| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Laikinoji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnytėlė pratęs savo gyvavimą Angelė BUŠKEVIČIENĖ
Lietuvos Katalikų Bažnyčia yra neatsiejama lietuvių tautos istorijos dalis, atlikusi reikšmingą vaidmenį visuose svarbiausiuose mūsų tautos bei valstybės procesuose. Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios prisikėlimo šviesa sklinda ne tik kauniečiams, bet ir visai Lietuvai per Dievo žodį, tikėjimą, kultūrą, dvasinį atgimimą. Žaliakalnio katalikams yra brangi ir senoji laikinoji bažnytėlė, šiais metais restauruota klebono kun. Vytauto Grigaravičiaus rūpesčiu. Ši bažnytėlė turi savo istoriją istorinių lūžių momentais, kurią savo gyvenimu ir veikla kūrė administratoriai, klebonai, vikarai, altaristai, parapijiečiai. Kan. J.Želvys, buvęs šios bažnyčios vikaras, laisvės kovų savanoris, Šv. Antano Paduviečio bažnyčios statytojas, rašė: Bažnyčią galima statyti visur, kur yra katalikų. Taip buvo padaryta ir Žaliakalnyje atkūrus Nepriklausomybę. 1920 metais Žaliakalnio katalikai išsirinko bažnyčios komitetą, kreipėsi į Žemaičių vyskupijos vyskupą P.Karevičių, prašė, kad Žaliakalnyje būtų įsteigta parapija ir pastatyta katalikų bažnyčia. Kurija patvirtino išrinktą komitetą, ir vysk. P.Karevičius 1922 metų lapkritį paskyrė kun. Petrą Vaitiekūną įsteigti Žaliakalnyje naują bažnyčią ir aprūpinti gyventojus dvasiniais patarnavimais. Vieta bažnyčiai statyti buvo numatyta Ukmergės plento ir Aukštaičių gatvės kampe. Šis žemės sklypas, priklausęs gubernijos sekretoriaus našlei Cicilijai Antaninai Pažerskajai (pagal antrąjį vyrą Montigerd-Loibo), buvo perduotas Kauno Katedrai su sąlyga: jei Žaliakalnyje bus statoma bažnyčia, ji turėtų būti pastatyta ant šios žemės. 1922 m. gruodžio 22 d. šis sklypas buvo perduotas kun. P.Vaitiekūno žinion. Tuo pačiu metu, 1922 metų vasarį, jau vyko diskusijos dėl gražios bažnyčios kaip nepriklausomybės simbolio. Kadangi šį tikslą greitai įvykdyti buvo sunku dėl Lietuvoje vykusios finansinės krizės, nutarta ant gautos žemės statyti laikiną medinę bažnytėlę, įrengti kleboniją. 1923 m. rugsėjo 23 d. pirmąją laikinąją Viešpaties Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnytėlę pašventino vysk. P.Būčys. Amžininkai prisimena, kad tuo metu šiame žemės sklype buvo du mediniai vienaaukščiai namukai. Vienas bažnyčia, kitas klebonija. Eidamas pro šalį niekas nepagalvotų, kad tai bažnytiniai pastatai. 1926 m. vasario 3 d. V.M.J.K. Prisikėlimo bažnyčios komitetas svarstė varpinės prie didžiųjų bažnytėlės durų įrengimą, nes buvo gauti trys varpai, paaukštinti lubas ir jose įtaisyti tris ventiliatorius, nes mažoje bažnytėlėje buvo labai tvanku. Artėjant nepriklausomybės dešimtmečiui, 1926 metais, svarstytos paminklinės bažnyčios statybos galimybės. Išrinkta Taryba ir Vykdomasis komitetas. Trūkstant lėšų, tokią bažnyčią buvo galima pastatyti per kelerius metus. 1926 m. liepos 4 d. bažnyčios komiteto ir maršalkų posėdyje nutarta neremontuoti esamos bažnytėlės, o statyti laikiną naują, kurioje tilptų tūkstantis pusantro tūkstančio žmonių. Tuo tikslu pradėta rūpintis sklypu, projektu. Po kurio laiko buvo parengtas projektas, paruošti ir pašventinti pamatai. Rektoriaus kun. P.Vaitiekūno gerklės liga progresavo, 1926 metų rudenį jis išvyko gydytis į Palangą. Antrosios laikinosios bažnyčios darbai nebuvo vykdomi. 1927 metų liepos mėnesį kun. P.Vaitiekūnas rašė kurijai, jog dėl ligos jį perkeltų į mažesnę parapiją. Į kunigo prašymą atsižvelgta. Nuo 1927 m. liepos 27 d. į Žaliakalnį buvo paskirtas kun. Feliksas Kapočius, o kun. P.Vaitiekūnas perkeltas į Jonavos parapiją. Kun. F.Kapočius ėmė rūpintis laikinosios Prisikėlimo bažnytėlės, Paminklinės šventovės statyba, parapijiečių sielovada. 1928 m. gruodžio 23 d. antrąją laikinąją V.M.J.K. Prisikėlimo bažnytėlę pašventino kan. P.Dogelis. Tais pačiais metais nustatytos parapijos ribos, įkurta Prisikėlimo parapija. 1933 metais pagal inžinieriaus K.Reisono projektą bažnytėlė buvo restauruota ir tvarkoma vėlesniais laikais dirbusių kunigų. Prieškariu ir okupacijų metais Kristaus Prisikėlimo parapijoje dvasininkai, be tiesioginės misijos, vykdė tautiškumo išsaugojimo bei puoselėjimo funkcijas. Birželio 2 dieną, 17.30 val., mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnytėlėje vyks atšventinimo iškilmės. Šv. Mišių auka bus aukojama už Amžinybėn išėjusius ir gyvuosius dvasininkus, parapijiečius, prisiminsime parapijos istoriją, linkėsime su prisikėlusiu Kristumi nugalėti kasdienybės sunkumus, gyvenimo kelyje suspindėti tikėjimo ir gerų darbų šviesa. Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |