Atnaujintas 2006 rugpjūčio 4 d.
Nr.58
(1458)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Birželio sukilimą prisimenant

Labai džiaugiuosi „XXI amžiaus“ priedu „Už laisvę“. Malonu buvo matyti garbių žmonių nuotraukas, išgirsti dar gyvų liudininkų pasakojimus apie mūsų tautos praeitį.

Ką davė Birželio sukilimas Lietuvos valstybei ir jos žmonėms? Glaustą atsakymą pateikia dr. Adolfas Damušis, Laikinosios vyriausybės ministras: „Nors sukilimo sėkla buvo trumpalaikė, bet jo reikšmė ir prasmė yra giliai įdiegta tautoje, kaip tautos tvirtybės išraiška. 1941 m. birželio sukilimas, nukreiptas prieš niekšybę, padėjo tautai atgauti pasitikėjimą savimi, išdegino žaizdą ir nuplovė gėdą. Gėda buvo apėmusi tautą, kai jos vadovai, nesuvokdami sovietų klastos, be pasipriešinimo prarado nepriklausomybę. Sukilėlių siekiai buvo taurūs, jiems nerūpėjo nei asmeninė nauda, nei praeities režimo atkūrimas, nei partinės varžybos, nei sąskaitų suvedinėjimas ir kerštas. Ginklas buvo pakeltas prieš moralinę ir fizinę vergiją, prieš sovietų melą pasauliui“.

Mano tėvelis 21 metus tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo vyr. puskarininkio laipsnį. Miglotai beprisimenu jo pasakojimus apie sukilimą, nes buvau dar vaikas. Iš gerb. J.A.Antanaičio rašinio supratau, kad ir mano tėvelis buvo iš tų 5000 kariškių, pabėgusių iš sovietų armijos. Kartu dar išsivedė ir devyniolika bendražygių, su kuriais, išgulėję parą liūne prie Varėnos ežero, atsidūrė jau „laisvame“ Vilniuje.

Regina PRASCEVIČIENĖ

Rokiškio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija