|
Muzika be sienų glaudus menininkų bendradarbiavimas
Dr .Egidijus MaŽintas
Asmeninės patirties kaina įgyta išmintis, kaip paveikti
žiūrovus muzikos gėrio ir gerumo magijos garsais, yra vertesnė už
įgytas akademinio išsimokslinimo kvalifikacijas. Retas renginys
Lietuvoje, koks įvyko M.K.Čiurlionio gimtinėje, Dzūkijoje, sutraukia
tiek garsių meno, mokslo autoritetų, įžymybių... Rugpjūčio 23 dieną
VI tarptautiniame pianistų, kamerinių, fortepijoninių, improvizatorių,
ansamblių, koncertų fortepijonui su kameriniu orkestru konkurse-festivalyje
Muzika be sienų Druskininkuose Draugystės sanatorijoje, buvo
įteikti apdovanojimai geriausiems menininkams atvykusiems iš įvairių
pasaulio šalių. Konkurso garbės narys europarlamentaras prof. Vytautas
Landsbergis fortepijonu skambino M.K.Čiurlionio kūrinius, taip pat
vedė seminarą M.K.Čiurlionio likimas: muzika iš erdvės ir vidaus.
Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, be Grand Prix, buvo įteikti
ir Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų (NPTM) universiteto
diplomai geriausiems atlikėjams už nacionalinių papročių ir tradicijų
sklaidą muzikos pasaulyje... NPTM universiteto apdovanoti laureatai
buvo sutikti druskininkiečių ir svečių audringais plojimais.
Muzikos klausymas stiprina arba silpnina protą, kaip kūną grynas ar užterštas oras. Kai pernelyg ilgai klausomasi prastos, lėkštos popsinės muzikos, gaištamas laikas, o iš tiesų reikėtų klausyti tik tai, kas stebina. Prasta muzika ne tik nenaudinga nei žiūrovams, nei atlikėjams ji žalinga. Pirmiausia dera groti ir pažinti, klausyti pačius geriausius visų laikų ir tautų kompozitorių kūrinius. Vasarą nurimsta mokymo įstaigos. Tačiau Druskininkų muzikos mokykla nė negalvoja užverti duris. Direktorė Antanina Laurenčikienė, vos išleidusi Muzikų rėmimo fondo sukviestus jauniausius respublikos smuikininkus, jau laukė naujų svečių. Rugpjūčio 14-22 dienomis visas klases, restauruotą koncertų salę užėmė pianistai. Šeštąjį kartą tarptautinis susivienijimas XXI amžiaus menas ir švietimas, Lietuvos muzikų draugijos organizacija XXI amžiaus muzika ir švietimas, Lietuvos neįgaliųjų specialiosios kūrybos draugija Guboja ir, aišku, Druskininkų M.K.Čiurlionio muzikos mokykla surengė konkursą-festivalį Muzika be sienų.
Įvairių Lietuvoje vykstančių tarptautinių renginių kontekste tai ypatingas renginys. Dar besimokančių, studijuojančių pianistų, kamerinių ansamblių konkurse gali dalyvauti atlikėjai įvairiose amžiaus grupėse. Ypatinga tai, kad programas rengia ir vyresnio amžiaus muzikai. Taip suteikiama galimybė realizuoti savo svajones parengti solinę programą ir, įveikus psichologinius barjerus, pademonstruoti žiuri ir publikai savo muzikalumą, gebėjimą valdyti emocijas ir skambinimo techniką. Ypatinga ir kamerinių ansamblių atlikėjų kategorija. Greta pučiamųjų kvinteto gali rungtis stygininkai, vokaliniai ansambliai. Pirmą kartą labai įvairią programą pateikė dainininkai.
Muzikantų dėmesio verta galimybė pagroti su orkestru. Dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų orkestru parengė kompozitorių klasikų, romantikų koncertų fortepijonui akompanimentus. Konkurse skambėjo J.Haidno, J.S.Bacho, F.Šopeno ir kitų kompozitorių kūriniai.
Trys tarptautinės žiuri vertino atlikėjų pasirodymus. Salėje vyko konkursas, kuriame dalyvavo 170 dalyvių. Renginyje pasirodė konkuruojantys muzikantai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Korėjos, Japonijos, Rusijos. Muzikantams teko varžytis su vienų stipriausių Europoje Maskvos Gnesinų, L.Vlasenkos, S.Rachmaninovo, Sankt-Peterburgo muzikos mokyklų auklėtiniais. Tačiau gerą skambinimo techniką savo amžiaus grupėse demonstravo ir M.K.Čiurlionio meno mokyklos, Anykščių, Utenos, Klaipėdos, Vilniaus Karoliniškių ir, aišku, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikantai. Pianistų judėjimas žinomas Lietuvoje. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Fortepijono katedros vedėjos prof. Veronikos Vitaitės organizuojamose įvairių šalių ir Lietuvos pedagogų rengiamose meistriškumo pamokose dažnai galima matyti pedagogus iš šalies vaikų muzikos mokyklų. Aktyviai veikia ir Europos fortepijono mokytojų (EPTA) asociacija, kuriai vadovauja prof. K.Grybauskas. Gal todėl gera patirtis, didžiulis pedagogų darbas lėmė, kad ir šį kartą konkurso Grand Prix laimėtojų gretose Guoda Indriūnaitė iš Anykščių muzikos mokyklos, LMTA prof. V.Vitaitės studentas Mantautas Katinas. Aukščiausią įvertinimą pelnė ir ansamblių kategorijoje pasirodęs prof. A.Budrio parengtas LMTA kvintetas. Žiuri gerai įvertino fortepijoninį duetą iš Maskvos, vienuolikametę Naną Berają iš Gruzijos ir kitus atlikėjus.
Dainininkų būryje pasirodė žavi dainininkų Jūratė Mikalauskaitė. A.Bražinsko Ugnelė tarsi tapo poetine Druskininkų peizažo dalimi. Gražus balsas, lyrinis interpretacijos pradmuo drauge su fortepijonu (pianistė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė) pateikė panteistinės lyrikos šedevrą. Todėl NPTM universitetas už lietuviškos muzikos interpretaciją atlikėjas Mikalauskaitę ir dr. R. Aleknaitę-Bieliauskienę, pademonstravusias ansamblinio muzikavimo subtilybes ir stilistinių nuotaikų deimančiukus, apdovanojo pelnytai. Žiūrovų aplodismentai ir šilti žiūrovų atsiliepimai buvo geriausias atpildas už triūsą ir ilgas repeticijų valandas glūdinant ir šlifuojant labai sudėtingos kamerinės programos (G. H.Handelis, E.Grygas, S. Rachmaninovas, Dž. Pučinis, R. Frimlis, A.Kačanauskas, R.Šumanas) frazes ir niuansus. Klausydamas šių darbščių muzikančių ir pedagogių programos, pagalvojau, kad neįmanoma būti puikiomis muzikantėmis nebūnant šiek tiek poetėmis. Už Lietuvos meno propagavimą NPTM universitetas taip pat apdovanojo renginio iniciatorę prof. V.Vitaitę. Pedagoginės magijos paslaptis perpratusios profesorės gyvenime esama tik vienos neabejotinos laimės gyventi siekiant savo mokinių meistriškumo ir skleidžiant gimtinės Lietuvos fortepijoninę kultūrą. Už įdomų lietuvių autorių kūrinių atlikimą taip pat pagerbtos Polina Butina iš Uralo M.Musorgskio konservatorijos, Sofija Zaiceva iš Rygos J.Medinio muzikos mokyklos.
Greta konkurso vyko plati edukacinė programa, tarptautinė mokslinė konferencija, meistriškumo seminarai, koncertai. Dalyviai skubėjo į Vilniaus sanatorijos salę paklausyti pianistės Guodos Gedvilaitės sudėtingos programos. Skambėjo didžiausio meistriškumo, puikaus skambinimo technikos reikalaujantys F.Listo, B.Bartoko kūriniai. Miesto muziejuje įdomų improvizacijų vakarą surengė dailininkas A.Šuliauskas, džiazo muzikantas ir pedagogas O.Molokojedovas ir pianistė A.Žvirblytė. Nedidelė salė nesutalpino visų norinčių dalyvauti gražioje ir savitoje meno akcijoje. Ne mažiau įdomus buvo festivalio garbės nario, profesoriaus dr. Vytauto Landsbergio surengtas seminaras bei koncertas. Iki šiol tai vienas didžiausių M.K.Čiurlionio muzikos žinovų, autoritetingas jos interpretatorius. Kaip ir visada, pirmą kartą į Druskininkus atvykusiuosius su M.K.Čiurlionio asmenybe bei kūryba padeda supažindinti dailėtyrininkas Adalbertas Nedzelskis. Nulipdyti gražią skulptūrą ir įkvėpti jai gyvybę kilnu, bet išugdyti jauną protą savaip nulipdyti jauną menišką sielą ir įkvėpti jai tiesos ir meilės savo šalies papročiams ir tradicijoms jausmą dar kilniau, džiugu, kad šis konkursas-festivalis turi auklėjamąją funkciją.
Puikiai organizuotas renginys paliko gerą įspūdį. Iki kito konkurso išsiskirstė organizacinis komitetas, pedagogių Gražinos Beleckienės, Vilijos Geležiūtės vadovaujamas darbo štabas. Džiugu, kad šio konkurso-festivalio sėkmingo egzistavimo paslaptis įvairių kartų glaudus bendradarbiavimas, glūdi tauri pagarba mokiniui, nes mokyti, vadinasi, dvigubai mokytis, o mokytojas, galintis išugdyti auklėtinių gebėjimą dirbti su džiaugsmu, apvainikuojamas laurų vainiku.
Druskininkai
© 2006 XXI amžius
|