Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Gėris ir blogis – visada greta

Išniekinta rodyklė, žyminti partizanų Petro Jurkšaičio-Beržo ir Julijono Būtėno-Stėvės žūties vietą

Neseniai šakiečiai sukūrė Šakių bendruomenės tinklapį, o dabar jį įdomiai tvarko. Mums, zanavykams, politinių vėjų nublokštiems pokariu į kitas Lietuvos vietas, šis interneto tinklapis tikra atgaiva, nes, jį pažiūrėjęs, retsykiais tarsi pabūni gimtosiose vietose, jauti jų gyvenimo pulsą. Kai kas teigia, kad Lietuvoje viskas blogai ir niekas nepasikeitė. Pasikeitė ir dar kaip pasikeitė! Prieš 25 metus internetu bendrauti su pasauliu būtume negalėję vien dėl politinių priežasčių, jeigu ir būtų buvusios tam techninės galimybės. O dabar galime susisiekti internetu ir su Lukšiais, ir su Lekėčiais.

Kai kurias šio tinklapio nuotraukas perrašau į savo kompiuterį, nes man jos įdomios, artimos ir mielos. Tinklapiui irgi noriu pasiųsti tris nuotraukas, kurios liudija nepagarbą bei neapykantą pokariu žuvusiems mūsų kraštiečiams, kurių palaidojimo vietos nežinomos. Lekėčių valsčiaus ir kiti Šakių krašto patriotai, šauliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, kiti susipratę piliečiai, padedami seniūnijų, Sutkų, Lekėčių, Kurakaimio-Braziūkų, Paluobių miškų kvadrate, partizanų žuvimo vietose, pastatė paminklėlius su atminimo lentomis. Teko dalyvauti daugelyje renginių atidengiant atminimo lentas žuvusiems partizanams.

Važiuodamas Šakių link, visada užsuku aplankyti žuvusių partizanų vietų prie Kurakaimio, Rūdšilyje, kartais nuvykstu į Agurkiškę, Valkų mūšių vietas, Staliorių kapines. Nemalonu, kai, už Lekėčių pasukęs nuo plento Kaunas-Šakiai Sirvydų link ir įvažiavęs į Rūdšilį, išvysti išniekintą rodyklę, padedančią susiorientuoti, kuria kryptimi pasukti, kad rastum partizanų Petro Jurkšaičio-Beržo ir Julijono Būtėno-Stėvės žuvimo vietą. Netoli žuvo ir iš mano kaimyninio kaimo kilusi partizanė Onutė Guogaitė. Rodyklė peršauta iš abiejų pusių 12 kalibro lygiavamzdžio šautuvo kulkomis, keliais šratinių šovinių šūviais, įrėžtas necenzūrinis žodis. Galima numanyti, kad rodyklės niekintojas (ar niekintojai) gyvena netoliese, nes, pro ją pravažiavęs, po kurio laiko vėl pamatai naujus jų veiklos pėdsakus. Aš šią išniekintą rodyklę pirmą kartą išvydau 2002 metais, užsukęs parodyti svečiui iš Norvegijos, kaip mes, lietuviai, tvarkome savo partizanų žuvimo vietas. O parodžiau visai ką kita.

Praėjusių metų spalį parašiau laišką apie išniekintą rodyklę Šakių rajono merui Juozui Bertašiui, pridėjau nuotraukas. Kartu paprašiau pasirūpinti, kad ji būtų sutvarkyta ar visai pakeista. Jokios reakcijos. Šiais metais, važiuodamas į Lukšius paminėti Vasario 16-osios, vėl išvydau dar daugiau suniokotą rodyklę.

Suprantu, kad šalia gėrio, kilnumo ir grožio visada tūno ir blogis, chamizmas, neapykanta. Kiek gyvuoja žmonija, tiek gyvuoja ir šios blogybės. Jų visiškai panaikinti niekada nepavyks. Tačiau siekti, kad jų būtų mažiau, mums, gyviesiems, – privalu. Mūsų tauta privalo kultūrėti ir taurėti. Prie šio tauraus darbo prisidedate ir tie, kurie pluša Šakių bendruomenės centro tinklapyje. Kuo daugiau tokių kilnių žmonių, tuo Lietuvoje šviesiau.

Vytautas Gvildys

Kaunas

Gegužės 20 dieną, šeštadienį, Lekėčiuose bus minimos partizanų Petro Jurkšaičio-Beržo ir Julijono Būtėno-Stėvės žūties 55-osios metinės. Renginio pradžia – 10 val. prie Nežinomo partizano kapo Lekėčių kapinėse. 11 val. – šv. Mišios žūties vietoje.

© 2006 „XXI amžius“