Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Oldenburgo krašto vyskupo vizitas

Kun. Robertas Grigas

Prie Kauno Šv. Antano parapijos maltiečių Vaikų dienos centro su globotiniais ir globėjomis (iš kairės): MOPT programų direktorė Angelė Šernaitė, klebonas kun. Vytenis Vaškelis, kun. Robertas Grigas, Dytmaras Katingeris, Sebastianas Klyšas, Štefanas Graberis, vyskupas Heinrichas Timereversas, dr. Gerhardas Tepė ir Klemensas Rotinghauzas

Lietuvos bičiuliai Kryžių kalne (iš kairės): Sebastianas Klyšas, dr. Gerhardas Tepė, kun. Robertas Grigas, vyskupas Heinrichas Timereversas, Štefanas Graberis, Klemensas Rotinghauzas ir Dytmaras Katingeris Sauliaus KELPŠO nuotrauka

Marijampolės Šv. Mykolo parapijos senelių namų gyventoja įteikia vyskupui H.Timereversui savo išaustą tautinę juostelę Dytmaro KATINGERIO nuotrauka

Balandžio 19-26 dienomis Lietuvoje lankėsi Oldenburgo krašto (Vokietija) vyskupas, Miunsterio vyskupo augziliaras Heinrichas Timereversas su šio krašto „Caritas“ ir Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovais. Svečią lydėjo krašto „Caritas“ direktorius dr. Gerhardas Tepė, „Caritas“ atstovas spaudai Dytmaras Katingeris, Klopenburgo psichiatrijos klinikos vadovas Klemensas Rotinghauzas, Maltos ordino pagarbos tarnybos vadovas Sebastianas Klyšas ir MOPT referentas ryšiams su užsieniu Štefanas Graberis.

Lietuvą su Oldenburgo kraštu ypač susiejo šio krašto katalikų iniciatyva jau 1990 metais, vos prasivėrus „geležinei uždangai“, pradėta ir iki šiol tebevykstanti karitatyvinės šalpos ir labdaros akcija. Per praėjusius 15 metų Oldenburgo krašto „Caritas“ ir maltiečiai suorganizavo apie 500 didelių labdaros siuntų Lietuvos vargstantiesiems ir socialinės globos įstaigoms, kurių vertė sudaro daugiau kaip 16 mln. eurų. Surenkant, atgabenant ir paskirstant paramą dalyvavo, Lietuvoje apsilankė apie 2000 savanorių talkininkų, „Caritas“ ir Maltos tarnybos bendradarbių iš Oldenburgo krašto. Jų suteikta finansinė pagalba, konsultavimas, „Lietuvos Caritas“ bei kitų krikščioniškų ar socialinių įstaigų darbuotojų stažuotės atitinkamose Vokietijos struktūrose daug kur iš esmės prisidėjo kuriant parapijų senelių namus, vaikų dienos centrus, modernizuojant ir išlaikant labdaros valgyklas Lietuvoje. Oldenburgo ir „Lietuvos Caritas“, kaip partneriškai bendradarbiaujančios organizacijos, yra drauge teikusios paraiškas tarptautiniams fondams ir gavusios paramą neįgaliųjų globos, priklausomybėmis sergančių žmonių reabilitacijos ir kt. srityse. Šiuo metu partneriškas bendradarbiavimas, jau peraugęs ir į asmeninę, šeimų, parapijų draugystę, su Oldenburgo kraštu sieja apie 50 Lietuvos parapijų, globos ir šalpos įstaigų.

Svečių vizito tikslas ir buvo susipažinti su Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir visuomenės situacija, įvertinti jų kraštiečių remtus socialinius projektus, apsvarstyti tolimesnio bendradarbiavimo būdus ir galimybes. Šiuos ir kitus bažnytinio gyvenimo klausimus vysk. H.Timereversas ir jo bendradarbiai aptarė savaitę trukusios viešnagės metu susitikimuose su Lietuvos vyskupais, „Caritas“, maltiečių ir globos bei paramos institucijų atstovais. Kolegų iš Vokietijos kelionę Lietuvoje organizavo ir juos lydėjo „Lietuvos Caritas“ ir Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovai.

Balandžio 19 dieną atvykę į Vilnių, kitą dieną svečiai susitiko su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu ir vyskupu Juozu Tunaičiu, aplankė „Vilniaus arkivyskupijos Caritas“ nakvynės namus, kuriuose kaip tik buvo iškraunama neseniai gauta oldenburgiečių labdaros siunta; Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Linas Kukuraitis supažindino su karitatyvinio darbo planais Vilniaus krašte, pristatė sėkmingai veikiančio Motinos ir vaiko globos namų projekto dabartį ir poreikius. Priėmime Maltos ordino ambasadoje Lietuvos maltiečių generalinis sekretorius Arvydas Bružas ir programų direktorė Angelė Šernaitė supažindino su čia pat įkurto Vaikų dienos centro veikla – vaikai iš sudėtingų socialinių sąlygų ugdomi, globojami ir maitinami. Tolimesnėje kelionėje pirmąkart Lietuvoje viešintys vysk. H.Timmereversas ir „Caritas“ direktorius dr. G.Tepė bei nuolat čia besilankantys jų kolegos nuvyko į Trakus, gėrėjosi Vilnijos gamtovaizdžiais, pilies muziejaus eksponatais.

Pagal numatytą maršrutą delegacija nuvyko į Marijampolę, kur buvo priimta vyskupo Rimanto Norvilos. Marijampolėje svečiai apžiūrėjo neseniai Sielovados centre įsikūrusio „Vilkaviškio vyskupijos Caritas“ naujas patalpas, susipažino su „Caritas“ pagalbos centru „Rūpintojėlis“ (vadovė gyd. Emilija Montvilienė), skirtu priklausomybių prevencijai, aplankė Senelių globos namus prie Šv. Mykolo parapijos (vadovė Stasė Požarskienė) ir „Vaiko tėviškės namus“ Avikilų kaime (direktorius Vytautas Šulinskas). Vysk. R.Norvilos kvietimu svečiai pabendravo su Seimo nariu Algiu Rimu, apskrities atstovais, Marijampolės meru Vidmantu Braziu, kuris prieš kelerius metus drauge su vyskupu yra viešėjęs Oldenburgo krašte ir domėjęsis socialinių bei valdžios institucijų darbu. Buvo išreikštas abipusis pasitenkinimas dėl nuolat stiprėjančios dviejų katalikiškų kraštų draugystės ir pasiryžimas ją tęsti.

Iš Marijampolės svečių kelias vedė į Kauną, kur juos nuoširdžiai priėmė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, jo augziliaras Jonas Ivanauskas, „Lietuvos Caritas“ vadovai. Vyskupas ir jo palydovai ypač domėjosi Bažnyčios persekiojimo ir lietuvių moralinės rezistencijos istorija sovietų okupacijos laikotarpiu, nes tai, vysk. H.Timereverso žodžiais tariant, yra jiems, Vakarų Vokietijos piliečiams, visiškai nauja, nežinoma patirtis. „Lietuvos Caritas“ centre pirmoji šios katalikiškos bendrijos vadovė ir atkūrėja sesuo Albina Pajarskaitė, generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, jo pavaduotoja Janina Kukauskienė, įvairių socialinių projektų koordinatoriai padėkojo svečiams už tebesitęsiančią reikšmingą įvairiapusę paramą vargstantiesiems Lietuvoje – tiek lietuviškųjų „Caritas“ struktūrų atsikūrimo metais, tiek naujomis dabartinėmis sąlygomis, kai Lietuva drauge su Vokietija yra Europos Sąjungos narės. Dalytasi įžvalgomis apie naujus iššūkius krikščionims, naujas atskirties, skurdo formas ir galimybes solidariu veikimu joms pasipriešinti. Kaune oldenburgiečiai apsilankė arkivyskupijos „Caritas“ labdaros valgykloje, kur juos palydėjo reikalų vedėja Ona Virbašiūtė, gėrėjosi miesto panorama nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo, buvo šiltai sutikti Šv. Antano parapijoje maltiečių globojamo Vaikų dienos centro lankytojų koncertu, aplankė Pažaislio vienuolyną.

Sekmadienį, balandžio 23 dieną, svečias vyskupas ir K.Rotinghauzas, pirmasis Oldenburgo krašto „Caritas“ referentas Lietuvos reikalams, davė interviu „Marijos radijui“. Oldenburgiečių delegacija iš Kauno nuvyko į Šiluvą. Savo homilijoje per Sumą vysk. H.Timereversas kvietė atpažinti šiuolaikinio pasaulio žaizdose, vargšuose kenčiantį Kristų, kaip anuomet, palietęs Nukryžiuotojo žaizdas, Jį atpažino apaštalas Tomas, o įtikėjus – su krikščioniška meile imtis tas žaizdas gydyti, kad geroji Evangelijos žinia būtų liudijama pasauliui. Apsilankę Šiluvos koplyčioje ir Jono Pauliaus II namuose, svečiai išvyko į Kryžių kalną, kur išvydo ne vien unikalų tautos kančios ir tikėjimo ištikimybės liudijimą, bet ir daugelio anksčiau Lietuvą aplankiusių Oldenburgo krašto grupių pastatytus atminimo ir padėkos kryžius.

Pasiekusią Telšius delegaciją sutiko vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Saulius Damašius, reikalų vedėja Zita Grušienė. Svečiai apžiūrėjo „Caritas“ labdaros valgyklą ir vaikų dienos centrą, domėjosi gausią Oldenburgo krašto paramą gavusios Telšių specialiosios mokyklos (direktorius Kęstutis Saplinskas) veikla. Pernakvojusi Žemaičių Kalvarijoje, Telšių vysk. V.Borisevičiaus kunigų seminarijos propedeutinio kurso namuose, kitą rytą delegacija susitiko su Telšių vyskupu Jonu Boruta, drauge aplankė Žemaičių Kalvarijos Baziliką ir parapijos senelių namus. Atvykę į Klaipėdą, svečiai susipažino su Marijos Taikos Karalienės parapijos „Caritas“ senelių namų (vedėja Rasa Senkienė) bei kitų keturiose Klaipėdos parapijose veikiančių „Caritas“ projektų ir globos įstaigų poreikiais, problemomis. Su kun. Viliumi Viktoravičiumi aplankę Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, Vokietijos katalikai išgirdo skaudžią ilgametės tikinčiųjų kovos už sovietų atimtos šventovės grąžinimą istoriją.

Pasižvalgę po Kuršių neriją, UNESCO pripažintą pasaulinės vertės gamtos unikumą, kitą dieną svečiai tęsė kelionę ir pasiekė Kaišiadoris. Čia jiems vyskupas Juozapas Matulaitis, generalvikaras kun. Algirdas Jurevičius, vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Rimvydas Jurkevičius pristatė „Caritas“ ir maltiečių vykdomus projektus, dėkojo už Fryzoitės ir kitų Oldenburgo krašto parapijų teikiamą pagalbą. Drauge su svečiais Kaišiadorių vyskupas nuvyko į Pivašiūnus, prie Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo; klebonas kun. Vincas Baublys pakvietė atvykusius svečius aplankyti parapijos senelių namus, taip pat gavusius Oldenburgo miesto tikinčiųjų paramą.

Kelionė, kurios metu vysk. H.Timereversas ir jo bendradarbiai iš katalikų labdaros organizacijų aplankė apie 20 partneriškų šalpos projektų vykdančių organizacijų, baigėsi Vilniuje balandžio 25 dieną. Atsisveikindami su „Lietuvos Caritas“ ir Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovais, Oldenburgo krašto vyskupas ir jo palydovai išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad bendradarbiavimas vargstančiųjų labui bus toliau tęsiamas. Vizito metu aplankytus Lietuvos vyskupus ir karitatyvinių įstaigų darbuotojus ganytojas iš Vokietijos apdovanojo gausiai iliustruotomis knygomis, skirtomis Miunsterio vyskupijai, pernai šventusiai 1500 metų įkūrimo jubiliejų, ir „Miunsterio liūto“, prieš Hitlerio politiką atvirai stojusio kardinolo fon Galeno, paskelbimo palaimintuoju iškilmėms.

Kitos dienos rytą, pasimeldę Aušros Vartų koplyčioje, svečiai išskrido namo.

Vysk. H.Timereversas savo interviu, duotame vokiečių katalikų spaudai, taip apibendrino savo vizito į Lietuvą įspūdžius: „Aplankiau daugelį įstaigų ir projektų, kurie, sulaukę Oldenburgo paramos, šiandien atlieka aukšto lygio veiklą. (...) Man atrodo, kad oldenburgiečiai pamėtėjo Lietuvos piliečiams sniego gniūžtę, kuri dabar yra tapusi lavina gerąją prasme. (...) Lietuvos dar laukia daug darbų. Nepaisant to, vyrauja optimistinė nuotaika. Viskas spinduliuoja viltį. Štai kas man iš tiesų paaiškėjo vizito metu: jeigu, pavyzdžiui, sėkmingai dirba labdaringa vargstančiųjų valgykla, tai už to visuomet stovi žmonės. Vien tik programų ar pinigų neužtenka: reikia užsidegusių pasiryžėlių, kurie įtraukia kitus. Tikiu, kad tokie įkvėpti ir kitus įkvepiantys asmenys Lietuvoje dar daug ką pakeis į gera. (...) Mane labai sujaudino susitikimai su žmonėmis, kurie nuo 1940 iki 1990 metų, rusiškosios okupacijos laikais, veikė pogrindyje. Kaip kad vyskupas, kuris slapta redagavo katalikišką leidinį ir už tai buvo penkeriems metams ištremtas į Sibirą. Arba mokiniai, kurie ėjo maldingose eisenose ir taip rizikavo gyvybe. Čia yra kažkas šventa. Šie tikintieji, ar tai būtų paprasti katalikai, ar ėję aukštas bažnytines pareigas, yra mūsų laikų kankiniai. Jų reikšmę mums ir visai Bažnyčiai dar turėsime geriau suprasti“.

© 2006 „XXI amžius“