|
Rusijos aukso beieškant
Petras KATINAS
Dėl smarkiai išaugusių naftos ir dujų kainų Rusijos aukso ir valiutinės atsargos pasiekė rekordinį lygį. Gegužės pradžioje aukso ir valiutos atsargos sudarė 226,4 mlrd. dolerių. Pagal tas atsargas Rusija dabar užima ketvirtąją vietą pasaulyje. Už ją daugiau aukso ir valiutos atsargų turi tiktai Japonija, Kinija ir Taivanas.
Tačiau vadinamieji nacionalpatriotai pastaruoju metu ėmė mušti pavojaus varpais, kad valstybė, kaupdama dolerius, svarus sterlingų ir kitą konvertuojamą valiutą, laiko tuos milijardus užsienio bankuose. Daugiausia JAV 70-85 proc., Europos bankuose 15-30 proc. Patriotai teigia, jog ir prieš bolševikų perversmą Rusija laikė savo aukso ir brangakmenių atsargas užsienyje, kur, beje, ten turtas ir liko. Komsomolskaja pravda apžvalgininkas Maksimas Čižikovas tvirtina, kad užsienyje užkonservuotas antras dabartinių atsargų rezervas. Tiesa, jis pripažįsta, kad laikai pasikeitė, niekas į tą auksą nesikėsina. Tačiau primena, jog JAV prasidėjusi antirusiška kompanija dėl demokratijos naikinimo Rusijoje gali peraugti į naująjį šaltąjį karą, todėl, pasak M.Čižikovo, ar negali atsitikti taip, jog rekordinės Rusijos aukso ir valiutos atsargos vieną gražią dieną dings, kaip dingo carinės Rusijos rezervai. Todėl valstybininkai ėmė raginti Kremlių imtis žygių, kad būtų grąžinti esantys užsienyje carinės Rusijos aukso rezervai.
Pateikiami jau mirusio profesoriaus Vladleno Sirotkino surinkti duomenys, teigiantys, jog amerikiečių, japonų ir britų bankuose yra sukaupta per 200 mlrd. dolerių carinės Rusijos turto. Pasak V.Sirotkino, didžiausias skolininkas yra Japonija. Mat, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, caro Nikolajaus II įsakymu dviem linijiniais laivais į Japoniją buvo atgabenti aukso lydiniai, kad už juos gautų japoniškų patrankų ir parako. Tačiau nei pabūklų, nei parako japonai nepardavė. Be to, Japonijoje atsidūrė ir baltojo admirolo Kolčako išvežtas auksas.
Štai kokius duomenis, kur nusėdo Rusijos milijonai, pateikia dienraštis Komsomolskaja pravda: JAV 26 mlrd. dolerių (aukso lydiniai) kaip užstatas už tiektus ginklus 1915-1917 metais, Didžioji Britanija aukso lydiniai už 50 mlrd. dolerių, asmeninis caro Nikolajaus II šeimos auksas ir užstatas už ginklus 1914-1917 metais, Čekija sidabras už 4 mlrd. dolerių, kurį išgabeno iš Rusijos čekų korpusas 1918 metais, Švedija užstatas aukso luitais, įvertinamas 24 mlrd. dolerių, už ginklus 1917 metais, Japonija aukso luitai ir vertybiniai popieriai, vertinami 80 mlrd. dolerių, admirolo Kolčako ir kitų baltagvardiečių auksas.
Dabar priekaištaujama, kad Rusijos vyriausybė prezidento B.Jelcino valdymo laikotarpiu lengva ranka atidavė Prancūzijos akcininkams dar carinės Rusijos kompanijų 400 milijonus dolerių, o dabar moka tiems patiems Vakarų bankams, kuriuose laikomas carinės Rusijos auksas, buvusios SSRS skolas su procentais.
Tad kodėl gi Rusija nedrįsta griežtai pareikalauti iš japonų, amerikiečių, švedų ir britų, jog jie grąžintų jos pinigus? piktinasi M.Čižikovas ir primena, kad Albanija ir Lietuva susigrąžino savo buržuazinį auksą. Todėl Kremlius raginamas pasekti Albanijos ir Lietuvos pavyzdžiu.
Oficialiais duomenimis, šiuo metu Rusijos aukso ir valiutos atsargos yra 226,4 mlrd. dolerių. Iš jų 70-80 proc. JAV doleriais. Apie 20 proc. Europos šalių valiuta eurais, svarais sterlingų, Šveicarijos frankais. Penki procentai aukso lydiniai.
© 2006 XXI amžius
|