Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Šeimos turi užtikrinti vaikų krikščionišką brandą

Mindaugas BUIKA

Į Valensiją atvykusį popiežių Benediktą XVI pirmieji pasitiko Ispanijos karalius Chuanas Karlosas su karaliene Sofija

Pasaulio šeimų susitikimo baigiamosiose šv. Mišiose dalyvavo Ispanijos parlamento opozicijos lyderis Liaudies (krikščionių demokratų) partijos vadovas Marijanas Rachojus

Šventąjį Tėvą pasitiko Ispanijos premjeras Chozė Luisas Rodrigesas Sapateras, tačiau baigiamosiose Pasaulio šeimų susitikimo pamaldose jis nedalyvavo

Tarp susitikimo dalyvių buvo daug seseserų vienuolių

Valensijos arkivyskupas Augustinas Garsija Gaskas rodo Popiežiui miesto katedroje saugomą didžiąją relikviją – šventąją taurę, kurią, kaip teigia Tradicija, naudojo Jėzus Kristus per Paskutinę vakarienę

Benediktas XVI guodžia jo atvykimo išvakarėse Sevilijos metropolitene įvykusios katastrofos aukų artimuosius AP-Reuters nuotraukos

Benediktas XVI pagerbia Sevilijos metropolitene įvykusios katastrofos aukas

Atvykusį Popiežių pasitinka Ispanijos vyskupai

Šventasis Tėvas su karališkosios atžalomis

Popiežius Benedikas XVI vadovavo Eucharistijai, kuria buvo užbaigtas Pasaulio šeimų susitikimas

Vyro ir moters santuokos neišardomumas

Dar kartą patvirtindamas savo mokymą, kad tėvai yra pirmieji savo vaikų evangelizuotojai, popiežius Benediktas XVI, vadovaudamas Pasaulio šeimų susitikimo uždarymo šv. Mišioms, homilijoje sakė, jog šeimose turi būti užtikrinta, kad „Kristaus Geroji Naujiena jų vaikus pasiektų su visu reikiamu aiškumu ir autentiškumu“. Šventasis Tėvas liepos 8-9 dienomis buvo atvykęs į Ispanijos trečiąjį pagal dydį (po sostinės Madrido ir Barselonos) miestą Seviliją, kur penktą kartą iš visos planetos rinkosi katalikiškos šeimos. Daugiau kaip pusantro milijono dalyvių savo liudijimais, teologiniais ir pastoraciniais svarstymais bei liturginėmis celebracijomis telkėsi į susitikimo temą „Tikėjimo perdavimas šeimoje“.

Baigiamąsias susitikimo pamaldas praėjusį sekmadienį Valensijos meno ir mokslo ekspozicijų centre po atviru dangumi kartu su popiežiumi Benediktu XVI celebravo 50 kardinolų, 450 vyskupų ir apie trys tūkstančiai kunigų. Tarp koncelebrantų buvo Lietuvos šeimų delegacijai vadovavę Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Priešais tūkstančiais baltos ir geltonos spalvų gėlių žiedais dekoruotą altorių ypatingą vietą užėmė šiemet auksinį santuokos jubiliejų švenčiančios poros. Šv. Mišiose giedojo didžiulis Valensijos šeimų tėvų ir motinų choras, akompanuojamas miesto simfoninio orkestro. Pamaldose dalyvavo Šventąjį Tėvą svetingai sutikęs Ispanijos karalius Chuanas Karlosas su karaliene Sofija bei visa gausi karališkoji šeima. Tačiau tarp dalyvių nebuvo ministro pirmininko Chozės Luiso Rodrigeso Sapatero, kurio socialistų vyriausybė pastaruoju metu veda priešišką šeimai ir gyvybei politiką, susilaukdama aštrios Bažnyčios kritikos.

Išaukštindamas „neišardoma vyro ir moters santuoka“ grindžiamą šeimą, Popiežius homilijoje ypač akcentavo jos bendruomenišką bruožą, pabrėždamas, jog ši tėvų, vaikų ir senelių bendrystė yra svarbiausias tradicijų paveldo garantas. Kaip tik tokia šeima yra unikali buveinė, kurioje žmogus gali su būdingu orumu ateiti į šį pasaulį: augti ir bręsti, integraliai išskleisdamas savo asmenines savybes. Nurodydamas išskirtinį tėvų vaidmenį šeimoje, Šventasis Tėvas pabrėžė jų „teisę ir neatskiriamą pareigą“ perduoti savo vaikams jų gautą dvasinį paveldą, „padėti jiems rasti savąjį tapatumą, įvesti juos į visuomenės gyvenimą“. Ypač svarbu, kad vaikai šeimoje išmoktų atsakingai ir moraliai naudotis savo žmogiškąja laisve, mylėti taip, kaip jie tėvų buvo mylimi, ir gebėtų – kas yra svarbiausia – asmeniškai susitikti su Dievu.

Taip iškeldamas tėvų vaidmenį, popiežius Benediktas XVI aiškino, jog žmogiškosios tėvystės ir motinystės ištakos – Dievo Kūrėjo plane. „Iš tikrųjų mes atėjome iš savo tėvų ir esame jų vaikai, bet taip pat atėjome iš Dievo, kuris mus sukūrė pagal savo atvaizdą ir pašaukė būti Jo vaikais“, – sakė Šventasis Tėvas. Šis supratimas formuoja tėvams uždavinį priimti savo gimusį kūdikį taip pat kaip ir Dievo vaiką, ne kaip atsitiktinumo ar sutapimo, bet kaip „mylinčio Dievo plano“ pasekmę. Krikščionys tėvai į tai atsiliepia patikimu tikėjimo, vilties ir meilės liudijimu, padėdami savo vaikams „geriau priimti jų tikėjimo malonę, atskleisti giliausią savo gyvenimo prasmę“, rodant atitinkamą padėką Dievui.

„Namų Bažnyčia“ šių dienų iššūkių akivaizdoje

Remdamasis savo pirmtako Jono Pauliaus II žinomu 1981 metų dokumentu „Familiaris consortio“, popiežius Benediktas XVI tėvams išdėstė konkrečią jų vaikų krikščioniško auklėjimo programą. Tai mokymas vaikų melstis ir meldimasis kartu su jais, supažindinimas su sakramentais ir palaipsniškas įvedimas į Bažnyčios gyvenimą, skaitymas jiems Šventojo Rašto. Taigi tėvai tampa tikraisiais savo vaikų katechetais, ir šio darbo sėkmei turi padėti, jeigu visame šeimos gyvenime „šviečia tikėjimo šviesa“ ir „Dievas yra garbinamas kaip mūsų Tėvas“. Šeima, tapusi tikrąja „namų Bažnyčia“, turi padėti jaunajai kartai įveikti šiuolaikinės perdėtos sekuliarizuotos visuomenės ydas, kurioje gyvenimą bandoma organizuoti „vien tik subjektyvių ir efemeriškų troškimų bazėje“, visiškai nepaisant objektyviosios tiesos, žmogiškojo asmens orumo, jo teisių ir pareigų.

Vietoje šiuolaikinės visuomenės perdėto individo laisvės aukštinimo, kuris stengiasi tik save patenkinti be atsakomybės kitų žmonių atžvilgiu, Bažnyčia nepaliauja mokiusi apie atsakingos laisvės svarbą. Šventasis Tėvas priminė žodžius, jo pasakytus praėjusių Sekminių švenčių vigilijoje per Romoje vykusį naujųjų bažnytinių sąjūdžių kongresą. „Mes darome gera ne kaip vergai, kurie neturi kito pasirinkimo, bet tai darome, nes esame asmeniškai atsakingi už pasaulį; nes mes mylime tiesą ir gėrį, nes mylime Dievą ir visus Jo kūrinius“, – kalbėjo Benediktas XVI prieš mėnesį vykusiose apeigose. Taip pat ir tėvų meilė savo vaikams, tas džiaugsmas, su kuriuo jie sutinka užgimusią gyvybę ir lydi jos pirmuosius žingsnius žemiškajame pasaulyje, faktiškai yra Dievo palankios meilės „sakramentinis ženklas ir pratęsimas“.

Šventasis Tėvas priminė į II Vatikano Susirinkimo dogminės konstitucijos „Lumen gentium“ mokymą apie krikščionių sutuoktinių tarpusavio ištikimą meilę ir abipusę paramą, perduodant savo vaikams krikščioniškąjį tikėjimą ir Evangelijos vertybes. „Tokiu būdu jie visiems pateikia nepailstančios ir dosnios meilės pavyzdį, ugdo artimo meilės brolybę ir tampa liudininkais bei bendradarbiais Motinos Bažnyčios vaisingumo, kaip ženklo ir dalijimosi ta meile, kuria Kristus mylėjo savo Sužadėtinę ir save atidavė už ją“. Krikščioniška šeima savo kilnųjį pašaukimą turi įgyvendinti ne kaip kieno nors primestą uždavinį, bet kaip santuokos sakramentinės malonės dovaną. Šiame kelyje pirmąja jų globėja yra Švč. Mergelė Marija, Išganytojo Motina, kuri savo didžiąja meile lydi visą Dievo šeimą jos žemiškoje piligrimystėje. „Marija yra įvaizdis ir pavyzdys visoms motinoms jų didžiojoje gyvybės sergėtojų misijoje, jų misijoje būti meno gyventi ir meno mylėti mokytojomis“, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI.

Jis kalbėjo apie pripažinimo ir paramos šeimai reikalą, ypač aktualų šios svarbios institucijos krizės akivaizdoje. Šeimos rėmimas yra vienas didžiausių pasitarnavimų, kurį Bažnyčia gali duoti „šių dienų visuomenės ir individų bendrajam gėriui ir autentiškai pažangai“. Tinkama šeimos globa – Šventasis Tėvas dar kartą pabrėžė, kad kalbama apie „neišardoma santuoka tarp vyro ir moters grindžiamą šeimą“ – yra geriausia priemonė žmogiškojo asmens orumui ir tikrajai laisvei užtikrinti. Jis pabrėžė šio pobūdžio pozityvių bažnytinių organizacijų bei sąjūdžių veiklą, ypač tą vaidmenį, kurį vaidina katalikiškos šeimų asociacijos.

Bažnyčios ir valstybės parama šeimai – tarnavimas gėriui

Paramos šeimai temą popiežius Benediktas XVI vystė ir savo kalboje per išvakarėse vykusią maldos ir liudijimų vigiliją. „Šių dienų visuomenės iššūkiai, paženklinti prieštaringų jėgų veikimo ypač urbanistiniuose arealuose, reikalauja užtikrinti, kad šeimos nesijaustų vienišos. Mažoji šeima gali sutikti sunkias kliūtis, kada ji yra izoliuota nuo artimųjų ir draugų“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis vėl priminė bažnytinės bendruomenės atsakomybę dvasiniam šeimos palaikymui ir padrąsinimui, ypač ištikus sunkumų ir išbandymų metui. „Kartu su bažnytinėmis asociacijomis svarbų vaidmenį čia vaidina parapijos, kurios yra pašauktos bendradarbiauti“, sudarydamos paramos tinklą šeimoms augti tikėjime.

Popiežius Benediktas XVI kreipėsi į vyriausybių vadovus ir parlamentus, kad jie vestų valstybinės paramos šeimai politiką, žinodami, jog taika ir darna kiekvienuose namuose gali esmingai pasitarnauti bendrajai gerovei visuomenėje, kurioje šeimos yra tikri „nerviniai centrai“, jautriausiai reaguojantys į socialinius pokyčius. Įstatymai turi būti palankūs šeimoms, nes jie „yra integralus gėris žmogui“, ypač jeigu atsiliepia į jo poreikius bei aspiraciją. Visi, taip pat ir valstybė turi būti suinteresuoti vaikų teisių gynimu, o pagrindinės vaiko teisės yra teisė gimti, augti ir bręsti jį mylinčioje šeimoje, „teisė turėti namus“, kurių pavyzdžiu yra Nazareto šventosios šeimos namai, kuriuose vaikas „turi būti apgintas nuo visų pavojų ir grėsmių“.

Savo pasisakymo pabaigoje Šventasis Tėvas priminė ir senelių vaidmenį, „kuris yra itin svarbus kiekvienoje šeimoje“. Būtent seneliai savo išmintimi ir atsidavimu „gali būti, o dažnai ir yra garantas tos meilės ir švelnumo“, kurio reikia kiekvienam šeimos nariui. Todėl seneliai niekada neturi būti pašalinti iš šeimos aplinkos, nes jie brangus turtas jaunajai kartai, ypač savuoju tikėjimo liudijimu artėjančios mirties akivaizdoje.

Po 5-ojo Pasaulio šeimų susitikimo uždarymo šv. Mišių liepos 9 dieną, prieš kalbėdamas su tikinčiaisiais sekmadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą, popiežius Benediktas XVI pranešė, kad kitas Pasaulio šeimų susitikimas 2009 metais vyks Meksikos sostinėje Mechike. Tai jau bus antras kartas, kai tokio masto renginys vyks katalikiškajame Lotynų Amerikos kontinente: 1997 metais Pasaulio šeimų susitikimo dalyvius buvo priėmęs Brazilijos miestas Rio de Žaneiras. 1994 ir 2000 metais planetos katalikiškosios šeimos rinkosi į Romą ir 2003 metais – į Filipinų sostinę Manilą.

„Iš visos širdies apkabinu čia esančias šeimas ir tas, kurios prisijungė prie šios celebracijos per radiją, televiziją ir kitas socialinės komunikacijos priemones“, – sakė baigdamas susitikimą Šventasis Tėvas. Šia proga su jo patvirtinimu Vatikane buvo paskelbtas dekretas apie visuotinių atlaidų dovanos galimybę įprastomis kanoninėmis sąlygomis. Visas šeimas popiežius Benediktas XVI patikėjo „Nazareto Šventosios Šeimos globai, kad ji saugotų jas ir, sekant jos tyliuoju pavyzdžiu,jos padėtų savo vaikams augti išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akivaizdoje“ (plg. Lk 2,52).

© 2006 „XXI amžius“