|
Rusijos didvyris ir akademikas nusikalstamo klano vadeiva
Petras KATINAS
Retas kuris sovietinių laikų kolaborantas, ar būtų iš buvusių sovietinių respublikų, ar iš Varšuvos bloko kompartijos sekretorių ir prezidentų bei pažangių Kremliaus statytinių Afrikoje ar Pietų Amerikoje, buvo taip išaukštintas ir apipiltas malonėmis ar ordinais kaip dabartinis okupuotos Čečėnijos vietininkas, vos 29 metų sulaukęs Ramzanas Kadyrovas. Netgi Kubos ar vadinamosios Vokietijos demokratinės respublikos bei Bulgarijos uoliausi Kremliaus įstatymų vykdytojai Fidelis Kastro, Erichas Honekeris ir Todoras Živkovas, jau nekalbant apie uoliausius respublikų pirmuosius partijos sekretorius, nebuvo taip pamaloninami.
Pasirodo, Čečėnijos valdovu padarytas R.Kadyrovas gali net gegužės 9-osios paradą perkelti į kitą dieną. Mat šiemet gegužės 9-ąją sukako dveji metai, kai čečėnų laisvės kovotojai susprogdino Ramzano tėvą, buvusį Čečėnijos prezidentą Achmadą Kadyrovą. Ne linksmintis, o liūdėti reikia. Todėl ir paradą bei kitas iškilmes, skirtas pergalės dienai, nukėlė. Per tuos dvejus metus Ramzanas tapo ne tik Čečėnijos ministru pirmininku, bet ir vienvaldžiu Čečėnijos valdovu. Nesvarbu, kad yra ir oficialus kitas 2004 metais išrinktas Čečėnijos prezidentas A.Alchanovas. Ir Maskvoje, ir Grozne beveik niekas neabejoja, kad spalio mėnesį, kai R.Kadyrovui sukaks 30 metų, jam atiteks ir prezidento postas. Bet ir to dar maža. Jam suteiktas Rusijos didvyrio vardas ir net nebaigęs jokių universitetų tapo Rusijos mokslų akademijos garbės akademiku! Tokių dalykų nebuvo netgi gūdžiausiais Stalino ar Brežnevo stagnacijos laikais. Be to, R.Kadyrovas paskirtas valdančiosios V.Putino partijos Jedinnaja Rossija regiono vadovu.
Tačiau, nepaisydamas tokių Kremliaus malonių, R.Kadyrovas pats nuolat provokuoja įvairius konfliktus, statydamas į labai nepatogią padėtį savo tiesioginį viršininką ir šeimininką V.Putiną. Ramzanas faktiškai kontroliuoja visas, be išimties, jėgos struktūras, netgi oficialiai prezidento žinioje turinčią būti saugumo tarnybą. Taip neseniai R.Kadyrovas pasiuntė į kaimyninį Dagestaną iki dantų ginkluotą saugumiečių būrį, kuris užgrobė Chasavjurto rajono vidaus reikalų poskyrį. Mat jame tuo metu buvo sulaikyta tikrinant dokumentus jo sesuo ir jos sargybiniai, neturėję oficialių leidimų nešioti ginklus. Kadyrovininkai be ceremonijų gerokai apkūlė Dagestano milicininkus, tyčiojosi iš jų ir išvadavo seserį bei jos apsauginius. Be to, R.Kadyrovas visiškai kontroliuoja vadinamąjį Čečėnijos parlamentą, kuriame yra vien jo klano žmonės. Vaidindamas uoliausią musulmoną ir islamo gynėją, Čečėnijos premjeras R.Kadyrovas, vos tik Danijoje pasirodžius karikatūroms, neva įžeidžiančioms pranašą Mohometą, bemat išvijo iš Čečėnijos danų humanitarines organizacijas. Teko įsikišti pačiam V.Putinui, kad apramintų įsisiautėjusį statytinį, ir Danijos labdariai buvo grąžinti į Čečėniją. R.Kadyrovo gvardija nuolat konfliktuoja su okupacine federaline kariuomene ir Rusijos vidaus reikalų omonininkais. Susirėmimai vyksta daugiausia dėl grobio pasidalijimo. Mat ir federalai, ir kadyrovininkai vienodai plėšrūs ir gobšūs.
Paskutinis plačiai nuskambėjęs incidentas įvyko balandžio 25 dieną prie vyriausybės rūmų, kai prie jų atvyko didelė grupė automatais ginkluotų R.Kadyrovo gvardiečių ir kategoriškai atsisakę palikti ginklus bandė patekti į rūmus. Kilo susišaudymas su federalų apsauga. Buvo nukautų ir sužeistų. Dėl tokių veiksmų R.Kadyrovo santykiai su vadinamuoju nuosaikiuoju prezidentu A.Alchanovu vis blogėja. Ramzanas absoliučiai nesiskaito su prezidentu, nes puikiai žino, jog tas neturi savo asmeninės gvardijos, o okupacinės Rusijos kariuomenės vadovybė remia R.Kadyrovą, o ne A.Alchanovą. Pastarojo dienos jau suskaičiuotos, nes iki premjero 30-mečio, kai pagal įstatymą jis galės užimti prezidento postą, liko nedaug laiko. Kitas dalykas, Kremlius puikiai žino, kad Čečėnijoje Kadyrovo giminės klaną ir iš kriminalinių elementų sudarytą jo gvardiją, tapusią plėšikų gauja, remia nemažai žmonių. Ir ne tiek iš baimės, bet ir todėl, jog šeimyniniai klanai Čečėnijoje yra labai svarbūs ir įtakingi.
Į Kremlių nuolat plaukia skundai, ypač iš čečėnų inteligentų, raginantys ką nors daryti su įsisiautėjusiu akademiku. Kremlius paprastai atsako, jog per dvejus savo vadovavimo metus R.Kadyrovas, nors ir mažai raštingas (netgi Plechanovo akademijos nebaigęs, kaip vienas toks oligarchas Lietuvoje), bet darosi jau sukalbamesnis. Ir kaip pavyzdį pateikia tai, kad Maskvos emisarams po ilgų derybų pavyko įtikinti klano vadą atšaukti įsakymą įvesti visose mokyklose šariato teisės dėstymą. Esą R.Kadyrovas netgi atgailavo ir viešai pareiškė, jog ne šariato, o Rusijos teisė turi galioti Čečėnijoje, kad ne jis vienas, o visi Rusijos piliečiai yra Čečėnijos šeimininkai.
Žinoma, centrui labai norėtųsi bent kiek apriboti besiveržiančias per kraštus Ramzano ambicijas. Tačiau Čečėnija tai ne kokia nors Vologda ar kita Dievo ir žmonių užmiršta Rusijos provincija. Maskva puikiai supranta, jog, prispaudus R.Kadyrovą, gali atsitikti blogų dalykų. Kaip pareiškė vienas iš V.Putino administracijos pareigūnų, jeigu R.Kadyrovo siautėjimas būtų apribotas, iš pogrindžio išlįstų visi, kurie buvo nustumti į tą pogrindį. Tas pareigūnas priminė, kad po R.Kadyrovo sparnu prisiglaudė dalis papirktų čečėnų kovotojų, gavę asmenines jų saugumo garantijas iš R.Kadyrovo. Ir kas žino, ar R.Kadyrovas, apribojus jo veiklą, netaps antruoju Dudajevu? klausė V.Putino atstovas. Tuo tarpu kitas žinomas Maskvos politikas teigia, jog R.Kadyrovas, nepaisant visų jo išsidirbinėjimų, išliks pats ištikimiausias Kremliaus vietininkas Čečėnijoje ir nenukryps į šoną. Mat laisvės kovotojai, susprogdinę jo tėvą su visais rusų pulkininkais ir kolaborantais, sėdėjusiais vienoje tribūnoje 2004 m. gegužės 9 d. Grozne, tapo jo kraujo priešais iki gyvenimo pabaigos. Taip nuo seno įprasta Kaukaze. Tačiau čečėnų laisvės kovotojai skelbia, jog ir Ramzanas anksčiau ar vėliau susilauks savo tėtušio išdaviko likimo, kaip ir kitų Kaukazo tautų kolaborantai. Tą parodė vis dažnėjantys kovotojų išpuoliai kaimyninėje Ingušijoje, kur buvo susprogdintas milicijos kortežas. Sprogimo metu žuvo Ingušijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Džabrailas Kostojevas. Kaip pareiškė Ingušijos sukilėlių vadas Magomedas Jevlojevas, jis neseniai konsultavosi su čečėnų kovotojų vadu Šamiliu Basajevu ir nusprendė sustiprinti kovotojų veiksmus visame Kaukaze. Jau kitą dieną po kovotojų atakos Ingušijoje čečėnų laisvės kovotojai atakavo Rusijos okupacinės armijos karinę koloną Kurčalojaus rajone. Oficialiais pranešimais, žuvo penki Rusijos kariškiai ir dar keliolika sužeista.
Taigi Rusijos didvyriui, akademikui ir Jedinnaja Rossija veikėjui Čečėnijos premjerui R.Kadyrovui ir jo šeimininkams rūpesčių nė kiek nemažėja. Pirmiausia ne tik kaip įtikti Kremliui, bet ir kaip išsaugoti savo kailį.
© 2006 XXI amžius
|