Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Tarėsi Tauro apygardos partizanai

Kazimieras Dobkevičius

Tauro partizanų apygardos vadas, valdybos pirmininkas dim. kpt., Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Jonas Matukevičius

Tauro apygardos partizanas Petras Gumauskas-Pipiras, konferencijos delegatas, kurio krūtinę puošia Vyčio kryžiaus ordinas

Taip jau susiklostė, jog pirmaisiais sovietinės okupacijos metais Tauro partizanų apygardos teritorijoje vyko patys didžiausi Lietuvos partizanų susirėmimai bei mūšiai su ginkluota sovietine kariuomene. Nedaug gyvų Tauro apygardos partizanų belikę – apie 50-60 kovotojų bei ryšininkų. Laikas nenumaldomai skina kovotojų už Tėvynės laisvę gretas.

Kovo pabaigoje Kauno karininkų ramovės didžiojoje salėje vyko Tauro apygardos partizanų ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Tarp delegatų ir svečių buvo Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai: Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys, dimisijos majoras Povilas Pečiulaitis-Lakštingala, dim. mrj. Juozas Armonaitis, Didžiosios Kovos partizanų apygardos vadas dim. kpt. Augustinas Švenčionis, Tauro apygardos partizanų vadas Jonas Matukevičius, partizanas Petras Gumauskas, Pranciškus Jurgilas, Liudvikas Simutis, partizanas, buvęs Lietuvos krašto apsaugos viceministras, žurnalistas Edmundas Simanaitis ir kiti garbingi žmonės.

Išsamų pranešimą apie Tauro apygardos partizanų veiklą perskaitė šios apygardos valdybos sekretorius Vytautas Raibikis. Prasidėjus Atgimimui, 1989 metais, remiantis Vytauto Akelaičio, Aldonos Vilutienės ir kitų marijampoliečių surinktomis žiniomis, buvo nustatytos keturiasdešimties partizanų palaikų užkasimo vietos. Palaikų perlaidojimo komisijai vadovavo V.Raibikis. Tų metų rugsėjo 9 dieną įvyko masinės perlaidojimo iškilmės. Laidotuvėse dalyvavo daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių. Vien karstus, gėles ir vėliavas nešė keli šimtai dalyvių. Tų pačių metų rudenį Igliškėliuose, kur aptikti 26 partizanų palaikai, pastatytas meistro iš Igliaukos Samsanavičiaus sukurtas ąžuolinis kryžius, pasodintas ąžuolynas, kuris jau gražiai auga.

Ramybės lauke, tarp senųjų Marijampolės kapų ir Šešupės, buvusioje dykvietėje, buvo užkasta daug nukankintų ar sušaudytų Tauro apygardos rinktinių štabų karininkų, eilinių partizanų, iš viso apie 400 Lietuvos patriotų. V.Raibikio iniciatyva suteikus Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejui juridinį pagrindą, buvo gautos patalpos ir skirtas vienas etatas miesto savivaldybės lėšomis išlaikyti muziejaus ekspoziciją. Skardupiuose, Tauro partizanų apygardos įkūrimo vietoje, 1992 metais iškilo atminimo lenta, o pernai ten įvyko iškilmingas 60-ųjų Tauro partizanų apygardos įkūrimo metinių minėjimas. Paminkliniame ansamblyje Tauro apygardos partizanams, žuvusiems 1944-1955 metais, vienuolikoje lentų (stelų) iškaltos 280 partizanų pavardės. Paminklo autorius – skulptorius J.Narušis. Renginyje dalyvavo ne tik miestelio visuomenė, bet daug svečių iš visos Lietuvos.

Praėjusiais metais įvyko garsaus Žuvinto palių mūšio 60-ųjų metinių minėjimas Riečių miestelyje. Beveik savaitę vykęs mūšis įvarė baimės sovietų kariaunai, kuri tame mūšyje prieš partizanus naudojo net aviaciją. Paminklą Riečiuose iš lauko riedulių pastatė buvęs partizanas Jurgis Nevulis. Gyvas ir šio mūšio partizanų vadas V.Kubertavičius.

Istorinė grupė (vadovė Aldona Vilutienė) surinko duomenis apie 2310 partizanų, 7546 tremtinius ir 1860 politinių kalinių, ištremtų iš Marijampolės miesto ir rajono. Suvalkijos teritorijoje gyveno ir kovojo žymiausi partizanai: Vyriausiojo ginkluotų partizanų štabo įgaliotinis užsienyje, Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas mjr. Juozas Lukša-Skirmantas, kpt. L.Taunys-Kovas, plk. Liudas Butkevičius-Luobas, mjr. Zigmas Drunga-Mykolas, Kazimieras Pyplys-Mažytis, A.Senkutė-Pušelė, penki broliai Popieros, penki broliai Račiai, keturi broliai Lukšos ir daug kitų didžiavyrių.

Būtina priminti, jog nuo 1951 metų iki 1955-ųjų visoje Lietuvoje prasidėjo masinės išdavystės tarp pačių partizanų. Pavyzdžiui, pakako vos kelių valandų „pasisvečiuoti“ Kauno saugumo rūmuose, kad Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės vadas Žilvinas, 1953 m. balandžio 10 d. paimtas saugumo agentų, taptų nuolankiu, ištikimu saugumo samdiniu, tvirtai pasiryžusiu naikinti buvusius savo bendražygius.

Ryškiausias totalios išdavystės pavyzdys, partizano nuo 1944 metų Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vado, „medžioklė“. 1954 metais Ungurio paieškoms saugumo nurodymu paskirtas dvidešimties agentų būrys: Svajūnas - Albinas Nedzinskas (buvęs partizanas Jovaras), Vacys - Algirdas Šermukšnis (buvęs partizanas Žilvinas), Variagas - Albinas Valeras Bieliūnas (buvęs partizanas Kabelis), Teisutis - Albinas Stanaitis (buvęs partizanas Briedis), Tikutis - Jonas Šalčius (buvęs partizanas Šermukšnis), agentai: Panaktinis - Klemensas Stanaitis, Akmur - Juozas Vizbaras, kitų agentų žinomi vien slapyvardžiai: Eglis, Girėnas, Ona, Osenj, Lesnik, Aš, Vanagas, Rūta, Alytus, Rožė, Ania, Login... ir visa virtinė informatorių. Kur jau čia išlikti gyvam.

Partizano V.Daunoro-Kelmo, Ungurio gyvybės siūlas nutrūko 1954 m. rugpjūčio 18 d. Naudžiūnų kaime, Birštono apylinkėse. Paskutinis Dzūkų rinktinės vadas žuvo garbingai, nepasidavė gyvas mirtiniems savo priešams. Amžina šlovė partizanui.

Rezistencinė kova nuslopo, bet ji liko tautoje, padėjo Sąjūdžio veikloje, įkvėpė Lietuvą pakilti į kovą už laisvę ir nepriklausomybę.

Tauro apygardos ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo dalyviai pagerbė tylos minute visus žuvusius kovos draugus, taip pat mirusius sulaukus Lietuvos nepriklausomybės. Diskusijose partizanai aptarė visas negeroves šalyje. Kalbėjo dim. mjr. P.Pečiulaitis-Lakštingala, Liudvikas Simutis, dim. kpt. A.Švenčionis, V.Balsys, E.Simanaitis ir kiti. Naujai kadencijai Tauro partizanų apygardos valdybos pirmininku vėl išrinktas J.Matukevičius, sekretoriumi – V.Raibikis.

Autoriaus nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“