| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Telšių vyskupijoje Tauragės dekanate Tėviškė įamžino kalbininko atminimą
PAGRAMANTIS. Gegužės mėnesį, žydint sodams, miestelis rengėsi išskirtinei šventei kalbininko Petro Joniko (1906-1996) 100-ųjų gimimo bei 10-ųjų mirties metinių minėjimui. Jubiliejinio renginio organizatoriai pasistengė, kad kraštiečio atminimas būtų tinkamai pagerbtas ir įamžintas. Vietos bibliotekoje veikė gausi leidinių bei kraštotyros darbų paroda, nušviečianti jo gyvenimą bei mokslinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Gimtojoje P.Joniko sodyboje tautodailininkas Julius Ronza sukūrė ir pastatė stogastulpį, prie gimtojo namo buvo prikalta memorialinė lenta. Medžio darbus padėjo atlikti sumanus meistras pagramantiškis Antanas Stružeckis. Šventės dieną miestelio centre išsirikiavo dūdų orkestras, kviesdamas vietos gyventojus į šventę. Kolonos priekyje naujai sukurta Mažonų seniūnijos vėliava ir herbas (dailininkas A.Každailis). Žaliame herbo skyde du sidabriniai lyros formos elnio ragai. Auksinė herbo papėdė nuo viršutinės dalies atskirta stilizuota liepų lapų linija. Simbolių kalba ragai reiškia jėgą, galybę , o lyros formos ragai - dvasinės brandos, pusiausvyros ženklas. Nusitiesė ilgoka kolona, kurioje, be vietinių, į bažnyčią žengė garbūs svečiai iš sostinės Vilniaus bei Tauragės. Tai žymus kalbininkas akademikas Zigmas Zinkevičius su žmona Regina, lietuvių kalbos kultūros specialistas docentas Aldonas Pupkis, Lietuvių kalbos draugijos sekretorė Marytė Slušinskaitė, Lietuvių kalbos komisijos narė dr. Laima Murinienė, Vilniaus žemaičių draugijos narys, docentas ir vertėjas Alfonsas Tekorius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, mero patarėjas kultūrai Sigitas Kancevičius, Kultūros centro vedėjas Petras Jokūbauskas, Tauragės apskrities centrinės bibliotekos direktorė Vida Kazakevičienė, Mažonų seniūnas Jonas Samoška, būrys rajono bibliotekininkų, mokytojų, seniūnijoje įsikūrusių bendruomenių delegacijos, vietos gyventojai, mokiniai. Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, statytoje dar 1774 metais Žemaičių vyskupo D.Lopacinskio rūpesčiu, už žymųjį kraštietį buvo aukojamos šv. Mišios. Parapijos klebonas kun. Vladas Juškys per pamokslą kalbėjo apie amžinąsias vertybes, žmogaus darbus, kurie turi išliekamąją vertę. Pasinaudojus gražia proga, buvo pašventinta ir seniūnijos vėliava, herbas. Po šv. Mišių ilgoka mašinų kolona nusidriekė į P.Joniko gimtąjį Ringių kaimą. Čia išlikusioje senoje sodyboje tebegyvena jo brolio Antano žmona senolė Stasė Jonikienė. Prie sodybos iškilusį tautodailininko J.Ronzos sukurtą stogastulpį pašventino parapijos klebonas kun. V.Juškys. Atidengdamas prasmingą statinį, gražius pagarbos žodžius žymiojo kraštiečio atminimui tarė Tauragės rajono meras P.Petrošius. Šiltais prisiminimais apie giminaitį, kuris, dar būdamas studentas, grįždavo į tėviškę atostogauti, dalijosi sodybos šeimininkė S.Jonikienė. Senutė prisiminė jaunuolio, būsimojo mokslininko, darbštumą, meilę knygai. Išeidamas padirbėti, jis su savimi visuomet nešdavosi knygą. Skrupulingai kiekvieną poilsio minutę išnaudojo skaitymui. Niekada nesėdėjo nieko neveikdamas. Buvo santūrus, paprastas, niekada nerūkė, negėrė. Pagramančio kaime atsirado dar viena istorinė vieta, pražydusi gėlėmis, nuo šiol paženklinta simboliniu statiniu. Čia lankysis turistai, besidomintys Tauragės krašto istorija. Vėliau šventės dalyviai sugužėjo į vietos kultūros namus, čia prasidėjo šventinis minėjimas, kurį vedė kaimo bibliotekininkė Virgina Bartušienė. Daug įdomaus papasakojo svečias iš Vilniaus akademikas prof. Z.Zinkevičius. Jam teko laimė bendrauti su P.Joniku. Svečias priminė jo biografinius faktus. 1985 metais profesoriui teko susitikti ir bendrauti su P.Joniku JAV, Čikagoje, Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. Pamačiau pirmoje eilėje sėdintį Petrą Joniką. Per pertrauką išsikalbėjome. Jis nepaprastai domėjosi, kas dirbama Lietuvoje, klausinėjo apie mūsų katedros darbuotojus. Jis domėjosi ir tėviške, tačiau aš jam nieko negalėjau papasakoti, nes čia niekada nebuvau lankęsis. Su Petru Joniku daug bendravome simpoziumo dienomis, turėjom progą apie daugelį dalykų pasišnekėti, - prisiminė akademikas. Jis renginio vedėjai įteikė brangią dovaną pirmąjį P.Joniko knygos Pagramančio tarmė leidimą, kuriuo daug metų naudojosi pats Z.Zinkevičius. Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto docentas A.Pupkis pasakojo apie šio kalbininko ryškius pėdsakus Lietuvių kalbos draugijos veikloje. Jis buvo vienas žymiausių kalbos kultūros teoretikų, dėjęs pagrindus funkcinei kalbos kultūros teorijai. Šiandien be šio mokslininko darbų nebūtų įmanoma jokia kalbos kultūros istorijos tiriamoji veikla. Pasak A. Pupkio, apmaudu, kad iki šių dienų visai nesirūpinta P.Joniko raštų leidimu. Galbūt prie šio reikalo galėtų prisidėti ir Tauragės kraštas. Svečias šeimininkams linkėjo atlikti gana konkrečius darbus, susijusius su kraštiečio atminimo išsaugojimu. Jis ragino skubėti užrašyti dar gyvų vietos žmonių atsiminimus apie P.Joniką. O jų, pasirodo, dar esama. Prasminga būtų pasirūpinti, kad P.Joniko vardas būtų suteiktas Pagramančio pagrindinei mokyklai. Daug prasmingų žodžių pasakė ir kiti svečiai, jie džiaugėsi, kad gimtinėje kalbininko vardas nepamirštas. Vietos pagrindinės mokyklos mokiniai, kultūros namų saviveiklininkai bei čia įsikūrusios bendruomenės Gramančia nariai surengė gražų koncertą. Šventės globėjas rajono meras P.Petrošius pažadėjo rūpintis tolesniu kraštiečio atminimo įamžinimu. Tauragėje viena naujų miesto gatvių jau pavadinta kalbininko P.Joniko vardu. Mažonų seniūnas J.Samoška, vienas renginio organizatorių, dėkojo svečiams, visiems, prisidėjusiems prie minėjimo organizavimo. Šventė baigėsi, vietos žmonės grįžo prie kasdienės buities. Tikriausiai iš šio renginio grįžo tauresni, galbūt geresni, nes daug sužinojo apie iškilią šios žemės asmenybę. Elena BAZINIENĖ Autorės nuotrauka
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |