| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Tyloje skambėti
Apjuostas ežerų, nedidelis Žaslių miestelis dvelkia praeitim ir senove. Tarp Vilniaus ir Kauno miestų, Neries ir Nemuno upių, Žasliai amžiumi lenkia daugelį Lietuvos miestų ir miestelių. Šį gražų Lietuvos kampelį juosia miškai ir lygumos, o virš jų didingai kyla grakštūs Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios bokštai. Tai pagrindinis šio kraštovaizdžio akcentas. Legenda pasakoja, kad ši vieta XX a. pradžioje buvo vadinama Pajautos kalnu. Tyrinėtojai mano, kad iš tiesų čia galėjo stovėti pilis. Dabar žydro ežero veidrodyje spindi bažnyčios bokštai. Joje lankėsi daug iškilių mūsų tautai asmenybių. Čia aukojo pirmąsias šv. Mišias kardinolas Vincentas Sladkevičius. Čia lankėsi didysis mūsų tautos dainius kun. J.Mačiulis-Maironis. Žaslių kraštas padovanojo Lietuvai daug žymių kunigų: Žaslių bažnyčios statytoją, teologijos magistrą, profesorių, lietuvių kalbos įtvirtintoją Žaslių parapijoje kun. Kazimierą Kibelį, istorijos mokslų daktarą, Kauno kunigų seminarijos profesorių Juozapą Stakauską, kardinolą Vincentą Sladkevičių, dabar tėviškai vadovauja Kaišiadorių vyskupijai, rūpinasi parapija, jaunimo ugdymu bei šeimos problemomis vyskupas J.Matulaitis. Aukšti šventoriaus medžiai kasdien pasitinka labai kuklų Žaslių parapijos kleboną kun. Leoną Klimą. Kasdien veriasi bažnyčios durys, nušvinta altorius. Bundančio pavasario šviesa pripildo visą bažnyčios erdvę. Pro ją, tokią lengvą ir perregimą, spindi sietynai, kyla smilkalai, ateina malda. Pakelti nuo pilkos kasdienybės. Reikia būti pakylėtam, kad galėtum kelti kitus. Tyloje skambėti, kad tave užgirstų, suprastų ir priimtų. Skleisti gėrį visiems, kurie jį suvokia ir priima. Ar tai pati didžiausia vertybė? Ir tai visų gerbiamo klebono kun. L.Klimo dvasinis išskirtinumas. Darbai bažnyčiai patys byloja apie save. Neatpažįstamai pasikeitė bažnyčios vidus, atlikus gražų, meniškai sukomponuotą remontą. Balta spalva suteikia lengvumą, pripildo erdvę šviesos, išryškina gražius gotikos altorius. Daug rūpesčių įdėta restauruojant vargonus, kurių muzika puošia bažnyčios chorą. Gražiai skamba moksleivių giesmės švenčiu metu. O gražiausias bažnyčios akcentas Kristaus kančios kelias. Meniškai atnaujintas, jis šiandien žadina tikinčiųjų jausmus, nuteikia giliam susimąstymui. Subtiliu grožiu atsivėrė šventorius. Puiki aplinkos gamta, bažnyčią juosiantis ežeras, klebono sumanumo, jautrios nuojautos dėka, paverčiamas natūralaus grožio buveine. Tarsi skaidrus upelis nešasi saulės blyksnį, darnus, kupinas nuoširdaus darbo bažnyčios labui jos bendruomenės gyvenimas. Gausus patarnautojų būrys šv. Mišiose, darna ir susiklausymas pagrindinis šios bendruomenės bruožas. Ją, maloniai besišypsančią, dažniausiai pamatysi šventoriuje. Tai Elenutė Kondrotienė, Žaslių bažnyčios geroji dvasia, kurios rankų darbštumas ir širdies gerumas labai reikalingi bažnyčiai. Tai ji skoningai puošia altorius, skambina varpais, tvarko bažnyčią, padeda visiems, kam reikalinga pagalba. Jos švelnų balsą užgirsi laidotuvėse, bažnyčioje, o ir šiaip šventėse. Bažnyčios grožį, jos aplinką puoselėja jaunas Žaslių bažnyčios zakristijonas Vytas Kukta. Jo dėka laiku ir labai kruopščiai šienaujamas šventorius, tvarkoma klebonijos aplinka. Greitai atvers savo nuostabųjį grožį šventorius. Sustos pravažiuojančios mašinos, ateis jaunas ir senas pasigrožėti, pamąstyti tyloje ir ramybėje. Mintimis sugrįžtu į netolimą praeitį... Kauno klinikos. Balta palata, nuolat varstomos durys, neramūs gydytojų veidai. Už lango kraupus, grėsmingas saulėlydis, išsidraikęs po visą dangų. Žinojau, kad jis man bus paskutinis... Kai pravėriau akis, ties manimi stovėjo seselė ir linksmai šypsojosi. Už tave meldėsi Žaslių bažnyčioje per šv. Mišias, tu pasveiksti! sakė ji. Krūptelėjau. Giedras, mėlynas dangus ir ryškios ankstyvo rudens žvaigždės įgavo kitą prasmę... Atėjo ramybė. Aš pasveikau. Tas tylus skambesys aną, man lemtingą rugsėjį be prašymo ir be atlygio Žaslių bažnyčioje kun. L.Klimo aukojamose šv. Mišiose man sugrąžino sveikatą ir gyvenimą. Anapus ežero rausvėja debesys. Saulės spindesys nubėgs bangomis, ir po baltą miglą ryškės didingi Žaslių bažnyčios bokštai. Savo pirmtakų pramintu taku eis labai kuklus kunigas Žaslių parapijos klebonas L.Klimas. Aukšti šventoriaus medžiai jį pasitiks, atsivers bažnyčios durys, nušvis altorius. Tekės saulė, ir tyloje skambės pavasaris. Viešpatie, koks gražus Tavo pasaulis ir kiek daug davei man džiaugsmo, kad galėčiau dalyti jį kitiems. Tylus džiaugsmas. Tu suteikei man galią tyloje skambėti, ir aš tą skambesį imu iš Tavo rankų. Tegu skamba širdys Tavimi, Viešpatie. Irena ŠARMAVIČIŪTĖ Žasliai, Kaišiadorių rajonas
Kaišiadorių vyskupijos Padėka Pavasaris atnešė mums išsiskyrimą. Dėkojame, kad buvote, kad esate mūsų širdyse. Už tai, ką išdalijot mums iš savo mylinčios širdies, dėkojam... Už Kristaus šviesą, Viltį, Meilė ir Tikėjimą dėkojam Jums. Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios komitetas, bažnytinio choro dalyviai, parapijos tikintieji
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |