Rusų oligarchų išdaigos pasaulyje... ir Lietuvoje
Petras KATINAS
Rusijos ir pasaulio žiniasklaida, ypač ta, kuri nuolat domisi turtingiausių pasaulio žmonių reikalais, ne tik skaičiuoja jų milijardus, labai dažnai ėmė skelbti pranešimus apie praradusių bet kokį saiką naujųjų rusų nepaprastą švaistymąsi milijonais, jų keliamomis puotomis, perkamas pilis ir rūmus net ik Londone, bet ir visose gražiausiose pasaulio vietose. Tačiau labai reta išimtimi, sukėlusia didžiulį susidomėjimą, tapo rusų milijonierius Germanas Sterligovas. Būdamas tik 24 metų, jis sukūrė didžiulę finansinę imperiją, kurios skyriai buvo ne tik Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose didžiausiuose Rusijos miestuose, bet ir Niujorke bei Londone. Milijonieriumi G.Sterligovas tapo sukūręs pirmąją Rusijoje privačią firmą Alisa . Beje, įkūręs firmą apsukrusis jaunasis biznierius davė savo mylimo šuns, Kaukazo aviganės, pavadinimą. Alisa prekiavo viskuo: pradedant metalais, plytomis, baigiant prezervatyvais. Ir štai G.Sterligovas, kuriam dabar 39 metai, staiga atsisakė dviejų asmeninių lėktuvų, penkių aukštų namo Maskvos centre, prabangaus būsto Niujorko Manhetene. Jis nusipirko arklį, traktorių ir išvyko su žmona Lena bei penkiais savo vaikais už šimto kilometrų nuo Maskvos į iš rąstų suręstą kaimo namą be elektros ir dujų, stovintį viduryje miško. Į sodybą veda paprastas miško keliukas, kuriuo žiemą galima važiuoti tiktai rogėmis. Kalbėdamas apie tuos didžiosios privatizacijos ir laukinio kapitalizmo laikus, G.Sterlingovas sako, jog tai buvo beprotiškas laikas, kai jis per tris savaites tapo milijonieriumi. Beje, nuo tų milijonų jam apsisuko galva ir jis net buvo iškėlęs savo kandidatūrą į Rusijos prezidentus. Vėliau išgarsėjo ir uždirbo dar papildomų milijonų, kai įsteigė dar vieną firmą, gaminančią prabangius karstus mirusiems ar nužudytiems politiniams ir verslo veikėjams. Į tai atkreipė dėmesį Rusijos mafijos krikštatėviai ir G.Sterligovui teko slėptis savo penkių aukštų rūmuose, kuriuos saugojo dieną ir naktį 40 buvusių KGB ir kitų specialiųjų tarnybų karininkų.
Dabartinė G.Sterligovo miško sodyba irgi aptverta aukšta tvora. Sodyboje, be gyvenamojo namo, yra trys arklidės. Jis taip pat laiko naminius paukščius, kalakutus ir vištas bei ožkas. Namuose nėra nei radijo, nei televizoriaus, nei karšto vandens. Artimiausi kaimynai gyvena už septynių kilometrų. Tai daugiausia buvę kolchozininkai, gyvenantys iš skurdžių pensijų ir besimaitinantys iš to, ką išaugina savo daržuose. Bet tai nesutrukdė subyrėjusio kolchozo žmonėms pernai sudeginti G.Sterligovo namą. Vietinė milicija, nors ir puikiai žinodama padegėjus, solidarizavosi su jais. Pasirodo, buržujams ne vieta gyventi šalia atpratusių nuo bet kokios darbo sovietinių valstiečių. Todėl G.Sterligovas įsigijo kulkosvaidį, kad apsigintų nuo būsimų antpuolių, o jodamas į artimiausią gyvenvietę prie balno laiko užtaisytą nupjautavamzdį. Jo 15-metę dukterį ir keturis jos jaunesniuosius brolius moko į namus atvykstantys kaimo mokytojai, nes atsiskyrėlis buvęs oligarchas įsitikinęs, kad mokykla tiktai gadina vaikus. Vakarais tėvas skaito savo vaikams Bibliją ir kitas religinio turinio knygas. Kaip rašo Maskvos laikraštis Trud, vienintelis daiktas jo miško troboje, primenantis apie buvusį gyvenimą, yra bronzinis varpelis, kuriuo jis skambindavo savo Alisos firmoje, skelbdamas apie darbo dienos pabaigą.
Tuo tarpu supermilijonierius Romanas Abramovičius, Čiukotkos elnių augintojų vietinių aborigenų globėjas, jau baigiantis nupirkti visas senosios Anglijos aristokratų pilis, jachtas, lėktuvus ir garsųjį futbolo klubą Čelsi, toliau švaistosi milijonais. Štai jo dvylikametis sūnelis užsimanė, kad tėtušis jam nupirktų patikusį 33 metų brazilų futbolininką Robertą Karlosą, išvarytą iš kito garsaus Real futbolo klubo kaip praradusį sportinę formą. Ir R.Karlosas buvo nupirktas už juokingą R.Abramovičiui sumą tik už 7,5 milijono dolerių. Tai, aišku, menkniekis, bet sūnelis buvo labai patenkintas.
Kita šou biznio žvaigždė garsiosios rusų primadonos duktė, nešiojanti lietuvišką pavardę, net tapusi Lietuvos piliete, irgi šoumenė Kristina Orbakaitė. Savo aštuonmečiui sūneliui padovanojo salą Karibų jūros baseine. Tiesa, tą salą Kristinos vaikeliui padovanojo kažkelintas jos vyras ar meilužis, kurių jau niekas nebesuskaičiuoja. Apskritai, kaip skelbia pasaulio žiniasklaida, rusų milijonieriai labai pamėgo pirkti salas ne tik Karibų, bet ir Viduržemio jūroje. Jie kasmet nuperka po tris keturias salas. Pasak vieno rusų žurnalisto, toks oligarchų salų pirkimas pateisinamas. Juk tose salose vasara trunka beveik 365 dienas. Todėl nereikia pirkti brangių kaliošų braidant po rusišką purvą...
Bet ir to naujiesiems rusams, pasirodo, dar maža. Štai Maskvoje atsidarė ir klesti nauji santuokų rūmai. Juose tuokiasi ne nuvorišų atžalos, o jų numylėti augintiniai šunys ir katės! Tai paskutinis oligarchų mados šauksmas. Jaunavedžiams vestuvinius drabužėlius kuria ir siuva garsiausi dizaineriai, jiems ant letenų užmaunami netgi vestuviniai žiedai, papuošti brilijantais. Na, o po sutuoktuvių ceremonijos augintinių šeimininkai puotauja, valgo ir geria tokius patiekalus ir vynus, kokių negėrė nei Rusijos carai, nei Prancūzijos karaliai.
Nuo savo tėvynainių stengiasi neatsilikti ir Lietuvos pilietis rusų oligarchas (tokių, ir be V.Uspaskicho, yra ne vienas) Vladimiras Romanovas. Sekdamas R.Abramovičiaus pavyzdžiu, jis irgi nusipirko vieną Anglijos futbolo klubą. Žinoma, ne tokį garsų kaip Čelsi. Bet ir to, pasirodo, per maža. Dabar V.Romanovas užsimanė įsigyti Sovietų Sąjungos atominio povandeninio laivo K-19 dalį. Šio laivo istorija pasauliui tapo žinoma ne taip jau seniai, nors katastrofa jį ištiko dar 1961 metų vasarą, per pratybas Atlanto vandenyne. Tada dėl iš laivo reaktoriaus ištekėjusio aušinimo skysčio jo įgulos nariai gavo mirtinas radiacijos dozes. Ir pats V.Romanovas prieš 40 metų yra tarnavęs šiame laive. Aišku, jo turtų nepalyginsi su R.Abramovičiaus, bet, britų laikraščio The Independent duomenimis, V.Abramovičiaus turtas vertinamas penkiais milijardais litų. Tą povandeninio laivo dalį, kurią perka oligarchas, jis ketina atgabenti į Rusijos sostinę ir padaryti plūduriuojančiu Maskvos upėje muziejumi. Iš tiesų sunkiai suvokiamos tų naujųjų rusų išdaigos.
© 2006 XXI amžius
|