseris iš vyskupijos parapijų rugpjūčio 6 dieną, Kristaus Atsimainymo iškilmėje, atvykti į Kaišiadorių Katedrą drauge švęsti vyskupijos 80-mečio jubiliejinę sukaktį.
Po šio kvietimo, buvo išstatytas pagarbinimui Švč. Sakramentas, buvo meldžiamasi už vyskupiją, vyko eucharistinė procesija Katedros šventoriuje, kuriai vadovavo Kaišiadorių vyskupas.
Pasibaigus šiai sukakčiai skirtoms pamaldoms, svečiai arkivyskupai kartu su pamaldose dalyvavusiais kunigais, lydimi vietos vyskupo, privačiai maldai apsilankė Katedros kriptoje, kur palaidoti pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta ir Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis. Vėliau apžiūrėjo fotoparodą, skirtą Katedros statybos istorijai pristatyti. Ši paroda, surengta Katedros konsekracijos sukakčiai paminėti, vėliau bus eksponuojama įvairiose vyskupijos parapijose visus šiuos metus, taip pabrėžiant šių, vyskupijai jubiliejinių, metų reikšmę.
Svečiai pietavo vyskupijos kurijoje, kur arkiv. P.S.Zurbrigenas apžiūrėjo ekspoziciją, skirtą vyskupijai ir jos ganytojams, kurijos tarnautojų darbo kabinetus. Apsilankymą Kaišiadoryse svečias baigė trumpa išvyka, lydimas vietos vysk. J.Matulaičio, naujai kuriamame Rožinio slėpinių parke, Guronių kaime, netoli Kaišiadorių. Atsisveikindamas arkivyskupas pasidžiaugė, kad šioje vyskupijoje įgyvendinamas iš tiesų originalus sumanymas sakraliu projektu po atviru dangumi parku visuomenei pristatyti Rožinio maldą.
Parengta pagal Kaišiadorių vyskupijos kurijos informaciją
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
Iš Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedros istorijos
Iki 1906 metų Kaišiadorių gyvenvietė priklausė Žiežmarių
parapijai ir savo bažnyčios neturėjo. 1907 metais Kaišiadoryse įrengta
medinė koplyčia. Tų pačių metų vasarą jau prabilta apie naują mūrinę
bažnyčią, o 1908 metais imtasi rengtis statybos darbams, tačiau
galutinai apsispręsta, kokią bažnyčią statyti, tik 1909 metų rudenį
nutarta statyti neogotikinio stiliaus molinių plytų pastatą; po
metų buvo patvirtintas bažnyčios statybos darbų planas. Taip pajudėjo
dabartinės Kaišiadorių bažnyčios, vėliau tapusios Katedra, statybos
darbai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė bažnyčios statybos darbus.
1924 metais Trakų-Kaišiadorių apskrities inžinierius
Aleksandravičius atnaujino ir papildė bažnyčios projektą, kurio
tikrasis autorius nežinomas iki šiol. Tačiau ir šie pakeitimai nebuvo
paskutiniai, nes dar nebuvo numatytos šoninės koplyčios, kurios
pristatytos bažnyčią pertvarkius į Katedrą. 1932 metų pavasarį skulptorius
Jakševičius baigė vidaus įrengimo darbus centrinį altorių, sakyklą,
vyskupo sostą; 1932-ieji ir laikomi šios bažnyčios Katedros statybos
darbų užbaigimo metais. Vėliau buvo tvarkoma aplinka. 1936 m. gegužės
10 d. Kaišiadorių Katedrą iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių
vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą.
Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną monstranciją Eucharistijai,
kuri iki šiol yra naudojama Katedroje. Paminėtina ir tai, jog 1920
m. kovo 18 d., vykdamas iš Vilniaus į Kauną, Kaišiadoryse lankėsi
Šventojo Tėvo pasiuntinys arkivyskupas Achilė Ratis (vėliau išrinktas
popiežiumi ir pasivadinęs Pijumi XI), apžiūrėjo laikinąją ir naujai
statomą bažnyčias; šis popiežius 1926 metais, savo bule Lituanorum
gente įsteigė Kaišiadorių vyskupiją ir kanauninką J.Kuktą paskyrė
jos vyskupu.
Sovietų valdžios metais Katedra apmirė. Valdžia
neleido eiti pareigų antrajam Kaišiadorių vyskupui T.Matulioniui,
tikrajam šios bažnyčios Katedros šeimininkui; 1963 metais buvo
įsakyta išgriauti Katedros šventoriaus tvorą ir vartus, neva nederančius
prie naujos sovietinės architektūros; Katedroje buvo draudžiama
rengti iškilmingas pamaldas, šventinti kunigus.
1987 metais, Lietuvos antrosios nepriklausomybės
išvakarėse, popiežius Jonas Paulius II paskyrė Šventosios Romos
Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos administratorių vyskupą
Vincentą Sladkevičių, drauge išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, šią
vyskupiją, jos ganytoją bei Katedrą vyskupo bažnyčią.
© 2006 XXI amžius
|