|
Žolinė tai ir mūsų būsimoji šlovė
Gerai, kad artėjant Dievo Motinos į dangų Ėmimo šventei ir sekuliari žiniasklaida prabyla apie Žolinę. Tačiau tie šios šventės apibūdinimai daugiausia apipinti tautinių papročių vytelėmis. Nors tai pagirtina, tačiau to maža.
Žolinės širdis - tikrai buvęs Švč. M. Marijos, kaip iškiliausios žmonijos atstovės, į Dangų su kūnu bei siela paėmimas, Jos neregėtas Amžinybėje išaukštinimas ir taip pat visų mūsų tikinčiųjų (būsimojo stulbinančiai palaimingo gyvenimo Dieve) nuostabi perspektyva.
Tačiau šie žodžiai gali būti kaip žirniai, mesti į sieną. Nes jei stokotume savyje tikėjimo, kuris, beje, vienintelis geriausiai padeda mums į viską, vadinasi, ir į Išaukštintąją danguje žvelgti dieviškos malonės žvilgsniu, tuomet rizikuotume nevisiškai įgyvendinti (ar net visai ignoruoti) Visagalio mums skirtą galutinio su Juo danguje susivienijimo planą.
Kaip Marija su plačiausios širdies atvirumu, nuolankumu ir drąsa priėmė kilniausią iššūkį tapti ne vien Dievo Sūnaus Motina, bet ir visą gyvenimą Žemėje laikytis dieviškojo klusnumo, idant Švč. Trejybė Ją galėtų ištobulinti (Kristaus klusnumo iki mirties pavyzdžiu, plg. Fil 2, 8) Golgotos kančiai ir šlovingam paėmimui Dangun, taip panašiai ir mes su malda širdyje dėkime dar daugiau pastangų gyventi Kristaus bei Jo Motinos artumoje, idant ne tik būtume verti garbės susilaukti Dievo - Kūrėjo, Atpirkėjo, Dvasios Globėjo ir Dangaus Karalienės akis į akį neblėstančiu džiaugsmu alsuojančio regėjimo, bet kad jau ir dabar pradėtume ragauti dieviškojo gerumo sirpstančius mumyse pačiuose vaisius.
Jie testiprina mus, kad nedvejodami galėtume kasdien nešti gyvenimo Kryžių, kol išauš mūsų asmeninio išaukštinimo Danguje aušrinė.
Kun. Vytenis VAŠKELIS
© 2006 XXI amžius
|