| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kariai džiaugėsi švente Bronius VERTELKA
Gegužės 26 dieną Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje buvo nepaprastas įvykis. 73-ims Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono Geležinis vilkas kariams buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas. Aštuoni jų prieš tai buvo pakrikštyti, jie priėmė ir Pirmąją Komuniją. Tą penktadienį šauktiniai buvo atleisti nuo karinės tarnybos. Tikėti ar ne asmeninis šauktinių reikalas Tą rytą Nepriklausomybės aikštėje buvo neįprastai daug vaikinų kareiviška uniforma. Jų veidai atrodė susikaupę. Užkalbintas seržantas Matas Eidukaitis sakė, kad jo skyriaus devynių šauktinių laukia didelės iškilmės. Kariuomenės liktinis papasakojo pats esąs panevėžietis, buvo krikštytas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, Pirmąją Komuniją gavo Švč. Trejybės šventovėje, o Sutvirtinimo sakramentą priėmė Kristaus Karaliaus katedroje. Seržantas teigė, jog kariai melstis važiuoja į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčią Marijonų gatvėje. Batalione šauktinių laukia sielovados paskaitos. Tai nėra priverstinis dalykas, tačiau, kaip ir vidurinės mokyklos tikybos pamokose, jose patariama dalyvauti. Jeigu kurie nors kariai atsisako jas lankyti, jie užimami kuo kitu. O noras priimti Sutvirtinimo sakramentą kariams atsirado tada, kai nuo praėjusių metų vėlyvo rudens kapelionu batalione pradėjo dirbti kun. Saulius Kasmauskas. Gan šaunus vyras, su tokiu eičiau atlikti bet kokią kovinę užduotį, - gyrė teologijos licenciatą seržantas M.Eidukaitis. Buvęs klierikas pavyzdingas karys Kun. S.Kasmauskui pagyrimų nešykštėjo ir bataliono 2-osios kuopos vado pavaduotojas Mindaugas Matukonis. Vyresnysis leitenantas tvirtino, jog šis 33 metų dvasininkas sugeba prasiskverbti į slapčiausius šauktinių širdies kampelius, padeda jiems spręsti problemas, susijusias su tarnyba ar su šeima. Kartą kapelionas karių pasiteiravo, gal yra norinčių priimti Sutvirtinimo sakramentą; o jeigu kuris nėra krikštytas, ir tai atlikti. Sutvirtinimo sakramento panoro visas būrys. Aiškinti, kodėl tai reikalinga, kunigui padėjo eilinis N.Makaveckas, mat anksčiau jis buvo Kauno kunigų seminarijos klierikas. Vaikinas nusprendė išbandyti save tarnaudamas kariuomenėje, suprasti, ko yra vertas. Baigęs tarnybą, N.Makaveckas ketina grįžti į seminariją ir tęsti ten pradėtus mokslus. Jis niekada nėra skundęsis, jog vilkėti karišką uniformą yra sunku. Šis karys visada atrodo žvalus. Jis yra labai pareigingas, todėl dažnai išleidžiamas trumpam paviešėti į namus. Kuopos, kurioje tarnauja eilinis N.Makaveckas, vado pavaduotojas M. Matukonis savo pavaldinį laiko pavyzdingu kareiviu. Malda didžiausia dovana Dešimtą valandą kariai suėjo į šventovę, kur prasidėjo šv. Mišios. Kadangi Lietuvos kariuomenės ordinaras, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis sunegalavo, jas aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Dalyvavo generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis, Panevėžio įgulos karo kapelionas kun. S.Kasmauskas, bažnyčios rektorius kan. Bronius Antanaitis. Kreipdamasis į karius, pasiryžusius tapti katalikais, ganytojas prašė jų stengtis neiškrypti iš doros kelio. Vyskupas papasakojo porą pavyzdžių iš savo gyvenimo. Tuo metu jis dirbo melioracijos darbų vykdytoju Simne. Vienas jaunas žmogus turėjo mylimą merginą, bet jį pašaukė į karinius mokymus. Tačiau iš surinkimo punkto jaunuolį paleido. Namo jis grįžo naktį. Nuskubėjęs pas mylimąją, rado ją gulinčią su kitu. Ta išdavystė vyriškį sukrėtė, ir jis nusprendė pasitraukti iš gyvenimo. Norėdamas, kad niekas nematytų tai darant, užėjo į bažnyčią. Ten ėmė dairytis, kur galėtų pasikarti. Netikėtai pamatė šventovėje besimeldžiančią mergaitę. Vyro kūnu perbėgo šiluma. Nejaugi dėl kažkokios paleistuvės turėčiau nutraukti savo gyvenimą? - susimąstė jis. Vyras sutiko ir tikrąją savo meilę, iškėlė šaunias vestuves. Sulaukė penkių vaikaičių. Argi malda ne didžiausia dovana žmogui?- klausė ganytojas. Sunki atgailos kaina Vyskupas papasakojo kitą atvejį, kas atsitinka žmogui praradus tikėjimą. Tuo metu jis jau dirbo kunigu Žemaitijoje. Viena moteris Telšių ligoninėje pagimdė kūdikį ir jį ten paliko. Auginti mažylį apsiėmė jo senelė. Vaiką auklėjo katalikiškai. Paaugęs berniukas ėmė patarnauti bažnyčioje. Jis kalbėdavo: Kada močiutė nebepaeis, aš ją ant rankų į šventovę nešiosiu. Baigęs vidurinę mokyklą, vaikinas buvo pašauktas į sovietinę armiją. Namo grįžo visiškai kitoks. Iš senelės pradėjo reikalauti pinigų alkoholiui. Negavęs jų, imdavo senelę spardyti. Sudraskė visus jos bute esančius religinius paveikslus. Senutė kunigui guodėsi, kad vaikaitis tapo žvėrimi. Kunigas patarė melstis, kad jaunuolis grįžtų į tikėjimą. Bet senutė mirė. Laidojant ją vaikaičio nebuvo. Po poros metų pas kunigą užėjo vyriškis, kuris jam prisipažino: Tai aš esu tas pats, kuris spardė savo močiutę. Aš nebegaliu taip gyventi. Rodos, vis girdžiu, kaip kape ji dejuoja. Dvasininkas jam liepė melstis. Suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Dabar to žmogaus vaikai lanko Telšių katalikišką mokyklą. Šventė - širdyje Pirmiausia vyskupas kelis karius pakrikštijo. Tvirti, stuomeningi vyrai išties labai jaudinosi. Iš ganytojo rankų jie priėmė ir Pirmąją Komuniją. O Sutvirtinimo sakramentą gavo net 73 kariai. Vyskupas jiems linkėjo: Jūs pasiryžote eiti tikėjimo keliu ir juo ženkite drąsiai. Karinio dalinio kapelionas kun. S.Kasmauskas šauktiniams įteikė Sutvirtinimo sakramento pažymėjimus ir karių maldynus. Tai buvo itin įsimintinos iškilmių akimirkos. Šventinę aplinką skaidrino vyskupijos Jaunimo centro savanorių grupės giesmės aidint gitarų muzikai. Aš esu laiminga, kad tai pagaliau įvyko,- užšnekinta sakė Skaidrė Indreikienė, eilinio Eimanto Indreikos mama. Pabūti kartu su sūnumi tokioje šventiškoje aplinkoje iš Širvintų atvyko abu jo tėvai. Tai buvo šventė, kurios atgarsiai neišdils mūsų širdyse,- teigė kalbinti kariai. Panevėžys Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |