Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Situacija be išeities

Izraelio kariai Reuters nuotrauka

Izraelio karinė operacija Libane, pradėta liepos 12 dieną, vis labiau įsibėgėja. Radikalioji musulmonų šiitų grupuotė „Hisbollah“, išprovokavusi Izraelio karinius veiksmus, pasiduoti neketina. Jos kariai, atsakydami į oro atakas, apšaudo Izraelio miestus savo „Grad“ ir „Katiušų“ raketomis. Na, o Libano vyriausybė visais balsais šaukia reikalaudama pripažinti Libaną Izraelio agresijos auka. Tarptautinė bendruomenė visiškai pasimetusi. Pirmiausia niekas nenori trapios Libano vyriausybės, o gal ir pačios valstybės žlugimo. Libano vadovai be atvangos ragina Jungtinių Tautų Organizaciją ir Saugumo Tarybą imtis veiksmų prieš Izraelį, įvesti taikdarių ginkluotąsias pajėgas ir t.t. Įtūžusi minia po praėjusį sekmadienį įvykusio Izraelio aviacijos antskrydžio Pietų Libano Kanos kaime, per kurį žuvo 54 civiliai bei 97 vaikai, Beirute puolė JT atstovybę ir ją nusiaubė. Užpuolikai, mojuodami „Hisbollah“ vėliavomis ir šios grupuotės vado šeicho Hasano Nasralos portretais, skandavo šūkius: „Mirtis Izraeliui ir Amerikai!“

Tad kas gi yra „Hisbollah“? Ši musulmonų šiitų organizacija yra to paties pavadinimo Irano organizacijos, susikūrusios 1982 metais, Irano revoliucijos metu, filialas. Todėl tiktai Iranas galėtų sutramdyti Libano smogikus ir įtikinti juos grąžinti Izraeliui pagrobtus du jo karius ir palikti Pietų Libano teritoriją. Akivaizdu, kad Iranas ir organizavo šią provokaciją, nes iškilo grėsmė, kad JT Saugumo Taryba gali paskelbti sankcijas dėl Teherano vykdomos branduolinės programos. Kartu nukreipti pasaulio dėmesį nuo šios problemos ir visame pasaulyje sukelti pasipiktinimą Izraelio ir JAV veiksmais. Buvęs ilgametis SSRS KGB šnipų tinklo Artimuosiuose Rytuose vadovas, buvęs Rusijos premjeras J.Primakovas teigia, kad JAV ir Izraelis konfliktu Libane siekia nukreipti rengiamą ataką prieš Iraną ir Siriją, nes šios šalys aktyviai remia „Hisbollah“. Pats Libanas negali ir nepajėgus sutramdyti „Hisbollah“, nes jo armija, susidedanti iš musulmonų šiitų, sunitų, druzų ir krikščionių maronitų, jeigu gautų įsakymą išvyti „Hisbollah“ smogikus iš Pietų Libano, paprasčiausiai išsibėgiotų. „Hisbollah“ gretose Libane ne mažiau kaip penki tūkstančiai aktyvių jos narių. Iš jų du tūkstančiai puikiai parengtų smogikų-savižudžių, pasirengusių operacijoms bet kuriame pasaulio rajone. Organizacija turi keliolika tūkstančių Kinijoje ir Irane pagamintų raketų, kurias, pasak Vakarų karo specialistų, sugebėjo net modernizuoti padidinant jų skridimo nuotolį iki 250 km. „Hisbollah“ arsenale daugiau kaip 500 universalių mobilių raketų paleidimo kompleksų, kurie saugiai paslėpti. Jų tikslios buvimo vietos negali nustatyti netgi garsioji Izraelio žvalgyba. Teigiama, kad jų buvimo vietų nežino netgi aukšti „Hisbollah“ vadovai. Todėl be sausumos pajėgų operacijos vargu ar įmanoma sunaikinti tuos raketinius kompleksus.

Daugelis politikos ir karinių analitikų būgštauja, jog padėtis faktiškai yra be išeities. Net jeigu Izraelis ir sugebėtų išvaryti „Hisbollah“ pajėgas iš Pietų Libano, po trumpo laiko smogikai vėl mobilizuotų naujas pajėgas ir gautų naujų raketų iš Irano. Ir vėl įsitvirtintų Pietų Libane. Išeitis būtų nebent Palestinos valstybės susikūrimas ir Izraelio gyvenviečių Vakarų Jordano krante likvidavimas. Tačiau Palestinoje atėjus į valdžią „Hamas“ apie šių problemų greitą sprendimą nėra net kalbos. Jau minėtas J.Primakovas teigia, kad Libano kontrolę turėtų perimti JTO taikdarių pajėgos. Bet Izraelis nepasitiki JTO. Pagaliau ką gi galėtų padaryti tie taikdariai? Ieškoti pagrobtų dviejų Izraelio karių kaip adatos šieno kupetoje ar raketų paleidimo komplektų kiekvieno libaniečio kieme? JTO „mėlynieji šalmai“ aiškiai būtų nepajėgūs nuginkluoti „Hisbollah“. Tiesa, Izraelis lyg ir sutiktų su taikdarių įvedimu į Libaną, tačiau, Tel Avivo nuomone, tai turėtų būti ne JTO, o NATO pajėgos.

O apskritai Artimuosiuose Rytuose, konkrečiai, Izraelyje, Libane, Sirijoje ir Irane, ginkluotės yra daugiau negu reikia. Rusijos socialinės strategijos institutas paskelbė lentelę, rodančią ginkluotų pajėgų skaičių šiose šalyse. Izraelis turi daugiau kaip 14 tūkst. tankų ir šarvuočių. Libanas – 310 tankų ir 1317 šarvuočių, Sirija – 4600 tankų ir tiek pat šarvuočių, Iranas – 1613 tankų ir 1385 šarvuočius. Karo lėktuvų ir sraigtasparnių: Izraelis – 402 ir 266, Libanas – 6 ir 64, Sirija – 632 ir 337, Iranas – 261 ir 79. Apie turimų įvairaus tipo raketų skaičių informacijos neskelbia nė viena iš minėtų šalių. Susidarius tokiai beviltiškai situacijai, kai kurie politologai ir specialistai prognozuoja, kad po kelių mėnesių neišvengiamai kils JAV ir Irano karas, o Izraelio puolimas prieš „Hisbollah“ – tiktai to karo preliudija. Aišku, Vašingtonas, pasimokęs iš Irako, jokiu būdu neįves savo sausumos pajėgų į Iraną. Bus apsiribota tiktai raketų ir bombų smūgiais į Irano branduolinius objektus. Rusijos nacionalinės strategijos instituto analitikai Stanislavas Belkovskis ir Romanas Karevas, teigdami, kad JAV ir Irano karas neišvengiamas, tvirtina, jog Iranas sąmoningai provokuoja šį karą siekdamas užimti pagrindinio JAV priešo vaidmenį.

„Hisbollah“ išvertus iš arabų kalbos reiškia „Dievo partija“. Libano drama, jau nusinešusi šimtus gyvybių, tūkstančius likusių be pastogės, milijardus dolerių nuostolių, kurią sukėlė ši „Dievo partija“, toli gražu nesibaigė. Ir tos dramos tęsinys gali būti labai pragaištingas ne tiktai Artimiesiems Rytams, bet ir visam pasauliui.

Tuo tarpu Izraelio armija pradėjo didelį sausumos puolimą prieš 100 kilometrų nuo Izraelio-Libano sienos esantį Balbeko miestą. Vyksta labai įnirtingi mūšiai su „Hisbollah“ pajėgomis. Izraelio armijos atstovas pranešė, kad šioje sausumos operacijoje Libano teritorijoje dalyvauja 10 tūkstančių karių, o jos metu jau nukauti du aukšti „Hisbollah“ vadovai. Izraelio premjeras J.Olmertas labai skeptiškai vertino JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais pareiškimą, jog paliaubos gali būti pasiektos jau po kelių dienų. Tuo netiki ne tik Izraelio premjeras, bet ir dauguma politikos specialistų. Na, o Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus K.Anano ir ES lyderių raginimo nedelsiant paskelbti paliaubas nenori girdėti nei Izraelis, nei „Hisbollah“.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“