Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Karmelio dvasingumas nebijo nei laiko, nei atstumų

Inesė Ratnikaitė

Karmelitas kun. Tjeu Timermanas iš Olandijos aiškina apie gyvenimą bendruomenėje Juozo Dapšausko nuotrauka

Atsisveikinimo vakare vaidinimu pristatyta karmelitų bendruomenės atsiradimo istorija Kun. Felikso M.ŠANDLO nuotrauka

Senosios regulos karmelitų vienuolynas Linkuvoje atsirado 1634 metais. Jį fundavo Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Iki pat 1832-ųjų karmelitų ordino vienuoliai užsiėmė parapinėmis misijomis ir rekolekcijomis. Vėliau vienuolynas buvo uždarytas.

Šiandien senosios regulos karmelitų Lietuvoje nėra, tačiau į Linkuvą per Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos atlaidus kasmet atvažiuoja tėvai karmelitai iš užsienio. Šiais metais čia lankėsi Tjeu Timermanas ir Johanas Hetinga iš Olandijos, Feliksas Šandlas iš Vokietijos ir Michaelis O’Neilas iš Airijos. Kaip ir senaisiais vienuolyno gyvavimo laikais, jie čia atvyko ne tik dalyvauti šventėje, bet ir užsiimti misijine veikla. Daugiau nei penkiasdešimt žmonių susirinko Trinapolio rekolekcijų namuose, Vilniuje, kur šie tėvai vedė rekolekcijas. Juos laimino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, organizavo Šiaulių vyskupijos karmelitų dvasingumo tarnyba (koordinatorius – Vidas Labanauskas).

Rekolekcijų dalyviai džiaugėsi, jog karmelitiškasis dvasingumas stovykloje vienijo skirtingo sluoksnio, skirtingo išsilavinimo, skirtingo amžiaus žmones. Jaunimas, kuriam broliai karmelitai buvo paruošę specialią programą, džiaugėsi, jog apie karmelitų dvasingumą, puoselėjamas vertybes galėjo sužinoti per giesmes, žaidimus, diskusijas. Jiems buvo surengtas ir maldingas vakaro žygis, trukęs beveik iki vidurnakčio. Jo metu gilintasi į rato, vartų, tylos, kalno, kryžkelės ir kitą simboliką.

Tai nesuardė gan įtemptos dienotvarkės. Diena prasidėdavo brevijoriumi bei Šventojo Rašto skaitymu, po pusryčių – tėvų mokymai. Po pietų – darbas grupelėse, šv. Mišios, adoracija, pusvalandis meditacijai. Skirtas laikas ir asmeniniams pamąstymams, nes karmelitų dvasingumui būdinga kontempliacija. „Kad gautos žinios neišsibarstytų, jas reikia apmąstyti. Tik tada jos tampa savastimi ir padeda eiti Kristaus pėdomis“, – sakė T.Timermanas. Sužinota iš tiesų nemažai. Karmelitai daug dėmesio skyrė Karmelio esmei, gyvenimo su Jėzumi Kristumi nuostabumui, bendruomenės gyvenimo ypatybėms, tylai, dieviškosioms savybėms atskleisti, kontempliacijai pagal šv. Kryžiaus Joną ir kitoms temoms. Dalyviai daug klausinėjo apie pačius karmelitus, regulą, jų sąsajas su basaisiais karmelitais, galimybes pritaikyti išsakytas mintis pasaulietiškame kasdieniniame gyvenime. Pateikdami pavyzdžius iš savo patirties, svečiai vis pabrėždavo, jog principai, padedantys spręsti konfliktus bei artėti link Dievo, tinka ne tik vienuoliams, bet ir pasauliečiams. Daugelis džiaugėsi galėsiantys juos pritaikyti savo šeimose.

Keli tikintieji, jau kelinti metai dalyvaujantys karmelitų vasaros stovyklose, susitikimuose, rekolekcijose, pareiškė norą įstoti į trečiąjį senosios regulos karmelitų ordiną. Tokio Lietuvoje dar nėra, tad broliai džiaugėsi pirmaisiais žingsniais.

Stovykla vyko keturias dienas. Iš tiesų tai buvo lyg dvasingumo kelionė, nepaisanti jokių laiko rėmų. Tai galima buvo pajusti tėvų sakomų pamokslų metu, suklupus adoracijai, asmeninėje maldoje. Tai koncerto metu išreiškė ir krikščioniškos muzikos grupė „Kelionė“, vadovaujama Gintaro Razgaus. Prie jos prisidėjo grigališkąjį choralą giedančios merginos. Ketvirtą dieną vyko atsisveikinimo vakaras. Jo metu buvo pristatytas vaidinimas, pasakojantis apie karmelitų bendruomenės atsiradimą bei šių laikų karmelitus, pantomima, pasakojanti pranašo Elijo istoriją, žaidimai, giesmės...

Patys dalyviai šią stovyklą – rekolekcijas vertino kaip gėrio blyksnį, kaip sušvitusį perlą, kuris neturi užgesti. Laukia nauji susitikimai. O ir širdyje pasėti grūdai – gėrio kruopelės – ne tam, kad būtų laikomi skrynioje. Švč. Mergelės Marijos bei šventųjų pavyzdys moko ne savintis, o dalytis.

Linkuva, Pakruojo rajonas

© 2006 „XXI amžius“