|
Vis dėl tos valdžios!
Seimas pradėjo svarstyti laikinojo ministro pirmininko ir finansų ministro, socialdemokrato Zigmanto Balčyčio kandidatūrą į premjerus. Oficialiai laikinąjį Premjerą skirti nuolatiniu Seimui pasiūlė prezidentas Valdas Adamkus, bet dėl teisingumo reikėtų iškart pasakyti, kad šį asmenį, kaip profesionalų specialistą, jau seniai, savo atsistatydinimo dieną, Prezidentui pasiūlė to paties Balčyčio istorine asmenybe pavadintas A.Brazauskas. Pasiūlė kaip gerai savo žinomą draugą. Matyt, dar iš darbo LKP CK laikais. Todėl jokiu būdu negalima sakyti, kad, kaip urmu pradėjo kartoti kai kurie politikai ir politologai, esą A.Brazausko era jau baigėsi. Aiškėja, kad ekskomunistai, nutraukę derybas su konservatoriais dėl plačios koalicijos, paprasčiausiai apgavo Prezidentą, sakydami, kad turi savo sudarytą daugumą, aišku, komunistinę. Beveik dvi savaites mulkinę politikus, tautą ir Prezidentą atkakliomis derybomis su konservatoriais, ekskomunistai ryžosi pasakyti tiesą: apie jokią naują koaliciją mes nė negalvojome, ir, nutraukę derybas, per dieną suformavo savo seno tipo koaliciją, iškeldami geriausiąjį kandidatą į premjerus. Visos jų kalbos apie būtinumą užtikrinti stabilumą valstybėje ir politikos tęstinumą tik parodo šių praeities veikėjų nesusigaudymą , o kartu ir jų nenumalšinamą troškulį valdyti tautą. Jų kalbos apie žmonių pasitikėjimą valstybe, apie gerinamą valstybės įvaizdį užsienyje, jei bus tęsiami jau pradėti darbai, rodo, kad komunistinė nomenklatūra ir toliau savo senais apgaulingais, nuo komunizmo laikų įgytais būdais siekia apgaudinėti tautą.
Lietuvos žmonės jau buvo įpratę girdėti istorinės asmenybės AMB arogantiškus atsakymus: Nieko nežinau, nesakysiu. Taip jis atsakinėjo ir po paskutiniojo susitikimo su Prezidentu, kuriame, matyt, irgi vertė jį susitaikyti su jo, AMB, pateiktu kandidatu į premjerus. Slėpta paslaptis jau paaiškėjo kitą dieną: Premjeru būti gali tik A.Brazausko pasiūlytas žmogus, galintis vadovauti Vyriausybei visų pirma jau vien dėl to, kad ne tik buvo vienas Lietuvos komunistinės jaunimo sąjungos vadovų, bet ir vadovavo asfaltbetonio gamyklai bei savo bizniui, prieš dešimt metų dirbdamas Vilniaus apskrities valdytojo pavaduotoju, įsigydamas vienos bendrovės akcijų net už 200 tūkst. litų. Verslas buvo toks produktyvus, kad netrukus po to Vilniaus apskritis išnuomojo šiai bendrovei penkis žemės sklypus Vilniaus mieste. (Kandidatas paneigė, kad į KGB mokyklą bandė stoti 1981 metais, o dėl galimo stojimo kitais metais seimūnai kandidato jau nepaklausė.) O ministrai, nepaisant Prezidento išsakyto nepasitikėjimo kai kuriais jų, - tiesiog saldainiukai, iškart tinkami naujai Vyriausybei: jie visi turi didelę praktiką, patikimi ir todėl Prezidentas neturi net teisės abejoti jų skaidrumu. Be to, argi AMB kaltas, kad ne visas ministrų ydas pastebėdavo: juk buvo taip užsiėmęs Kristinos valdomu Draugystės viešbučiu, siekdamas sutvarkyti įvairiausius šeimyninio privatizavimo reikalus, kad tesuspėdavo tik atsakyti: Apie jokį viešbutį aš nežinau. Beje, tokia maniera istorinė asmenybė mėgdavo visada atsakyti į keblius jam klausimus.
Veltui džiaugiasi socialdemokratai Prezidento sprendimu teikti stipraus Z.Balčyčio kandidatūrą į premjerus: jis nėra jau toks nei stiprus, nei skaidrus, kaip norėtų Prezidentas ir Lietuvos rinkėjai. Veltui gudrusis G.Kirkilas Prezidento sprendimą vadina optimaliu šioje situacijoje: juk tai jis melavo Prezidentui, esą konservatoriai nesprendžia vieno ar kito klausimo, pavyzdžiui, atsisako grąžinti (kompensuoti) žmonėms pražudytus indėlius, didinti atlyginimus ir pensijas, į ką labai teisingai aštriai sureagavo konservatorių atstovai.
Tačiau greitas darbas nelabai sekasi. Kandidatas į premjerus Z.Balčytis ir socialdemokratų vadai, anksčiau žadėję prezidentui V.Adamkui turėsią pakankamą daugumą Seime, šią savaitę prabilo apie mažumos Vyriausybę. Anksčiau vis tvirtinęs, kad į valdančiąją koaliciją gali būti kviečiama Darbo partija, šią savaitę Z.Balčytis pripažino, kad darbiečių dalyvavimas valdančiojoje daugumoje tampa komplikuotas. Pasak jo, būtina atsižvelgti į teisėsaugos pareigūnų atliekamą tyrimą dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos. Z.Balčytis staiga pradėjo abejoti, kad Vyriausybėje galėtų likti darbiečių ministrai. O juk dar neseniai, sulaužę derybas, socdemai bandė persivilioti kai kuriuos šios partijos deleguotus ministrus, kurie galėtų atsivesti dar keletą savo šalininkų ir taip sustiprinti keturių partijų stovyklą. Todėl dabar socdemai karštligiškai ieško sąjungininkų į koaliciją: priglaudę liberalus, netgi metasi prie liberaldemokratų, bet šių vadas sumanė per pasaulį pasiskraidyti ir nelabai yra su kuo tartis. O liberalcentristai, jungdamiesi prie kairiųjų, pareikalavo per keturis mėnesius įgyvendinti net keturis reikalavimus. Liberalcentristai pasiūlė iki 20 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį, tęsti apskričių reformą, dalį jų funkcijų perduodant savivaldybėms, įteisinti tiesioginius merų rinkimus ir pradėti masinę senų daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo programą. Z.Balčytį išgąsdino tokie liberalcentristų užmojai: atseit pirma pažiūrėkime, kaip pasikeis valstybės biudžeto pajamos, nuo liepos 1 dienos gyventojų pajamų mokestį sumažinus nuo 33 iki 27 proc. Norėdami gauti valdžios nuograužų, liberalcentristai atšalo: tada nors priimkite per keturis mėnesius reikiamus sprendimus. Dėl atsiradusių nesėkmių kuriant koaliciją, ne veltui Z.Balčyčiui kai kurie politikai pasiūlė atsiimti savo kandidatūrą. O neturėdami daugumos, socialdemokratai paprasčiausiai apgavo Prezidentą. Nors socdemų vadai įsitikinę Z.Balčyčio pergale tvirtinant Seime jo kandidatūrą, bet padėtis nėra jau tokia lengva.
Prezidentas yra perspėjęs Z.Balčytį, kad nedelsdamas pareikalaus atsistatydinimo, jei pasitvirtins abejonės apie jo sūnaus vaidmenį galimai neteisėtai skirstant Europos Sąjungos lėšas. Bet labiau tikėtina, kad to neįvyks: bus visokeriopai įrodyta, jog viskas vyko teisėtai. Kaip ir reikalas su Darbo partija vis toliau marinamas. Tenka tik apgailestauti, kad pasiūlydamas Z.Balčytį kandidatu į premjerus Prezidentas kartu parodė, jog permainoms ir jis pats nėra pasirengęs. Taip ir liks, kas buvo iki šiol: liks ta pati Lietuvos politinė valdžia su ta pačia savo politine moraline krize. Būdamas vienu iš Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojų Z.Balčytis tęs Lietuvai pragaištingą komunistinės nomenklatūros įsigalėjimo politiką.
© 2006 XXI amžius
|