| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate ,,Buvau žmogus, bet ne angelas...
Leipalingis. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje liepos 30 diena buvo ir saulėta, ir lietinga. Ji tarsi atspindėjo čia vykusių apeigų realybę. Bažnyčia šventė Šv. Onos atlaidus ir atsisveikino su 18 tarnystės metų parapijai paaukojusiu klebonu kun. Jonu Alesiumi. Jis jau vyskupo paskirtas Kapčiamiesčio parapijos klebonu. Prieš prasidedant apeigoms, kunigas paskelbė, kad šv. Mišios bus aukojamos už visus dalyvaujančius atlaiduose maldininkus, parapiją, šeimas ir vaikus. Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Vilkaviškio vyskupijos mons. kancleris kun. Juozapas Pečiukonis. Jis taip pat paminėjo šeimos svarbą, kurios išsaugojimui Bažnyčia skiria nuolatinį dėmesį. Tą sekmadienį kvietė melsti pagalbos Švč. M. Marijos motinos, šv. Onos. Kunigas sakė: ,,Jei yra sveika ir gera šeima, bus sveika parapija, tauta, valstybė. Jei silpna tai persiduos visuomenei. Stebimės, kodėl valdžios vyrai vienas kitą ,,ėda. O kas darosi mūsų šeimose? Kiek įkurta vaikų namų! Tėvai nežino, kur yra jų vaikai. Kaip oro, vandens ir duonos vaikams reikia tėvų meilės. Pamokslininkas kvietė tikinčiuosius atsinaujinti dvasia, turėti viltį pakeisti ateitį ir eiti tuo keliu, kur Dievas šaukia. Jis pažymėjo, kad pasaulietinėje šeimoje vyrauja motina, o dvasinėje vyrai: popiežius, vyskupai, kunigai. Dažnai parapijiečiai sako: ,,Kokį turėjom kunigą, tai žinom, bet nežinia kokį gausim. Kun. J.Pečiukonis akcentavo, kad ganytojas negali būti partinis veikėjas, tironas, valdžios vyras, nes jis turi vykdyti Dievo pavedimą tarnauti žmonėms, skelbti Jo meilės Įstatymą. Kunigas negali turėti ir šeimos, nes jo šeima parapija. Tačiau kunigas yra toks pats nuodėmingas šio pasaulio žmogus, kaip ir mes visi. Jį turi palaikyti parapija, nes Bažnyčia yra visi parapijiečiai ir kunigas kartu. Monsinjoras kvietė melstis ir prašyti Dievo malonės, kad kunigas ir mes, žmonės, būtume Dievo meilės vienybėje, kad kun. J.Alesių, jo darbus Dievas laimintų ir Kapčiamiesčio parapijoje, kaip laimino Leipalingyje. Po šv. Mišių kun. J.Alesių dar sveikino su gražiu jubiliejumi 60-mečiu, išsakė daug padėkos žodžių ir nuoširdžių linkėjimų tolimesniame ganytojo darbe valančiukai, Leipalingio mokyklos, lopšelio-darželio ,,Liepaitė vadovai, Eucharistinio ir jaunimo chorų dalyviai, Caritas atstovai, atskiri parapijiečiai. Atsisveikinimo žodyje kun. J.Alesius visų atsiprašė, padėkojo ir pažymėjo: ,,Ir aš buvau žmogus, bet ne angelas. Visi jautėme žmogišką trapumą. Pirmiausia atiduodu pagarbą vyresniems žmonėms, po jų ligoniams, kurie išmeldė man kunigystę. Neieškojau pergalių, bet norėdavau problemas išspręsti taikiai... Atleiskite, kad per 18 metų nieko nepadariau. Tai padarėte jūs ir jūsų aukos... Gailiuosi tik dviejų dalykų: puikių vargonų ir vargonininko A. Petravičiaus. Klebonas išvardijo per tarnystės metus atliktas apeigas, suteiktus sakramentus: Krikšto 1398, Santuokos 647, palydėjo į amžinybę 1269 tikinčiuosius. Parapijai paliko per 7000 Lt., dar žemės ir 9 ha miško. Skolų nepaliko jokių. Klebono kun. J.Alesiaus darbus Leipalingio parapijoje tęs naujai paskirtas klebonas kun. Paulius Marčiulionis. Kai kun. J.Alesius dirbo vikaru Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje, P.Marčiulionis ten buvo ministrantu. Tada iš vikaro Paulius priėmė Pirmąją Komuniją. Taigi buvęs klebonas prašė leipalingiečių: ,,Nedarykit naujam klebonui to, ką man darėte. Kai choristai užtraukė ,,Ilgiausių metų, jiems pritarė visa bažnyčia. Žmonių skruostus vilgė atsisveikinimo ašaros. Jos atrodė kaip spindintys vilties karoliukai, kurie su Dievo palaima pavirs konkrečiais ir prasmingais ganytojo darbais Kapčiamiesčio katalikų bendruomenėje. Nors ten klebonas rado tik nykias ir apgriautas klebonijos sienas ir tuščią bažnyčios iždą, bet jis dar rado ir žmones, kurie juo tiki ir nori atgaivinti bažnyčią. Alvyra Grėbliūnienė
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |