|
Kunigas tiltas tarp Dievo ir žmogaus
Sėdim šaltoj kaimo bažnytėlėj, laukiam iš kitos parapijos grįžtančio seno klebono. Kad nebūtų nuobodu laukti, choras pagieda vieną giesmę, vėliau antrą, o kai susiruošia giedoti trečią, sugrįžta mūsų mylimas klebonas. Sušalusios klebono rankos, trina vieną į kitą, šildo kumšty, sušalusios lūpos, todėl sunku suprasti tariamus žodžius. Neprošal būtų jam pailsėti ar pagalbininką turėti. Tik nenori į kaimą eiti jauni kunigėliai.
Jauną kunigą, netgi klieriką mes norime matyti tarsi idealų, nepriekaištingą dvasininką. Skaudžiai apkalbinėtojų liežuviai plaka tuos, kurie bent kiek kitaip elgiasi, ne pagal jų norą. Štai kad ir mažutis vaikiukas, tik kalbėt pramokęs, pribėgs prie mamos ir pasakys, kad ten, ant suoliuko, mūsų kunigėlis su jauna mergina šnekučiuojasi. Ant balto rūbo kiekviena dėmelė labai ryškiai matoma. Prisipažinkim, kad mūsų vaizduotė iš degtuko vežimą priskaldo. Net nepajuntam, kaip mumyse tiek daug negerų minčių prilapoja. Rūpinkimės savo dvasios grožiu ir sąžine, o dvasininkai pasirūpins savaisiais ir dar mums padės. Pasitikėkim Dievu. Jis nubaus ar atlygins pagal nuopelnus. Nenuodykim ir taip nelengvo gyvenimo ir nepriekaištaukim vienas kitam nepagrįstai.
Nusenęs klebonas guodžiasi per pamokslą, kad jam padėjėjų reikia, bet vos tik pasirodė jaunas klierikas, atvykęs jam padėti, tuoj konfliktas. Didelėj klebonijoj abu netelpa. Jaunam reikia mokytis ne tik teologijos, jam reikia mokytis bendraut, žmones pažint.
Kunigas tiltas tarp Dievo ir žmogaus. Mylėkim jaunus dvasininkus kaip savo vaikus ir būkim atlaidesni, pakantesni. Tegul jie skelbia kilnias mintis ir būna pavyzdžiu jaunimui.
Džiaukimės kiekvienu daigeliu, prasikalančiu Dievo garbei. Puoselėkim juos, saugokim, tegul auga, žydi ir gražiais žiedais puošia mūsų tėvynę.
Tikėkim, budi mūsų jaunųjų kunigų karta ir budrumo nepraras, jų pakylėtas požiūris į gyvenimą skatins geras mintis ir gerus darbus. O mes? Ką gero galim padaryti, kad jie gerai jaustųsi mūsų parapijose, kad justų mūsų geranoriškumą ir paramą? Ar norim tik imti?
Keiskimės. Matykim ne tik paviršių, o žiūrėkim giliai į sielos gelmes. Padėkim vieni kitiems rasti tiesiausius kelius į dieviškąją išmintį.
Mėta S.
Prienų r.
© 2006 XXI amžius
|