Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Švč. Mergelės Marijos mokykla Guronyse

Irena PETRAITIENĖ

Parke stovi memorialinis lauko akmuo, žymintis kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškės vietą

Įeinančiuosius į parką pasitinka skulptoriaus A.Kmieliausko Švč. M.Marijos statula

Šnekučiuojasi penkiose koplyčiose 20 paveikslų nutapęs dailininkas prof. Antanas Kmieliauskas ir kiekvieną į Rožinio slėpinių parką atėjusįjį sveikinę vyskupai Eugenijus Bartulis ir Juozapas Matulaitis

Stabtelėjimas prie pirmosios koplyčios „Džiaugsmo slėpiniai“

Mons. Vincentas Jalinskas liudijo, kad Rožinis yra geriausia kovos raketa

Architektas Stasys Petrauskas džiaugėsi, kad idėjos sprendimas atėjo apšvietus gerai minčiai

Procesija prie Rožinio slėpinių koplyčių

„Žemėje yra tik vienas kalnelis, ant kurio užkopę turime galimybę pradėti kilti jau čia- žemėje, kad pasiektume Dangų ir amžinąją laimę. Toji vieta- mūsų pačių širdis, toji aukštuma - tai mūsų meilė Dievui ir žmonėms, mūsų pačių dvasinis pasikeitimas“, - sakydavo kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920-2000), kurio gimtuosiuose Guronyse šeštadienį, rugpjūčio 5 dieną, atidarytas Švč. M. Marijos Rožinio slėpinių parkas.

Srauniu upeliu žmonių srautui kylant į Guronių kaimo kalvą, ant kurios pasitinka Dievo Motinos statula, tarytum girdi kardinolo V.Sladkevičiaus paraginimą: „Eikime prie kiekvieno žmogaus meilės žingsniais, ir mūsų širdys atras tą kalnelį, nuo kurio pakilsime į Dievo meilės aukštumas“. Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kaip tikri savo mokytojo šviesios atminties Kardinolo įdiegtos dangiškosios meilės tęsėjai, maloniai sveikindami kiekvieną ateinantįjį, tarsi įžiebė jaukų tėviškės žiburį. Todėl nei žvarbus vėjas, nei dargana nesutrukdė pajusti Dievo Motinos šilumos.

Garbingasis Dievo Tarnas popiežius Jonas Paulius II apaštališkame laiške „Rosarium Virginis Marie“ sako, jog kiekvienas, besimeldžiantis Rožinį, „įstoja į Marijos mokyklą“ ir „leidžiasi įvedamas į Kristaus veido grožio kontempliavimą ir jo meilės gelmės patyrimą“. Sveikindamas į Guronių kaimą, kur iškilo Švč. M.Marijos Rožinio slėpinių kelias, susirinkusius svečius Kaišiadorių vyskupas J.Matulaitis pažymėjo, kad tokio pasitikėjimo Švč.M.Marijos globa pavyzdį paliko kardinolas V.Sladkevičius, vadinęs Švč.M. Mariją Negalimų dalykų Motina. Ant kalvos širdies forma išsidėsčiusios penkias slėpinių dalis simbolizuojančios koplyčios kviečia apmąstyti Dievo žodį ir prisiminti tautos istoriją. Vyskupas J.Matulaitis linkėjo, lankant Rožinio slėpinių kelio koplyčias, tikrąją Švč.M.Marijos mokyklą ir išgirdus Kardinolo širdies atodūsius, melsti Dievo palaimos lietuvių tautai, pasisemti stiprybės gyvenimo kelyje, nepavargti ir nepamiršti siekti dangaus.

„Šios Rožinio koplyčios, – kalbėjo Šiaulių vyskupas E.Bartulis, XX a. devintajame dešimtmetyje buvęs kardinolo V.Sladkevičiaus kancleris, – yra ne tik brangus atminimas Kardinolui, bet ir labai svarbus paskatinimas visai Lietuvai susijungti Rožinio maldoje, kaip kad buvo susijungta rankomis Baltijos kelyje. Liepos mėnesį Valensijoje vykstant pasaulio šeimų sueigai, popiežius Benediktas XVI linkėjo mūsų tautai sugrįžti prie Rožinio maldos“.

Peržengti dvasiniam gyvenimui trukdančius barjerus ir ateiti pas Jėzų visus karštai kvietė mons. Vincentas Jalinskas, iki paskutinio atodūsio globojęs Kardinolą ir paliudijęs, kad Rožinis buvo jo gyvenimo turinys. Gimtajame Didžiojo Kunigo kaime iškilusias koplyčias mons. V.Jalinskas pavadinęs miniatiūriniu tėvynės žemėlapiu, akcentavo, jog geriausia kovos raketa – „rožančiai mūsų rankose, nes Rožinio dar niekas nenugalėjo“.

Rožinio slėpinių kelio atdarymo iškilmes kūrybingai vedęs kun. dr. Algirdas Jurevičius priminė Kardinolo žodžius apie šeimos dvasią: „Nepraraskime jos, palaikykime, rodykime, kad Lietuva – viena šeima, kad esame broliai ir seserys, kad mokame vienas kitam paduoti susitaikymo ranką ir susijungti rankomis“.

Kun. dr. Algirdas Jurevičius žodį tarti pakvietė, pasak jo, „nusipelniusį Kaišiadorių krašto sūnų“, kadenciją baigusį prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską:

„Minime garsią tautos asmenybę, dariusią milžinišką įtaką visai Lietuvai, taip pat ir man asmeniškai, ypač 1988-1989 metais, sprendžiant valstybinius ir asmeninio apsisprendimo klausimus. Prieš kelerius metus kartu su vyskupu Juozapu Matulaičiu atvykę į Kardinolo gimtojo kaimo vietą, svarstėme, kokiu būdu įamžinti šios iškilios asmenybės atminimą ir ką padaryti, kad ši vieta būtų žinoma, brangi ir labai reikalinga visai Lietuvai.

Pastatytos koplyčios – tik pirmas etapas, įgyvendinant Kaišiadorių vyskupo J.Matulaičio viziją – kardinolo V.Sladkevičiaus tėviškėje įkurti sakralią, tikinčiųjų sielovadai pritaikytą vietą. Kalvos centre turėtų iškilti koplyčia, kiek žemiau projektuojami pastoracijos namai, kuriame bus muziejus, rekolekcijų patalpos“.

A.M.Brazauskas linkėjo sėkmės, užbaigiant šį, ypatingos svarbos sumanymą, o idėjos įgyvendintojas architektas Stasys Petrauskas džiaugėsi, kad sprendimas įvyko „apšvietus gerai minčiai“: „Iki konkrečių projektų buvo ilgas šešerių metų apmąstymų ir kūrimo kelias. Dėkoju vyskupui J.Matulaičiui už idėjos kibirkštį ir visokeriopą paramą. Iš visos širdies sveikinu dailininką prof. Antaną Kmieliauską, penkiose koplyčiose nutapiusių 20 paveikslų, kuriuose atsispindi slėpiniai ir pagrindiniai Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos momentai“.

Architektas S.Petrauskas, kurdamas Rožinio slėpinių kelią, laikėsi pagrindinių lietuviškosios urbanistikos ir sakraliosios erdvės kūrimo, taip pat krikšioniškojo solidarumo tradicijų. Iš visos širdies jis sveikino kiekvieną, nuoširdžiai prisidėjusį įgyvendinant šį projektą. Rožinio slėpinių parką parėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, architektas S.Petrauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai“, arkivyskupas Juozas Bulaitis, prel. dr. Pranas Gaida, prel. Ignas Urbonas, mons. Kazimieras Senkus, kun. Vytas Memėnas, kun. Jonas Rikteraitis, kun. Viktoras Skilandžiūnas, kun. Rapolas Krasauskas, Marija Remienė, Kazys ir Viktorija Grigeliai, JAV Lietuvių religinė šalpa, S.Janušonis, Vytautas Baublys, Kanados lietuvių katalikų centras, s. M.Michaela, Dauna Gudaitis, Mykolas Giedraitis, Šv. Klaros vienuolynas (Maria Vesperbild), AB „Achema“, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Daugelis šių rėmėjų dalyvavo Rožinio slėpinių kelio atidarymo iškilmėse.

„Dangaus karaliene, Marija meili, mes sveikinam Tave visa širdimi“, – giedodami giesmes iškilmių dalyviai procesijoje pajudėjo Dievo Motinos skulptūros link, kurią pašventino vyskupai J.Matulaitis ir E.Bartulis. Po šventinimo apeigų iškilmių dalyviams pradėjus žingsniuoti Švč. Marijos Rožinio slėpinių keliu, iš atminties išnyra kardinolo V.Sladkevičiaus ištarti žodžiai: „Žmogus visą gyvenimą ieško atsakymo į tris pagrindinius klausimus: Koks yra mano gyvenimo kelias? Ar aš nepasiklysiu tame kelyje? Ar šis kelias garantuos man gyvenimo pilnatvę, ar suteiks palaimą ir džiaugsmą? Kristus į šiuos klausimus atsako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn14,6). Šiuose žodžiuose skamba Kristaus kvietimas atsigręžti į Jo mokslą kaip pagrindinį gyvenimo kelią, kuriuo turime eiti neklaidžiodami. Tik laikydamiesi Jo mokslo, Jo kelio ir tiesos pajuntame, kad gyvename naudingai, prasmingai ir palaimingai“.

Maldininkai ir svečiai stabtelėjo prie pirmosios koplyčios – pirmosios Rožinio slėpinio dalies, kurią pagal krikščioniškąją ir istorinę mintį meniniu pavidalu įprasmino dailininkas prof. Antanas Kmieliauskas. Tai koplyčia „Apreiškimas“, kurios viršuje – arkangelas Gabrielius praneša Marijai, kad ji išrinkta Dievo sūnaus Motina, apačioje – šv. Vaitiekus ir šv. Brunonas, pirmieji baltų žemės apaštalai, kurių kankinystę aprašant Kvedlinburgo analuose 1009 metais, pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Ir taip visuose Rožinio slėpiniuose pagal evangelinę mintį apmąstomas Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos kelias, kuris baigiamas slėpiniais – „Marijos paėmimu į dangų“, taip pat 1988 metais Kardinolo V.Sladkevičiaus Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslo, kuriam buvo suteiktas Marijos Nuliūdusiųjų paguodos titulas, vainikavimu popiežiaus Jono Pauliaus II pašventintais vainikais. Paskutinis slėpinys – „Marijos vainikavimas“. Danguje Marija yra išaukštinta labiau už visus angelus bei šventuosius ir paskirta Dievo malonių tarpininke visai žmonijai. Šalia istorinė jo interpretacija: 1993 m. rugsėjo 4 d. lankydamasis Aušros Vartuose popiežius Jonas Paulius II sakė laukęs šio momento nuo kūdikystės. Tuomet Šventasis Tėvas kalbėjo: „Šiandien savo apaštalinės kelionės į Baltijos kraštus pradžioje, kaip Visuotinės Bažnyčios ganytojas, ateinu sudėti į motiniškas Marijos rankas savo padėką ir prašymus“.

Dulkiantis rugpjūčio lietus neišretino Rožinio slėpinio kelio dalyvių, kurie vienu balsu kalbėjo: „Baigdami šį Rožinio slėpinių kelią, mes tai pat su pasitikėjimu atiduokime Motinai Marijai visus savo džiaugsmus bei rūpesčius ir tvirtai žinokime – Ji tikrai nuves mus pas Jėzų“.

Kaišiadorių rajonas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“