|
Pilkuma
Petras KATINAS
P o visų vaidinimų, politinio cirko su klounados elementais dėl kažkokios naujos plačiosios ar vaivorykštės koalicijos sudarymo, politologų šurmulio, įvairiausių prognozių nieko neįvyko. Viskas liko kaip buvę. Amžinasis A.Brazauskas davė Prezidentui įpareigojimą paskelbti Seimui, jog vienintelis kandidatas į premjerus tas pats pirmojo sekretoriaus numylėtas Zigmantas Balčytis. Tad pasielgė tarsi monarchas gavote įpėdinį, ir džiaukitės. O naujovių ar kokių ypatingų reformų stagnacijos apimtoje, tiksliau, prie jo atvestoje valstybėje, būti negali. Bent jau iki tol, kol bankrutuos visa valdančiųjų kasta. Belieka tikėtis, kad tokio bankroto ilgai laukti neteks. Nepaisant dešimtmečiais įgyto intrigų ir manipuliacijų patyrimo, atomazga neišvengiamai artėja. Juk visi didžiausi proto nušvitimai ateina tik į vienintelio statybininko šviesią galvą. O Prezidentui kas gi beliko daryti? Tiktai paskelbti parlamentui didžiojo statybininko dekretą, nors ir su savo parašu. Tiesa, yra dar vadinamųjų Socialdemokratų partijos taryba, prezidiumas ir kiti organai. Tačiau tai tik butaforija. Šie organai visada, akimirksniu ir visais balsais pritaria vadui. Tai jau nuo senų laikų įprastas dalykas. O vadas reikalingas, kad vestų tautą kvailybės ir mankurtizmo keliu, nes ir neva persitvarkiusiems komunistams reikia vėliavos. Geriausia, žinoma, impozantiškos figūros ir stoto.
Kodėl gi vadas pasirinko Z.Balčytį, o ne kokį nors G.Kirkilą ar J.Bernatonį? Matyt, žinojo, ką daro. Juk dešimt metų plušėjo komjaunimo baruose, tai yra, buvo aktyvus partijos pagalbininkas ir rezervas. Todėl A.Brazauskas ir pasirinko būtent Z.Balčytį. Pirmiausia jis kur kas pilkesnė asmenybė nei, pavyzdžiui, G.Kirkilas. Pastarasis, nors irgi uolus partinis funkcionierius, bet vis dėlto daugiau europietiškas, pagaliau ne taip, kaip kiti neokomunistai papūgiškai nekartojo nomenklatūrininkų frazių, kurias pasakė partijos patronas. O tos patrono nubrėžtos gairės tos pačios, dar nuo buvusio LDDP vyriausybės vadovo Adolfo Šleževičiaus laikų. Tiesa, anas labai dažnai vartojo žodį stabilizacija, užtat ir gavęs Didžiojo stabilizatoriaus pravardę. Šį kartą ir nuėjusios 13-osios, ir dabar formuojamos 14-osios Vyriausybės kūrėjas ir vadovas, jau nusibodęs savo palaižūniškais reveransais, Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas akcentuoja tęstinumą ir stabilumą. Tokius dalykus užtikrinti gali, anot Oleko tipo socialdemokratų, tiktai vieni brazauskininkai. Kadangi Lietuvoje yra demokratija, tai tenka noromis nenoromis pasinaudoti visokių darbiečių, valstiečių, netgi marginalų paksininkų paslaugomis. Aišku, ne už dyką teks dalytis postais, kurių nėra begalybė. Kraujo praliejimo dėl postų gal ir nebus, bet kėdžių braškėjimo į valias. Todėl visiškai teisūs tie politikos apžvalgininkai, kurie jau tą pačią dieną, kai Prezidentas perskaitė dekretą dėl Z.Balčyčio paskyrimo premjeru, užtikrintai paskelbė, kad jokių permainų į gera tikrai nebus. Nebent į blogąją pusę. Pasak politikos apžvalgininko R.Valatkos, negero kvapo šioje Vyriausybėje bus dar daugiau nei buvusioje. Iš tiesų to negero kvapo anoje A.Brazausko Vyriausybėje, kuri, anot paties vado ir jo įpėdinio, buvo labai kompetentinga ir protinga (atrodo, kad ji panaši ir išliks), buvo per akis. Pakanka tik paminėti ilgus mėnesius užsitęsusias rietenas dėl postų, ministrų V.Prudnikovo ir Ž.Padaigos išsidirbinėjimus, gana keistais ryšiais su garsiuoju EBSW koncernu susijusio vidaus reikalų ministro G.Furmanavičiaus veiklą, pagaliau teisingumo ministro G.Bužinsko manipuliacijas su paskutiniuosius pasitikėjimo balus praradusia teisėtvarka, ir tas stabilumas atsiveria visu gražumu. O kaip galima vertinti tai, kad švietimo ministras nesugeba užtikrinti egzaminų užduočių paslapties, ką net sunku įsivaizduoti? Gerasis A.Brazauskas nieko bloga tame nemato.
T eigiama, kad buvęs ir būsimas ministrų kabinetas yra kairysis ar kairiojo centro, tačiau jis nėra nei kairysis, nei tuo labiau centro. Tai tėra susibūrusi savanaudžių grupė, kuriai valstybės reikalai visai nerūpi. Dar daugiau, sprendžiant iš veiklos tos grupės nariams jie nesuprantami, nes visas jų gyvenimas yra skirtas tik savo malonumams tenkinti. Aišku, nėra ko daugiau ir norėti. Koks Seimas, tokia ir Vyriausybė pilka masė. Argi gali pasiaukoti tėvynės, valstybės reikalui tokie parlamentarai kaip J.Jagminas, V.Martinkaitienė, D.Mikutienė, L.Graužinienė, A.Bosas, A.Pekeliūnas, B.Bradauskas, H.Žukauskas bei kiti? Visų nesuskaičiuosi. Netgi didžiausi jų liaupsintojai ir nesamų nuopelnų ieškotojai taip ir nesuranda nė vieno dalyko, rodančių visuomenei tokių ir panašių asmenų pasiaukojimą, nesavanaudiškumą, altruizmą.
P rezidentas, vienu sakiniu pateikęs Seimui naujojo Premjero Z.Balčyčio kandidatūrą, daugiau nepasakė nė žodžio, ką darydavo pateikdamas kitų. Bet, kita vertus, ką čia daugiau ir pasakysi. Reikia tikėtis, kad ir jam pačiam, ir patarėjų korpusui gana nejauku atsidūrus tokioje padėtyje, kai, daug kalbėjus apie moralę, skaidrumą, padorumą, tenka perskaityti tautai popierėlį, kurį surašė tas pats vienintelis. Atvirai pasakius, stebina toks Prezidento elgesio abstraktumas, kuris darosi vis ryškesnis. Tiesa, jau po poros valandų valstybės vadovas su žurnalistais kalbėjo, kad jeigu paaiškės žiniasklaidoje skelbti negeri dalykai apie būsimojo Premjero sūnaus veiklą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, tada griežtai pakalbėsiąs su Z.Balčyčiu. Bet jeigu ir išdrįstų pakalbėti, kaip jis sako, tai kas nuo to pasikeistų? Juk galėjo pakalbėti apie tai dekreto pasirašymo išvakarėse, kai visa žiniasklaida jau skelbė apie Z.Balčyčio sūnaus darbus. Argi pakalbėjo su A.Brazausku, kai jis mūru stojo už nomenklatūrininką brakonierių Turto fondo pirmininką, pagaliau tada, kai deklaravo neatsakąs už savo vadovaujamo ministrų kabineto veiklą?
T aigi stagnacija tęsiasi. Ir tęsis tol, kol valdžioje išliks senoji nomenklatūra. O ji išliks, kol tos nomenklatūros vėliavnešiu bus tas pats vienintelis. Tai pagrindinė jėga, laikanti savo rankose tą nomenklatūrą. Ir kol ta jėga bus, apie jokias permainas, valdžios darbo skaidrumą, teisėsaugos džiunglių išvalymą negali būti ir kalbos. Daugelį dar nepamalonintų valstybinėmis pensijomis iš tos grupės draugų sieja ne tik seni partiniai ir komjaunimo ryšiai, sucementavę juos į vieną bloką. Tie ryšiai gali būti ne tik partiniai. Argi tik šiaip sau jie uždarė archyvus, kad į juos net uodas nosies neįkištų? Štai ir dabar valdančiojo klano kuluaruose su nerimu kalbama, kad latviai netrukus paskelbs visų bendradarbiavusiųjų su KGB ir kitų kolaborantų pavardes. Panašūs procesai vyksta ir kaimyninėje Lenkijoje. Baisu ir pagalvoti, jeigu kas nors panašaus atsitiktų ir Lietuvoje. Tad visokie buvę sovietų valdžios parankiniai stengiasi, kad neįvyktų tas opozicijos skelbtas proveržis. Netgi jeigu Premjeru būtų paskirtas Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius ar kas nors kitas A.Brazausko nepateptasis, tai greičiau būtų politinės mirties nuosprendžio pasirašymas sau pačiam. Ko būtų galėjęs imtis toks Premjeras? Faktiškai nieko. Juk iš anksto į aukščiausius valdžios postus, ministerijų sekretorius, departamentų viršininkus, apskričių valdžią yra pasodinti savi kadrai iš tos pačios grupės draugų. Todėl bet kokią proveržio ar kitokią išbridimo iš stagnacijos iniciatyvą jie būtų sutikę durtuvais ir pavertę, geriausiu atveju, pajuokos objektu. Todėl jau dabar šviesiausieji Lietuvos protai (kurių, deja, vis mažiau belieka) privalo sutelkti visas jėgas, kad pagaliau išbristume iš tos beviltiška tapusia pilkumos.
Taigi kalbėdami apie socdemų nomenklatūrą, kuriai atstovauja A.Brazauskas, B.Bradauskas ir J.Bernatonis, kaip tris B, prisišaukėme ir ketvirtą B būsimąjį premjerą Z.Balčytį. Bet už šių keturių B šmėkščioja dar viena raidė U. Juk kad ir kaip aiškintų socdemų derybininkai J.Olekas su G.Kirkilu, faktiškai 13ąją Lietuvos Vyriausybę galima vadinti tiktai kaip Brazausko-Uspaskicho vyriausybę. Arba atvirkščiai. Atrodo, panaši bus ir 14-oji. Tiesa, priimant į tą kompaniją dar du naujus pilietinius demokratus ir liberalcentristus. Pastarieji susireikšmino, kad užpylė visus dienraščius mokamais skelbimais, kaip liberalcentristai plataus pasitikėjimo koalicijoje įgyvendins savo 4 x 4 programą. Tai yra sumažins pajamų mokestį iki 20 proc., įves tiesioginius merų rinkimus, peržiūrės apskričių funkcijas ir atnaujins daugiabučius namus. Na, tuos, blokinius sovietmečio barakus, pavers atnaujintais šiuolaikiniais europietiškais būstais. Čia jau liberalcentristai bando nušluostyti nosį netgi darbiečiams, šaukusiems apie 111 ar 1111 dienų.
O dėl neva abejonių, iškilusių dėl darbiečių dalyvavimo plataus masto koalicijoje, tai socdemai derisi su darbiečiais dėl ministrų portfelių. Nes, kaip pasakė vienas iš V.Uspaskicho pavaduotojų A.Bosas, buvusioje valdančiosios koalicijos programoje, kurią prisiekinėjo vykdysiąs ir Z.Balčytis, yra 90 proc. Darbo partijos nuostatų. Taigi viskas aišku. Savi žmonės, verslininkai. Ir nėra ko stebėtis, kad buvęs komjaunimo funkcionierius giriasi, jog, dirbdamas LSSR komjaunimo CK ir ten tvarkydamas finansinius reikalus, įgijo didžiulės patirties, kuri jam labai pravertė būnant A.Brazausko Vyriausybės susisiekimo, o vėliau finansų ministru. Juk iš tiesų jau vien faktas, kad, dirbdamas Vilniaus apskrities valdytojo pavaduotoju, jis nusipirko už 200 tūkst. litų vienos firmos akcijų. Padarė ir kitų gerų darbų. Pavyzdžiui, už 18 tūkst. valdiškų litų padovanojo Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai varpą ir išliejo jame savo vardą... Bet ir tai dar ne viskas. Nusipirkęs už 200 tūkst. litų bendrovės Lithun akcijas tuo metu, kai darbavosi Vilniaus apskrityje, išnuomojęs tai bendrovei penkis sklypus sostinėje, netrukus nusipirko iš tos pačios bendrovės direktoriaus D.Gedvilo namą prestižiniame Antakalnio rajone, kuris dabar kainuotų ne mažiau kaip tris milijonus litų. Dabar tame name veikia neva jo vardo labdaros ir paramos fondas Padėkime kitiems. Aišku, palyginti su kaolicijos partneriais, V.Uspaskichu, valstiečiu J.Jagminu, deklaravusiu 12,7 mln. litų vertės turtą, ar socdemu Druskininkų metu R.Malinausku, jam dar toli iki jų, tačiau netrukus pasivys. Juk tiesiog nepatogu ir nesolidu, kai dar viena valstietė, buvusi bendrovės Lietuvos spauda direktorė Romualda Kšanienė deklaruoja sukaupusi turtelio už 2,3 mln. litų.
Tenka sutikti su politologu profesoriumi Leonidu Donskiu, pareiškusiu, kad, jeigu partija negali pasiūlyti kandidato, kurio biografija be dėmių, vadinasi, labai neaukštai pakelta socdemų moralės kartelė. Bet po audringos V.Uspaskicho veiklos, piliečių jau nebestebina tokių politikų elgesio standartai. Pasak prof. L.Donskio, politiko praeitis nebėra problema. Žmonės tik gūžtelėja pečiais: ar dar liko politikoje padorių žmonių? Atrodo, valdančioji nomenklatūra specialiai taip elgiasi, kad piliečių galvose įsitvirtintų tokia nuomonė. O jeigu valdančiajame klane ir atsiranda vienas kitas kaip buvęs socdemų finansų ministras A.Butkevičius, tai jis bemat išmetamas.
Taigi teisus europarlamentaras prof. V.Landsbergis, sakydamas, jog Z.Balčyčio Vyriausybė darys tą patį ir su tais pačiais. Kad tik neišeitų į bloga. Tik ar gali būti dar blogiau? klausė profesorius.
© 2006 XXI amžius
|