Šiaulių vyskupijoje
Pakruojo dekanate
Vienijantys bendruomenę atlaidai
|
Etnografinės ekspozicijos atidarymas
Kun. Felikso ŠANDLO nuotrauka
|
Linkuva. Parapija nuo seno garsėja atlaidais,
liaudiškai vadinamais Škaplierna. Šiais metais didieji Karmelio
kalno Švč. Mergelės Marijos atlaidai prasidėjo liepos 13 dienos
vakare šv. Mišiomis ir truko visą savaitgalį. Pirmadienį, liepos
17 dieną, buvo aukojamos padėkos šv. Mišios.
Vienas ryškesnių dalykų, kritusių į akis vos įvažiavus į miestelį ar pažvelgus į atlaidų dienų renginius, buvo vienijimasis. Tai liudijo tiek miestelio gatvių papuošimai, tiek atnaujintas šventorius, rekonstruojama bažnyčia. Taip pat pakili šventiška nuotaika, bendros šventės: etnografinės ekspozicijos atidarymas, šv. Mišios. Simboliška, jog atlaidų metu šv. Mišios buvo aukojamos ir už Linkuvos gimnazijos absolventus. Po jų kultūros namuose jiems buvo įteikti atestatai. Vakare surengta poezijos šventė, kurioje dalyvavo aktorė Rūta Staliliūnaitė.
Buvo pakviesta ir daugiau svečių. Šv. Mišių metu giedojo vis skirtingi ansambliai: šeštadienį Sidabravo parapijos choras, vadovaujamas Eugenijaus Janeliūno, sekmadienį Šiaulių kamerinis choras Bičiuliai, vadovaujamas doc. Stasio Žalalio, vėliau Šiaulių miesto katalikių moterų šv. Elzbietos draugijos ansamblis (vadovė Lilija Venslovienė). Su muzika parapijiečiai sutiko ir savo ganytoją. Nuo 11 val. sutikimo maršus prie savivaldybės grojo Žeimelio kultūros namų orkestras, vadovaujamas Stanislovo Zuokos.
Pirmieji Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį eilėmis pasveikino Linkuvos moksleiviai. Tradicinį duonos kepalą įteikė buvęs Pakruojo rajono savivaldybės meras, Seimo narys Jonas Juozapaitis, gėlių puokštę Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė. Daugybė žmonių lydėjo ganytoją iki miestelio bažnyčios.
Šv. Mišias vyskupas aukojo už visą vyskupiją ir Linkuvos parapiją. Giedojo Linkuvos parapijos choras, vadovaujamas Amando Šešeikos. Pamokslo metu ganytojas prisiminė viešnagę Romoje, pokalbį su popiežiumi Benediktu XVI ir perdavė tikintiesiems Šventojo Tėvo sveikinimus. Šventasis Tėvas troško, kad mūsų vyskupija, pati jauniausia, kurioje yra Kryžių kalnas, daugiau žvelgtų į kryžių ir semtųsi išminties bei ištvermės iš nukryžiuoto Išganytojo, kurio begalinė meilė, spinduliuojanti nuo kryžiaus, kviečia mus visus ateiti, atsigaivinti ir sekti paskui Kristų, sakė ganytojas. Ypatingą dėmesį Popiežius atkreipė į šeimas, trokšdamas, kad jos būtų tikraisiais tikėjimo žiburiais. Nepaprastai svarbu atnaujinti šeimos židinio maldingumą: jeigu sugebėsime padaryti viską, kad šeima taptų mažąja Bažnyčia, tuomet iš tiesų sustiprės mūsų tauta. Ganytojas kvietė visas šeimas atnaujinti maldos dvasią, nes gyvenimo laimė priklauso nuo Dievo, nuo to, kaip sugebėsime bendrauti su Viešpačiu.
Vieningumą atlaidų metu liudijo ir tikinčiųjų pilnos miestelio gatvės bei gausus į atlaidus susirinkusių kunigų būrys ne tik iš Pakruojo, bet ir kitų dekanatų. Nebe pirmą kartą į Linkuvą švęsti Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos šventės atvyko senosios regulos karmelitai iš užsienio: Tjeu Timermanas ir Johanas Hettinga iš Olandijos, Feliksas M.Šandlas iš Vokietijos ir Mikaelis ONeilas iš Airijos. Linkuvos miestelyje nuo 1634 iki 1832 metų veikė jų ordino vienuolynas, iki šiol išlikęs vienuolyno pastatas. Dabar senosios regulos karmelitų Lietuvoje nėra, tačiau užsieniečiai atvyksta čia švęsti Karmelio kalno karalienės šventės, nes Švč. Mergelę Mariją karmelitai nuo XV amžiaus laiko ypatinga savo ordino globėja, suteikusia ordinui ypatingą privilegiją, kurios matomas ženklas yra karmelitų škaplierius dviem raiščiais simetriškai sujungti du gelumbės gabalėliai su Jėzaus Kristaus, Marijos ar šventųjų atvaizdais. Kiekvienais metais karmelitai atsiveža škaplierius. Šiemet taip pat po sekmadienio šv. Mišių karmelitai tikintiesiems, norintiems įsilieti į Karmelio šeimą, uždėjo škaplierius.
Pavakary miestelėnų ir kitų atlaidų dalyvių laukė ir daugiau renginių. Parapijos klebono, teologijos licenciato kun. Sauliaus Paliūno bei parapijiečių dėka Škaplierinė didelė šventė visam Linkuvos miesteliui bei kaimyninėms parapijoms.
Inesė Ratnikaitė
© 2006 XXI amžius
|