|
Tinkamai neugdoma pilietinė branda
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos
metinės konferencijos pareiškimas apie Lietuvos visuomenės pilietinį
ugdymą ir patriotinį auklėjimą
Šių metų kovo 28 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas metiniame pranešime pažymėjo, kad jau šešiolika metų kuriame nepriklausomą valstybę, o esame priversti pripažinti, jog didėja piliečių nusivylimas ja kaip vertybe, silpnėja patriotizmas.
Konferencijos dalyviai ne tik sutinka su Prezidento išsakytomis mintimis dėl pilietinės brandos stokos ir silpnėjančio patriotizmo, bet ir apgailestaudami pripažįsta, kad dėl valstybinių institucijų ir organizacijų vadovų nenoro, o gal ir sąmoningai neskiriama dėmesio veiklai, kuri stiprintų pilietinę brandą ir savimonę. Nėra jokio kitokio paaiškinimo, kodėl dažnai valstybės pareigūnų elgesys prasilenkia su padorumu ir morale. Neveikia institucijos, kurių pareiga yra ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą. Niekaip nesuprantame kad ir tokio gėdingo fakto, kodėl VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra akla ir kurčia pasiūlymui rengti nuolatines laidas jaunimui istorine-pilietine tematika. Atrodo, RTV nėra visuomeninė nacionalinė įstaiga, nes ji neatspindi tautos interesų. Tad ko norėti iš visuomenės, jeigu pasigendame lietuviško valstybinio mąstymo ten, kur labiausiai jo reikia.
Vilniuje paminklas tremtiniams
Kreipimasis į Vilniaus miesto merą
Daug metų buvo puoselėjama mintis pastatyti Jakutsko mieste paminklą Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje. Tam buvo gautas Jakutsko valdžios leidimas ir suderintas paminklo projektas. Praėjusiais metais paminklas buvo pagamintas ir parengtas išgabenti į Jakutską. Šio miesto valdžia, gavusi Rusijos Federacijos Prezidento administracijos nurodymą, kad paminklas lietuviams tremtiniams yra nepageidautinas, pakeitė savo nuomonę ir atsisakė jį priimti. Tuo Rusija dar kartą pademonstravo savo nenorą pripažinti, kad naikino nekaltus Lietuvos žmones kalėjimuose ir lageriuose.
Šiemet birželio 14 dieną sukanka 65 metai nuo pirmųjų Lietuvos gyventojų tremčių pradžios. Norėdami pažymėti šią skaudžią datą ir tai, kad Rusija neleido pastatyti paminklo Jakutske, bei suteikdami jam visuotinesnę prasmę (paminklas tapo eksponatu, simbolizuojančiu visos Lietuvos netektis), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos metinės konferencijos dalyviai mano esant tikslinga šį paminklą pastatyti Vilniuje Aukų gatvėje prie Lietuvos gyventojų genocido aukų muziejaus. Paminklas su atitinkamu įrašu liudytų visų Lietuvos tremtinių ir kalinių kančias ir netektis.
Prašome jūsų teigiamai išspręsti šią problemą ir pasirūpinti laiku pastatyti paminklą jam deramoje garbingoje vietoje.
Prisiminkime karo aukas
Kreipimasis dėl žudynių paminėjimo
Prieš 65 metus pirmosiomis karo dienomis per Lietuvą nuvilnijo kruvina nekaltų žmonių žvėriškų žudynių banga: Rainiai, Panevėžys, Pravieniškės, Juodupė, Zarasai ir kt. Normaliu protu sunku įsivaizduoti kankinimų žvėriškumą ir sadizmą Rainiuose, Panevėžyje ar beprotiškas masines kalinių skerdynes Červenėje (Baltarusija). Žudynes, kaip ir pirmuosius masinius trėmimus į Sibirą, vykdė sovietiniai okupantai ir vietiniai jų pakalikai, išdavę savo šalį, tėvynainius ir amžiams susitepę nekaltų žmonių kančiomis ir krauju.
Mes, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kreipiamės į visuomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visuomenines ir verslo organizacijas, ypač į jaunimą ir mokyklas, ir prašome 65-ųjų metinių proga paminėti tuos tragiškus įvykius ir aukas.
Sutvarkykime paminklus, kapus bei jų aplinką. Pasodinkime, atneškime gėlių. Ateikime prie nužudytųjų kapų ir jiems skirtų paminklų.
Atiduodami atminimo ir amžinos garbės duoklę nekaltoms aukoms, dirbsime ateičiai, ateinančioms kartoms. Stiprinsime ištikimybę tėvynei ir teisingumui.
Nebūkime abejingi.
Posėdžio pirmininkai
Artūras Flikaitis,
Vidmantas Samys
2006 04 08
© 2006 XXI amžius
|